Šalį supurčius dar vienai tragedijai, kai moteris, įtariama, nužudė dvi savo dukreles, vėl garsiai raginama nebijoti kalbėti apie mamų psichikos sveikatą. Portalo LRT.lt kalbintos ekspertės pabrėžia, kad su pogimdymine depresija ir kitais po vaiko gimimo kylančiais psichikos sunkumais susiduria viena iš septynių moterų, o motinystė ilgai buvo idealizuojama kaip išskirtinai laiminga.
Sekmadienį Lietuvą apskriejo žinia apie šeimos tragediją Vilniuje – upėje paskendo trejų ir vienų metukų mergaitės, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mažamečių vaikų nužudymo. Vėliau policijos atstovai patvirtino, kad mamos tikslas buvo ne tik nužudyti vaikus, bet ir nusižudyti pačiai.
Straipsnis trumpai
- Su pogimdymine depresija susiduria viena iš septynių moterų.
- 20 proc. moterų Lietuvoje susiduria su reikšmingais depresijos po gimdymo simptomais.
- Sunkumų patiriančias mamas lydi kaltės jausmas, lemiantis, jog kai kurias savo emocijas jos slepia.
- Po vaiko gimimo moterims skiriama per mažai dėmesio.
- Bet kokie neigiami jausmai gali būti laikomi silpnumu ir „prastos“ mamos požymiu.
Ši nelaimė – šiemet jau ketvirtoji kone identiška tragedija Lietuvoje. Savo vaiką vonioje nuskandinusiai Vievio gyventojai teismas pirmadienį skyrė priverstinį gydymą, nurodęs, kad mama savo veiksmų suvokti negalėjo. Po įvykio moteris atsidūrė medikų globoje.
Po kiekvienos nelaimės vėl ir vėl kyla klausimai apie mamas ištinkančius sunkumus ir prieinamos psichologinės pagalbos stygių.
„Dažniausiai moteris jaučia didžiulę kaltę, jei, pagimdžiusi vaiką, jaučiasi blogai. Tuomet pradeda ir nuo savęs slėpti tam tikrus dalykus“, – portalui LRT.lt komentavo psichologė psichoterapeutė Sigita Valevičienė.
Mamos neigia jausmus, save kaltina
Remiantis tyrimais, pogimdyminę depresiją patiria viena moteris iš septynių, o Lietuvoje atliktos apklausos rodo, kad apie 20 proc. moterų susiduria su reikšmingais depresijos po gimdymo simptomais, – LRT.lt sakė psichologė psichoterapeutė S. Valevičienė.
S. Valevičienė taip pat pažymėjo, kad didelė dalis moterų neatpažįsta patiriančios pogimdyminės depresijos požymių.
„Dažniausiai moteris jaučia didžiulę kaltę, jei, pagimdžiusi vaiką, jaučiasi blogai. Tuomet pradeda ir nuo savęs slėpti tam tikrus dalykus“, – portalui LRT.lt komentavo psichologė psichoterapeutė.
Pasak jos, paprastai ir moters aplinka daugiau dėmesio skiria ne mamai, o naujagimiui, ir nepastebi, kaip mama jaučiasi, ar ji pavalgo ir pamiega.
„Tada ir pati moteris bus linkusi nuneigti savo jausmus. Moterims labai sunku pripažinti, kad kažkas vyksta, nes kyla jausmas, kad gal aš to vaiko nemyliu, gal esu negera mama, gal su manimi kažkas negerai, kad nesusitvarkau su motinyste. Tokie jausmai skatina moterį paslėpti realybę“, – pastebėjo S. Valevičienė.
Specialistės teigimu, mamos dažnai atvirauja, kad joms atrodė, jog taip atrodo „normali motinystė“, kad turi kentėti, vargti ir jaustis nuolat pervargusi.
Apatija ir agresija
Apie 80 proc. mamų susiduria su pogimdymine melancholija – liūdesio bangomis, sakė S. Valevičienė ir pridūrė, kad paprastai tokie jausmai neužtrunka. Tačiau, jei dvi savaites moteris neišlipa iš tokios emocinės bangos, jeigu jai sunku pasirūpinti savimi, jei moters nedžiugina tai, kad džiugindavo anksčiau, reikėtų kreiptis pagalbos.
