Nesvarbu, kokį aukštąjį išsilavinimą turi, Estijoje gali dirbti mokytoju. Tokiu principu jau šešerius metus šalyje veikia nevyriausybinės organizacijos įkurta platforma „Pavaduojantys mokytojai“. Jie ateina į pagalbą ugdymo įstaigoms, kai mokytojai suserga, staiga išeina iš darbo ar dėl kitų priežasčių prireikia pavadavimo.
Prasidėjus naujiesiems mokslo metams, tarp mokytojų netyla kalbos dėl planuojamo streiko, o mokyklų vadovai atvirauja, kad mokytojų trūkumas išlieka iššūkiu. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip Lietuvos mokyklos ir Estija siekia pritraukti mokytojų.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Straipsnis trumpai
- Kiek iš viso šalies mokyklose trūksta mokytojų, Estijos švietimo ministerija nežino.
- Iš Estijoje dirbančių beveik 17 tūkst. mokytojų beveik 20 proc. yra nekvalifikuoti.
- Jei mokyklos neranda reikiamą išsilavinimą turinčių mokytojų, leidžiama įdarbinti ir kvalifikacijos neturinčiuosius.
- Pavaduoti mokytoją Estijoje gali kiekvienas, turintis aukštąjį.
Oficialūs Estijos statistikos duomenys rodo, kad situacija šalies mokyklose gera: vienam pedagogui tenka vos 11 mokinių, dar apie 40 proc. mokytojų dirba ne visu krūviu. Tačiau tikroji padėtis nuo statistikos skiriasi. Tai pripažįsta ir Estijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija.
„Didžiausias yra gamtos mokslų, technologijų ir matematikos mokytojų poreikis. Taip pat trūksta estų kaip gimtosios ir antrosios kalbos mokytojų“, – sako Estijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos atstovė Heidi Uustalu.
Ji pažymi, kad ir toks didelis ne visu krūviu dirbančių mokytojų skaičius dažniausiai susidaro ne dėl to, kad mokytojai patys atsisako daugiau dirbti, o tiesiog tiek darbo jiems nėra.
„Turime mokyklų, kur klasėje 36 vaikai, bet būna ir tokių, kur mokosi vos 6 vaikai. Taigi, tokiais atvejais mes negalime mokytojui užtikrinti viso krūvio. Akivaizdu, mokyklų tinklas reikalauja pokyčių“, – sako ministerijos atstovė H. Uustalu.
Penktadalis mokytojų Estijoje – nekvalifikuoti
Kiek iš viso šalies mokyklose trūksta mokytojų, Estijos švietimo ministerija nežino. Suskaičiuoti žada rudenį. Bet ir tarp esamų ne visi atitinka kriterijus.
Iš Estijoje dirbančių beveik 17 tūkst. mokytojų beveik 20 proc. yra nekvalifikuoti, tai yra neturintys mokytojui būtino išsilavinimo arba apskritai aukštojo mokslo diplomo. Estijos švietimo ministerija sako, tai problema ilguoju laikotarpiu, tačiau trumpuoju laikotarpiu tai mokytojų trūkumo problemos sprendimas.
„Jei mokyklos neranda reikiamą išsilavinimą turinčių mokytojų, direktoriams leidžiama konkurso būdu įdarbinti ir kvalifikacijos neturinčiuosius, su jais sudaromas metų kontraktas. Per tuos metus mokyklos vadovas įpareigotas skelbti naują konkursą kvalifikuotam mokytojui rasti.
Jei laikinai dirbančio mokytoju žmogaus kompetencija mokyklą tenkina, direktoriaus užduotis – sudaryti planą ir sąlygas jam įgyti mokytojo kvalifikaciją“, – kaip veikia nekvalifikuotų mokytojų įdarbinimas, aiškina Estijos Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos atstovė H. Uustalu.
Nekvalifikuotais mokytojais Estijoje laikomi ne tik tie, kurie apskritai neturi aukštojo išsilavinimo ar turi kitos srities diplomą, bet ir tie mokytojai, kurie pedagoginio profilio studijas baigė kolegijose ar profesinėse mokyklose, o iš nekvalifikuoto tapti turinčiu kvalifikaciją Estijoje ne taip paprasta.
Pagal dabar Estijoje galiojančią tvarką, mokytojo kvalifikaciją įgyti galima tik baigus penkerius metus trunkančias pedagogikos studijas. Ministerija, bendradarbiaudama su mokytojus ruošiančiais universitetais, kuria specialią programą kvalifikacijai įgyti pagreitintu būdu.
„Yra žmonių, baigusių, pavyzdžiui, matematikos, istorijos studijas ir jau dirbančių mokytojais, taigi jie jau turi dalį reikalingų žinių. Vadinasi, papildomai išmokti reikia ne visą programą, tik tai, kokių žinių trūksta. Stengsimės sudaryti kiekvieno poreikius atliepiančią programą, kad norintys įgyti mokytojo kvalifikaciją galėtų tai padaryti greičiau“, – sako Talino universiteto rektoriaus pavaduotoja Kristi Klaasmägi.
