Mokytoją užsiaugino kone nuo pirmos klasės, mokytojo padėjėją paskatino įgyti pradinio ugdymo specialybę, o jaunam matematikui į pagalbą pakvietė patyrusį kolegą iš Vilniaus. Šitaip mokytojų stygiaus problemą, kuri aktuali visai šaliai, sprendžia Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija. Ir svarbiausia – kokio pedagogo stigs, numato iš anksto, tarkime, apdairiai susiskaičiuoja, kada kuris kolega susiruoš užtarnauto poilsio.
Mokytojų stygius yra problema, sako Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos direktorius Artūras Čepulis. Ypač kai kurių specialybių. Jei prireiktų fiziko, chemiko ar jau ir lituanisto staiga, tektų klumpes sudėvėti, kol surastum.
Prasidėjus naujiesiems mokslo metams, tarp mokytojų netyla kalbos dėl planuojamo streiko, o mokyklų vadovai atvirauja, kad mokytojų trūkumas išlieka iššūkiu. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip Lietuvos mokyklos ir Estija siekia pritraukti mokytojų.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Taip pat skaitykite
„Net jei ir anglų kalbos mokytojas išeitų, nežinočiau, ką daryti“, – prisipažįsta mokyklos vadovas.
Jis pabrėžia, kad dar prieš kelerius metus lituanistų ir anglistų nestigo, o dabar praraja veriasi visur.
„Kai kurių specialybių gal ir perteklius yra. Tarkime, prieš dvejus metus ieškojome fizinio ugdymo mokytojo. Į vieną vietą sulaukėme devynių norinčiųjų. Tad tikrai turėjome iš ko pasirinkti. Ir pasirinkome tokį žmogų, kuriuo labai džiaugiamės. O matematikos, lietuvių kalbos, fizikos mokytojo kartais ieškai, kad tik vyktų pamokos“, – ne tik savo mokyklos aktualijas, bet ir kitų bėdas įvardijo direktorius.
Tiesa, A. Čepulis gali pasidžiaugti, kad jo mokykloje pedagogų kaita nedidelė, tad ir didelių iššūkių nekyla. Bet kad taip būtų, turi nuolat akylai stebėti, kokių bėdų galėtų iškilti ateityje ir jas užkardyti. Ir jis turi receptų, kaip pačiai mokyklai pasirengti pedagogų, kurių pristigs artimiausiais metais.
Jaunam mokytojui padėjo patyręs kolega
A. Čepulis gerai pamena situaciją, kai reikėjo skubiai rasti matematikos mokytoją, mat nebūtų buvę kam mokyti dvyliktokų.
Direktorius pasakojo, kad tuomet jaunas, vos studijas baigęs mokytojas, kurį kalbino ateiti dirbti, blaškėsi. Tad A. Čepulis visomis išgalėmis stengėsi numalšinti jaunajam kolegai kilusį nerimą.
„Kalbiesi, ko trūksta, kad nesiblaškytų, paaiškini, kuo galime padėti. Sakėme, kad bus mentorius, tikrai užsiauginsime mokytoją, visas sąlygas sudarysime“, – sakė direktorius.
Tada jaunam mokytojui į pagalbą atskubėjo vilnietis matematikas Dainius Dzindzalieta. Mokyklos direktorius sutarė, kad patyręs matematikas iš sostinės Rumšiškių abiturientams ves nuotolines pamokas, aiškindamas teoriją ir mokydamas spręsti uždavinius, o jaunasis pedagogas su mokiniais tęs šį darbą, gludins įgūdžius.
Pats D. Dzindzalieta LRT.lt sakė, kad taip partneriaujant jaunasis kolega, kuriam iš pradžių galbūt stigo didaktikos išmanymo, sustiprėjo ir dabar puikiai dirba savarankiškai.
„Taip tuomet išsprendėme klausimą, kaip vaikus paruošti, kad nebūtų duobės atėjus egzaminams“, – apie vieną iš receptų pasakojo A. Čepulis.
