Lietuvos didžiųjų miestų gatvėse praeiviai gali pastebėti akį traukiančius lipdukus, užklijuotus ant stulpų, stotelių, suoliukų ar sienų. Ant jų – tautiški šūkiai ir skambus „Telegram“ kanalas – „Jaunieji partizanai“. Aiškėja, kad kanale susiburia įvairaus dešiniojo spektro nariai, tačiau svarbiausias kanalo tikslas, kaip teigia kanalo administratoriai, skatinti lietuvybę ir priešintis globalizmui.
Grupės veikimo principas bent kol kas apima lipdukų klijavimą. Juose praeivio akis užkliūva už dažnai vaizduojamų lietuviškų simbolių, kaip, pvz., Gediminaičių stulpų, istorinių asmenybių kaip Antanas Smetona su prierašu „Prie Smetonos buvo geriau“. Vaizduojami prieš SSRS kovoję partizanai su šūkiu „Jie niekada nepasidavė. Nepasiduok ir tu!“
LRT.lt bandė susisiekti su kanalo administratoriais ir nariais, tačiau nesėkmingai, į užklausas atsakingi asmenys nepanoro atsakyti.
Apie kanalą sužinoma iš lipdukų arba „TikToko“
Kartais tokių lipdukų galima rasti ant gatvės stulpų arba ant stotelių. Prie kanalo prisijungę nariai teigė tokių radę Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje. Kai kurie nariai teigia apie grupę sužinoję programėlėje „TikTok“.
Kai į grupę ateina naujas žmogus, administratoriai jiems užduoda kontrolinius klausimus apie amžių, iš kur sužinojo apie grupę ir taip pat prašoma apibūdinti savo pažiūras. To nepadarę nariai yra šalinami iš grupės.
Narių amžius varijuoja – prisijungia ir keturiolikos metų asmenys, ir keturiasdešimčiai.
Naujiems nariams dažniausiai pasakoma, kad jeigu jie nori rimtai prisidėti prie grupės veiklos, pirmiausia turi atsispausdinti ir išklijuoti bent 30 lipdukų, o jų klijavimą prašoma fiksuoti kaip įrodymą.
Administratoriai atsiunčia lipdukų maketus, tačiau jų spauda turi pasirūpinti pats narys. Kokie būna tolimesni grupės veiksmai po to – neaišku.
Kaip veikia grupės hierarchija – taip pat neaišku, nes apie savo veiklą grupė kategoriškai atsisakė pasakoti žiniasklaidai. Vis dėlto iš pokalbių galima suprasti, kad aktyviausi ir rimčiausi grupės nariai kartais susitinka ir gyvai.
Pažiūros įvairios, tačiau nevengiama ir sąmokslo teorijų
Vyraujančios narių pažiūros apima įvairų spektrą politinių, socialinių ir ekonominių doktrinų. Pavyzdžiui, vienas narys teigė, kad Lietuva nuo seno yra daugiatautė valstybė, tačiau visoms mažumoms tėvynė turėtų būti Lietuva. Jis taip pat pasisakė ir už ekologiją bei meilę gamtai.
Didžioji dalis narių pasisako už blaivybę. Kai kurie siunčia „Telegram“ kanalus, kuriuose vyksta narkotikų prekyba, ir ragina kitus narius pranešti apie tai „Telegram“ administracijai, siekdami užkirsti kelius narkotikų prekeiviams pardavinėti įvairias narkotines medžiagas.
Tačiau greta to galima pastebėti ir radikalesnių, griežtesnių pasisakymų, ypač apie LGBT bendruomenę, Vidurinių Rytų ir Afrikos imigrantus. Nevengiama rasistinių pasisakymų, teigiama, kad baltoji rasė yra neva viršesnė.
„<...> Mano nuomone, Lietuva dar vis nėra visiškai laisva. Mes esame priklausomi nuo Europos, JAV ir t. t. Ateityje norėtųsi matyti didingą Lietuvą, nepriklausančią nuo kitu valstybių. Taip pat esu nusiteikęs prieš šalies degradaciją ir svetimtaučius, kurie naikina lietuvišką kraują“, – rašė vienas iš narių.