Estijos mokytojų profesinė sąjunga: dauguma priemonių – trumpalaikės
Estija daugiau investuoja ir į būsimų mokytojų rengimą. Pavyzdžiui, Talino universitete šiemet skirta papildomai 150 vietų pedagogikos studijų programai, o jos studentams mėnesinės stipendijos padidintos nuo 160 eurų iki 400 eurų.
Estijos mokytojų profesinė sąjunga sako, gerai, kad į švietimą stengiamasi pritraukti daugiau jaunimo, bet baiminamasi, kad to gali neužtekti.
„Maždaug 54 proc. mokytojų yra vyresni nei penkiasdešimties. Nemaža dalis – jau pensinio amžiaus. Jaunų mokytojų, kurie pakeistų vyresnius, gerokai per mažai. Be to, praktika rodo, kad nemažai mokyklose įsidarbinusių jaunų mokytojų išeina po pirmų ketverių metų“, – sako Estijos mokyklų profesinės sąjungos atstovas Reemo Valtri.
Talino universiteto rektoriaus pavaduotoja K. Klaasmägi antrina – po studijų ilgai dirbti mokytojais lieka apie pusė absolventų.
„Pradinių klasių mokytojais, praėjus metams po studijų, dirbo 81 proc. absolventų, po penkerių – 68 proc. Dalyko mokytojais praėjus metams po studijų dirbo 64 proc., po penkerių – 51 proc.“, – universiteto turimus duomenis vardija K. Klaasmägi.
Bet, pažymi rektoriaus pavaduotoja, kasmet stojančiųjų į pedagogiką taip pat daugėja. Kai kurios programos yra tarp populiariausiųjų.
„Pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojo specialybei šiemet buvo konkursas 10 į 1 vietą. Visgi stojančiųjų į programas, leidžiančias tapti matematikos ar kitų tiksliųjų mokslų mokytojais, deja, nėra daug. Į daugelį studijų programų, taip pat ir pedagogikos, yra stojamieji egzaminai, tad mokyklos baigimo rezultatai mažiau svarbūs, nėra ir konkretaus stojamojo balo sistemos. Taip pat svarbi motyvacija“, – pasakoja K. Klaasmägi.
Pavaduoti mokytoją Estijoje gali kiekvienas, turintis aukštąjį
Dar viena priemonė, padedanti estams tvarkytis su mokytojų trūkumo problema, – jų pavadavimas. Viena nevyriausybinė organizacija pagal Suomijos pavyzdį sukūrė platformą, kuri padeda mokykloms bent trumpam rasti mokytoją iš šalies.
Vienas tokių pavaduotojų – Estijoje gyvenantis lietuvis Robertas Borisas. Lietuvoje baigęs tuometį Vilniaus pedagoginį universitetą, vyras dirbo vaikų sporto treneriu. Atvykęs į Estiją įsidarbino maisto kurjeriu, teko dirbti ir estiškuose vaikų darželiuose. Prieš pusmetį Robertas išbandė mokytojų pavadavimo programą.
„Pirmoji mano, kaip pavaduojančio mokytojo, pamoka buvo matematika rusų kalba. Dirbau ir anglų kalbos mokytoju, pavaduodavau ir matematikos, rusų kalbos mokytojus. Dirbau su vaikais nuo pirmos iki septintos klasės“, – pasakoja R. Borisas.
Retkarčiais pavaduodamas kitus, Robertas sako supratęs, kad dirbti mokytoju norėtų nuolat, taigi, šiuos mokslo metus jis pradeda kaip nuolatinis kūno kultūros mokytojas.
Mokytojų pavadavimo programoje pirmenybė teikiama turintiesiems pedagoginį išsilavinimą ar patirties dirbant su vaikais, bet tapti pavaduojančiu mokytoju gali visi, turintys bent bakalauro laipsnį.
„Yra užsiregistravę ir pensininkų, anksčiau dirbusių mokytojais, įmonių vadovų, tėvų, taip pat pedagogikos studentų, pastariesiems tai ir puiki praktika“, – apie pavaduojančių mokytojų platformą pasakoja jos vadovė Kadri Männisalu.
Ji džiaugiasi, kad iniciatyva pasiteisino – prieš šešerius metus startavusi su pora šimtų pavaduojančių mokytojų, dabar programa buria maždaug pustrečio tūkstančio skirtingas disciplinas dėstančių žmonių.
„Turime specialią formą, pavaduoti norintis žmogus surašo, kokį dalyką galėtų dėstyti, kokiame mieste, galima pasirinkti ir kokioms klasėms – pirmokams, devintokams ir taip toliau. Tai individualus pasirinkimas“, – sako „Pavaduojančių mokytojų“ programos vadovė K. Männisalu.
Už 45 min. pamoką pavaduojantis mokytojas gauna beveik 15 eurų į rankas. Per mėnesį šios programos mokytojai veda maždaug tūkstantį pamokų, bendradarbiauja su 250, t. y. puse Estijos mokyklų. Neseniai paslaugą pavaduojantys mokytojai pradėjo teikti ir darželiams.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