Maža to, darbas mokykloje įkvėpė ir vieną jauno mokytojo tyrimą – jis nagrinėjo, kaip lankomumas lemia pažangumą.
Užsiaugino mokytoją nuo mažumės
O istorijos mokytoją Rumšiškių gimnazija, galima sakyti, užsiaugino nuo vaikystės. Dabar jau šeštus darbo metus skaičiuojantis Žygimantas Stankevičius pats kadaise baigė šią mokyklą. Anot direktoriaus, jau tuomet, kai dar buvo mokinys, buvo aišku, kad jis turi pedagoginį talentą, na, ir puikiai išmano istoriją.
„Žygimantas buvo motyvuotas. Nuo mažumės buvo matyti: jis – pedagogas, skirtas pedagoginiam darbui. Pats jį mokiau fizikos. Būdavo, sakydavau: „Žygimantai, tema tokia ir tokia, pasiruošk vesti pamoką.“ Ir jis puikiai tai padarydavo“, – pasakojo gimnazijos vadovas.
Taip pat skaitykite
Buvęs mokinys, būdamas dar istorijos studentas, išgelbėjo savo buvusią gimnaziją tuomet, kai išėjus istorijos mokytojai nebuvo kam paimti jos pamokų.
„Sutikau Žygimantą vasarą dirbantį viename iš prekybos centrų. Paklausiau, ar ateitų į mokyklą. Juolab žinojau, kad šis vaikinas yra stiprus dalykininkas – istorijos ir geografijos egzaminus išlaikė puikiai. Jis atėjo dirbti. Per šį laiką jis baigė ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas. Užsiauginome sau mokytoją. Užaugo kaip asmenybė, brandi asmenybė, šiuolaikiškas mokytojas“, – pasakojo direktorius.
„Buvau vos dvidešimties, kai tapau mokytoju. Dar mokyklos laikais buvau toks užsigarantavęs patikimo žmogaus vardą“, – šypsodamasis savo pedagoginio kelio pradžią prisiminė pats Ž. Stankevičius.
Jis neslepia vaikystėje buvęs pasiutėlis, tad mokytojų pastangos jo energiją nukreipti į pedagogines vėžes atsipirko. Pedagogai nesyk yra davę jam užduotį vesti jų dalykų pamokas.
Gal dešimtoje klasėje Ž. Stankevičius nutarė ateityje rimčiau išmėginsiantis mokytojo duoną, o būdamas abiturientas istorijos egzamino išvakarėse internetu teikė konsultacijas savo bendraamžiams.
Auginosi ši mokykla ir fiziką, kuris kadaise iki aštuntos klasės pats mokėsi Rumšiškėse, o vėliau, baigęs gimnaziją, Vilniaus universitete baigė fizikos studijas.
„Kai taip iš mokinio užsiaugini, būna labai gera. Tie mokytojai būna neabejingi savo mokyklai“, – sakė direktorius.
Mokytojo padėjėja taps mokytoja
Rumšiškių A. Baranausko gimnazija puoselėja ir dar vieną planą. Suprasdama, kad po kelerių metų pradinių klasių mokytoja išeis į pensiją, administracija pasiūlė mokytojo padėjėjai, turinčiai šokio mokytojos kvalifikaciją, įgyti pradinio ugdymo specialybę.
„Va, ir turėsime puikią pradinių klasių mokytoją, kuri dvejus metus auginta“, – kad meškerę reikia užmesti iš anksto, aiškino A. Čepulis.
Jis tikras, kad privalu planuotis, kokių specialistų reikės po dvejų, trejų metų ar dar vėliau.
„Kai jau reikia ir nėra kuo pakeisti, tuomet būna didelė problema. Juk užtrunka, kol parengiamas specialistas. Jei nori specialistą turėti, juk mažiausiai dvejų metų reikia“, – aiškino gimnazijos vadovas.