Į jų kritikos akiratį patenka ir Lietuvos dabartinė valdžia, kiti sako, kad apskritai visos partijos priklauso sistemai, o kartu ir visa teisėsauga bei žiniasklaida.
Net ir požiūris į karą Ukrainoje narių suvokiamas skirtingai, nors dėl Rusijos grėsmės sutaria visi. Vieni pasisako už stiprią paramą Ukrainai, kiti mano, kad Lietuvoje per daug ukrainiečių pabėgėlių ir Ukrainos vėliavų.
Vienas iš grupės administratorių tvirtino, kad karas yra sukeltas globalistų ir bankininkų ir kad karas yra tik vienas didelis suokalbis sunaikinti Europos, o kartu ir ukrainiečių, tautas.
„Niekada nelaimės, o globalios jėgos ir nenori, kad kažkas laimėtų. „BlackRock“ ir kiti bankininkai nori kuo ilgesnio karo, nes daugiau ginklų parduos, daugiau išžudys baltųjų žmonių, tada užveš afrikiečių ir musulmonų, taip pat jie nori sumaišyti tautas, išmaišyti tautas, sukurti kuo daugiau maišytų šeimų. Taip sunaikinamos tautos (nes milijonai ukrainiečių svetur ir kuria santykius, gimdo vaikus, taip naikinama ukrainiečių ir kuriama besimaišanti tauta), taip pat nori kuo daugiau sugriauti Ukrainos, nes „BlackRock“ viską atstatinės“, – sąmokslo teorijomis vadovavosi vienas iš administratorių.
Reikia kelti skaidrumo klausimą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas ir politologas Vytis Jurkonis LRT.lt komentavo, kad ši „Telegram“ grupė nėra kažkokia reikšminga, jeigu žiūrėtume į Lietuvos istoriją.
„Buvo ir Murzos iniciatyvos, jaunalietuviai. Organizuotumo prasme nebent kalbame apie kažkokias užuomazgas ar bandymą zonduotis, kiek yra žmonių, jaunuolių, kuriuos potencialiai tokiais šūkiais, tokia retorika galima mobilizuoti, patraukti savo pusėn“, – sakė V. Jurkonis.
Anot jo, vienas dalykas yra, kiek tu gali surinkti vadinamųjų patiktukų, tačiau kitas dalykas – kai tokie žmonės gali būti pastūmėti kažkokiam realiam veiksmui. V. Jurkonio teigimu, galbūt matysime kokius nors bandymus kovo 11-ąją ar vasario 16-ąją.
Politologo teigimu, paaugliai kartais lengviau susižavi tokiais aštriais ir skambiais šūkiais, tačiau kai kada iš tokių dalykų yra išaugama.
„Kol kas aš neabejoju, kad ši grupė yra stebima ir, man atrodo, iš istorijos – tų pačių minėtų judėjimų – yra pasimokyta. Murzos iniciatyvos irgi iš pradžių startavo labai aštriai, su neapykantos kalba ir susilaukė teisėsaugos struktūrų dėmesio, po to šiek tiek teko prislopinti tą retoriką. <...> Man atrodo, kol nėra peržengiamos neapykantos skleidimo ribos, viskas atrodo kaip kol kas patriotiniai šūkiai, aliuzijos į istorinę praeitį, į tam tikrus veikėjus, kurie vieniems gali patikti, kitiems gali nepatikti“, – sakė jis.
V. Jurkonis apie lipdukus teigė, kad jie savaime nėra kažkoks blogis, tačiau svarbu žiūrėti ir į turinį. Lipdukai, sakė jis, turi pogrindžio elementą, tačiau minimas kanalas neatrodo slaptas ar užslaptintas.
„Vieną [kanalą – LRT.lt] gali žiūrėti netgi neprisijungęs, kitas reikalauja kažkokio prisijungimo, tačiau iš principo, žinant, kokios gali būti tos pogrindžio organizacijos, ypač kai saugumo sąlygos yra tikrai sudėtingos, tai čia toli gražu neprimena to“, – sakė TSPMI politologas.