Pedagogai pakeičia kryptį
A. Čepulis tęsia: mokykla auginasi ir specialiąją pedagogę. Šias studijas pasirinko ikimokyklinio ugdymo mokytoja.
„Labai brangios studijos, ne visi gali tiek mokėti. Savivaldybės remia, bet vis tiek tai nėra tiek, kad visi galėtų studijuoti. Bet tikimės, kad specialiąją pedagogę užsiauginsime“, – vylėsi direktorius.
Dar viena mokytoja – pradinių klasių – baigė logopedijos studijas, tad gimnazija turės ir tokią švietimo pagalbos specialybę.
Rumšiškių gimnazijoje yra dirbęs ir ne vienas jaunas pedagogas iš programos „Renkuosi mokyti“.
„Kartą norėjau matematikos mokytojo, paskambinau į „Renkuosi mokyti“, man sako: 22 mokyklos jau parašiusios paraiškas. Bet taip suradome istorijos mokytoją, matematikas trečius metus dirbs, turėjome dvi fizikės, bet po dvejų metų viena išėjo į Vilnių, kita – į gamybą. Bet girdėjome, kad viena norėtų grįžti. Tai gal susigrąžinsime“, – pasakojo direktorius.
Informatikė tapo matematikos mokytoja
Šią vasarą Rumšiškėms būtų reikėję matematikos mokytojo, mat viena pedagogė išėjo į pensiją. Bet, dar numatydama laukiančias permainas, mokykla iš informatikos mokytojos pradėjo augintis matematikos mokytoją. Juolab ji kadaise baigusi matematikos studijas.
„Kai pajutome, kad su matematika gali būti blogai, pradėjome ją kalbinti, gal norėtų matematikos pamokų. Šiemet ji bus tik matematikė, turės 27 pamokas. Mano trys matematikai šiemet turi po 28, 29 pamokas. Didžiuliai krūviai", – sakė A Čepulis.
O informatikę Rumšiškės susirado kitoje mokykloje.
„O jei nebūtų atėjusi? Ir baimė, ir nerimas kamuoja, o kas būtų, jei neateitų?“ – neslėpė mokyklos vadovas.
A. Čepulis sako labiausiai besidžiaugiantis, kad pavyko išvengti situacijos, kai lieka tuščia vieta ir tektų sakyti: ateikite bet kas vaikų mokyti.
Direktorius pasakojo girdėjęs, kai viena ne pedagogė, visai iš kitos srities, socialiniame tinkle pasiskelbusi norinti dirbti lietuvių kalbos mokytoja, sulaukė 22 mokyklų pasiūlymų.
„Žinokite, aš tokių žmonių nebijau. Kai žmogus su didele motyvacija, netgi nebaigęs pedagoginių mokslų, pasiteisina. O pedagogo kvalifikacija įgyjama per praktiką. O ir studijas galima baigti per dvejus metus“, – sakė A. Čepulis.
Stebisi, kiek jaunų mokytojų kolektyve
Pats A. Čepulis į A. Baranausko gimnaziją atėjo dirbti 1997 metais. Per tuos metus kolektyvas pasikeitė iš esmės, nes vyresnieji jau išėjo į pensiją. Dabar šioje ugdymo įstaigoje, turinčioje ir skyrių, dirba 82 žmonės, 58 iš jų – mokytojai.
„Dažnai žmonės stebisi, kiek mes jaunų mokytojų turime. Taip pat nemažai vyrų. Labai džiaugiuosi, kai ateina jauni motyvuoti mokytojai, o ne tie, kurie nežino, ko čia atėjo“, – sakė direktorius.
Kai A. Čepulis stojo prie mokyklos vairo, kone visi pedagogai buvo vietiniai, o dabar padėtis jau kitokia – vietinių labai mažai. Mokytojai į Rumšiškes suvažiuoja iš Kauno, iš Kaišiadorių, iš aplinkinių miestelių, kuriuose mokyklos arba užsidarė, arba susitraukė.
Važinėjančių iš kitur – per 30 mokytojų. Vien iš Kauno, kuris nutolęs dvidešimčia kilometrų, yra apie dešimt. Direktorius viliasi, kad savivaldybė jiems kompensuos transporto išlaidas.