Jis pridūrė, kad grupė galbūt bando išsigryninti sau, kokia organizacija ar iniciatyva ji bus, koks bus veiksmų planas.
„Stebėti kaip reiškinį galima. Dėl to kažkaip kelti bangas ir panikuoti, man atrodo, nėra reikalo. Bet yra akademikai, tyrėjai, kurie žiūri, stebi tokias visas neformalias iniciatyvas, kaip jos tarpusavyje sąveikauja, subkultūros visos, tai, man atrodo, kaip pats reiškinys jau yra įdomus – kodėl, kaip ir kam?“, – sakė jis.
Kad grupė gali būti grėsmė nacionaliniam saugumui, – abejojama
V. Jurkonis teigė nemanantis, kad reikėtų skambinti pavojaus varpais ir laikyti šią grupę grėsme nacionaliniam saugumui, tačiau pabrėžė, kad yra svarbu ir žinoti, kas slypi už tokių iniciatyvų. Ypač svarbu žinoti, ar tai yra tik keli bendraminčiai, ar egzistuoja kažkoks tokių grupių finansavimas ir kas tokiu atveju už to slypi.
„Pagrindinis klausimas, kalbant apie pavojaus šaltinius, yra ta riba, kai peržengiama į tautinę, rasinę, religinę ar bet kokią kitokią neapykantą, kai yra kviečiama arba yra stumiama savo iniciatyvos narius elgtis kažkaip agresyviai. Gali pasitaikyti tokių dalykų, kas jau buvo Lietuvos istorijoje, kai buvo kilę klausimų dėl ginklų, šovinių. Tai suprantama, kai atsiranda tokios apraiškos, tai bus tarnybų dėmesio smaigalyje. Kitas klausimas – finansavimo šaltinis. Jeigu tu esi tinklo organizacija, tai kas yra šerdis, kas yra epicentras visos tos tinklo organizacijos?“ – retoriškai klausė LRT.lt pašnekovas.
Anot V. Jurkonio, svarbu žinoti ir tai, ar tokios iniciatyvos yra nuoširdžios, ar kažkas bando jomis naudotis. Ne paslaptis, kad kaimyninėje autoritarinėje valstybėje Kremlius mėgsta naudotis radikaliomis iniciatyvomis tiek kairėje, tiek dešinėje, finansuoja ir politinius judėjimus.
„Bando drumsti vandenį, jaukti protus, kelti nepasitikėjimą valstybe, valstybės institucijomis, tai tokių reiškinių Europoje yra“, – tvirtino V. Jurkonis ir pateikė „Brexit“ pavyzdį.
Pasak jo, tai nereiškia, kad visas tas procesas buvo netikras, tačiau neabejotinai buvo spaudimo ir įtakos taškų, kur trečiosios valstybės tuo naudojosi ir bandydavo daryti įtaką įvairiems procesams.
Lietuva, sakė jis, kai kam atrodo, nereikšminga euroatlantinės bendruomenės narė, tačiau suprantant, kad Lietuva yra viena iš aktyviausių valstybių sankcijų politikoje, paramoje Ukrainai, trečiųjų šalių pleišto galima tikėtis.
„Bet konkrečiai kalbant apie šią iniciatyvą, aš manau, kad apie tai kalbėti yra gana anksti ir vesti istorines paraleles gali būti labai pavojinga ir, man atrodo, kaip tik skatintų tą tikrą nepasitikėjimą <...>. Šiaip ar taip, aš manau, kad pilietinių iniciatyvų įvairovė Lietuvoje galėtų būti didesnė ir tikrai nereikėtų iš karto klijuoti tam tikrų etikečių, nesvarbu, ar tos iniciatyvos būtų kairėje, ar dešinėje spektro pusėje“, – sakė V. Jurkonis.
Pasak jo, yra reikalingas dialogas ir poreikis šnekėtis su tokio pobūdžio iniciatyvomis, nes klijuoti etiketes, demonizuoti kokius nors asmenis yra lengva, bet ir pačiam Kremliui tokiais atvejais net nereikia kalti pleišto, siekiant suskaldyti visuomenę.
Politologo teigimu, kai kurie pasisakymai tikrai gali būti aštrūs, vienas kitas šūkis gali būti nepasvertas, bet jis pabrėžė ir tai, kad kai kurie Seimo nariai pasisako itin aštriai ir įžeidžiamai.
„Ir tada kyla klausimas, o kur jų atsakomybė, kai jie yra vieši asmenys, kai jie yra tie, kurie turėtų būti ir tam tikras pavyzdys? Kai turėtų būti atsakingi pasverdami žodį, galvodami apie pilietinį švietimą. Taip kad būtų labai neteisinga save bauginti kažkokios nedidelės iniciatyvos kontekste, žiūrėti į juos per tam tikrą paslapties šydą, nebandant išsiaiškinti, o kokie yra tos organizacijos tikslai, planai, ką jie nori pasiekti“, – sakė V. Jurkonis.
VSD: dešiniojo ekstremizmo rizika vis dar išlieka
LRT.lt kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kuris raštu pateiktuose atsakymuose tvirtino, kad Departamentas renka ir analizuoja informaciją apie Lietuvoje veikiančias politinio ekstremizmo ideologiją propaguojančias grupes. Tiesa, VSD konkrečiai nedetalizavo, ar „Jaunieji partizanai“ įeina į tokią kategoriją.
„Šioje veiklos srityje VSD aktyviai bendradarbiauja su kitų Vakarų valstybių žvalgybos tarnybomis ir Lietuvos teisėsaugos institucijomis. Taip pat VSD atlieka prevencines operacijas, siekiant sustabdyti arba apriboti potencialiai pavojingą politinio ekstremizmo ideologijas propaguojančių grupių veiklą ir užkardyti jų lyderių vykdomą jauno amžiaus asmenų radikalizacijos procesą“, – sakė jie.
Pasak departamento, šiuo metu Europoje yra dešiniojo ekstremizmo ideologijų, ypač akseleracionizmo, sekėjų teroro aktų ar smurtinių išpuolių rizika.
„Akseleracionizmas yra radikaliausia neonacizmo atmaina, kurios rėmėjai smurtą, teroro aktų rengimą ir partizaninio karo metodų naudojimą laiko vieninteliais veiksmingais būdais pasiekti savo tikslą – sunaikinti demokratinę santvarką ir įtvirtinti baltųjų viršenybės sistemą. Akseleracionistų taikiniu gali tapti etninių, rasinių, religinių ar seksualinių mažumų atstovai ar bet kuris kitas jų ideologijai nepritariantis asmuo“, – teigė VSD.
VSD turimais duomenimis, Lietuvoje yra kelios dešimtys aktyviai veikiančių akseleracionizmo rėmėjų. Kai kurie iš jų palaiko ryšius su užsienyje veikiančiomis šios atmainos grupėmis. Yra užfiksuota atvejų, kai nuolat užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai radikalizavosi.
Pasak departamento, dažnas dešiniųjų ekstremistų grupės veiklos modelis yra, kai vyresnio amžiaus lyderiai bando į ekstremistinę veiklą įtraukti jaunesnio amžiaus asmenis ir juos pasitelkti ekstremistinės propagandos sklaidai. Tokia sklaida vykdoma ne tik skaitmeninėje erdvėje, bet ir viešose vietose, pvz., lipdukų klijavimas, grafičių piešimas.
„Radikaliausiose grupėse tai gali būti tik tarpinis etapas prieš jauno amžiaus asmenis įtraukiant juos į baudžiamąją atsakomybę užtraukiančią neteisėtą veiklą“, – tvirtino VSD.
Departamentas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu dažniausiai radikalizuojasi jauno amžiaus asmenys, neretai – nepilnamečiai, turintys gerus įgūdžius naudotis skaitmeniniais komunikacijos įrankiais.
„Todėl ekstremistinių ideologijų propaganda dažniausiai yra platinama per anonimiškumą galinčius užtikrinti socialinius tinklus ir kompiuterinių žaidimų platformas. Taip pat šie asmenys tarpusavio komunikacijai aktyviai naudoja kodavimą naudojančius skaitmeninės komunikacijos įrankius“, – sakė departamentas.