„Anksčiau ne vienas Kauno mokytojas norėdavo pas mus dirbti, mat ten nebūdavo darbo vietų. O dabar jau viskas atvirkščiai – vis bijau, kad mano mokytojų Kaunas nenuviliotų. Juk Kaunas – vos už 20 kilometrų. Stengiamės saviškius aprūpinti interaktyviomis lentomis, nešiojamaisiais kompiuteriais, stengiamės už papildomus darbus sumokėti“, – pasakojo A. Čepulis.
Rumšiškių A. Baranausko gimnazija – didelė. Vietoje, Rumšiškėse, ir Dovainonių skyriuje mokosi pusšešto šimto vaikų.
„Dovainoniai užsidarė, Pravieniškių mokykla išnyko, Kruonio mokykla tapo pagrindinė, nuo Kauno pusės vaikai taip pat atvažiuoja – iš Karčiupio. Kai atėjau čia dirbti iš Grabuciškių ateidavo gal šeši vaikai, o dabar vežamės du reisus nuo Kauno.
Tėvams ne tas pats, kokia mokykla. Pradinukams yra svarbu saugumas, vyresnėliams – akademiniai pasiekimai“, – aiškino direktorius ir neslėpė pasididžiavimo 31 vieta reitinguose.
Viliasi, kad pavyks atsispirti nuo dugno
Pasak direktoriaus, mokytojai iš mokyklos išeina ne tik į pensiją, bet ir dėl perdegimo.
„Dar viena priežastis, kodėl netenkame mokytojų, – perdegimas. Ypač po pandemijos. Keli mokytojai išėjo į išankstinę pensiją. Pasakė man, kad pavargo. Mūsų darbas yra labai sunkus“, – pabrėžė A. Čepulis.
Anot jo, labai svarbu mokykloje palankus mikroklimatas. Jis dažnai ir lemia tai, kad pedagogai po kitas mokyklas neišsibėgioja.
„Mūsų mokytojai nebijo ateiti pasakyti savo nuomonės, kritikuoja mane, jei reikia. Ir tai yra labai svarbu. Visada paremiame tiek vaikų, tiek mokytojų iniciatyvas, niekada nenusigręžiame. Tarkime, mokytojas sako, kad reikia robotikos priemonių – planuojamės, ieškome, perkame. Jei nori vežti vaikus į konkursą, sporto varžybas, visuomet ieškome transporto, galimybių. Jei mokytojai nori pamokas vesti ne klasėje, o kokiame nors muziejuje, taip pat galvojame, kaip tam surasti lėšų. Mūsų finansai vieši, tariamės su mokytojais, kiek ir kam leisime“, – sakė ugdymo įstaigos vadovas.
Jis pasakojo, kad kolektyvo sutelktumas ypač atsiskleidė per pandemiją. Kai dalis pedagogų jaudinosi dėl nuotolinio mokymo, geriau šiuolaikines technologijas išmanantys kolegos susibūrė, apsitarė ir pamokė kitus. Kaip sako direktorius, visi mokytojai, netgi labiausiai nerimaujantys, susitvarkė puikiai.
A. Čepulis viliasi, kad šiemet kiek ūgtelėjęs pedagogikos studijų studentų skaičius pagaliau padės šaliai, įpuolusiai į duobę, atsispirti nuo dugno ir pamažu kilti viršun. Ir tuomet pedagogų bus parengiama vis daugiau, kol galiausiai mokyklų vadovams nebereikės jausti galvosopio.
„Turi būti aiški švietimo politika. Jei jos nėra ir nebus, kaip direktorius „pagamins“ mokytojų, kad užpildytų laisvas vietas, jei specialistų nėra? Tikiu, kad šviesa tunelio gale jau matyti. Matau, kad universitetuose ir norinčiųjų studijuoti, ir persikvalifikuoti vis daugiau“, – vylėsi Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos direktorius.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