Pasak psichologės psichoterapeutės, jei nesikreipiama pagalbos, pogimdyminė depresija gali gilėti, o būsena – sunkėti.
„Sunkiausia, kad tai pažeidžia moters santykį su vaiku. Kai moteriai pačiai blogai, jai sunku būti džiaugsmingame santykyje ir su vaiku. Tyrimai rodo, kad vaikai jaučia įtaką, kai jų mamos turi pogimdyminę depresiją“, – vardijo S. Valevičienė.
Kai depresija negydoma, moteris ir vėliau į įvairius stresinius įvykius gali būti linkusi reaguoti depresyviomis reakcijomis, – pridūrė specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad po sudėtingo gimdymo gali atsirasti potrauminio streso sutrikimas, kuriam būdinga apatija bei pykčio ir agresijos priepuoliai, galintys atsisukti ir prieš mamą, ir prieš vaiką.
„Tokių mamų yra daug. Kai visuomenė ir aplinka nesureaguoja, didelė tikimybė, kad gali kažkas atsitikti, jei mama negaus pagalbos“, – pabrėžė S. Valevičienė.
Labai svarbus ir artimųjų vaidmuo
Socialinių iniciatyvų motinystės švietimo ir psichikos sveikatos srityje kūrėja Nida Vildžiūnaitė portalui LRT.lt kalbėjo, kad motinystė ilgai buvo idealizuojama kaip išskirtinai tik laiminga be psichologinių sunkumų.
„Netikra iliuzija, formuojanti įsitikinimą, kad visos motinos turėtų jausti tik džiaugsmą ir laimę, o bet kokie neigiami jausmai gali būti laikomi silpnumu ir „prastos“ mamos požymiu“, – apie visuomenėje tvyrantį požiūrį kalbėjo N. Vildžiūnaitė.
Anot jos, tradicinė motinystės samprata visa dar gyva, o mama joje patogi – nesukelia rūpesčių, prižiūri namus, buitį, pasirūpina šeimos nariais, užaugina vaikutį, nesiskundžia.
„Pripažinus, kad neteisinga vienai moteriai užkrauti viską, o motinystė, nors ir džiugi, taip pat gali būti labai iššūkių kupina patirtis, kurioje kiekvienas asmuo susiduria skirtingai, tenka kurti pokytį ir įsitraukti į vaiko auginimą“, – sakė pašnekovė.
N. Vildžiūnaitė pabrėžė, kad partnerių, draugų, tėvų, kitų artimų žmonių vaidmuo motinystėje yra svarbus ir viskas prasideda nuo nuoširdaus rūpesčio, kurį, deja, ne visi mokame išreikšti tinkamai.
„Atidus klausymas ir leidimas mamai kalbėtis apie savo jausmus, nepertraukiant ir nedalinant patarimų, gali būti pirmasis žingsnis į atsivėrimą ir pasitikėjimą bei jausmą, kad ji ne viena. Ko tikrai nereikia – pamokslų, abejonių, pertraukinėjimo, nesupratimo, kitų mamų pavyzdžių.
Patarimų dažniausiai irgi nereikia. Todėl pakaktų pasiteirauti, kokios pagalbos moteris norėtų pati, ir ją pasiūlyti, o taip pat prisidėti prie buities darbų, vaiko ar vaikų priežiūros, maisto gaminimo ir pan. Nepamiršti pasirūpinti savimi ir kitais šeimos nariais“, – apie tai, kaip padėti mamoms, kalbėjo specialistė.
Pasak N. Vildžiūnaitės, kartais mamos linkusios nepaisyti sunkios būsenos, priimti ją kaip „natūralią“ motinystės dalį, kuri praeina savaime. Tačiau kartais taip neatsitinka, todėl svarbu pastebėti užsitęsusią melancholišką būseną ir atpažinti depresijos požymius.
„Artimieji turėtų būti budrūs ir stebėti kartu, būti žvilgsniu iš šalies. Besitęsianti nemiga arba padidėjęs mieguistumas, nuovargis, nuolatinis liūdesys arba nerimas, tuštumos jausmas, apatija ir sumažėjęs džiugesys, vengimas bendrauti, izoliacija nuo žmonių, sunkumai susikaupti, prižiūrėti kūdikį, energijos, trūkumas, verksmingumas, apetito stoka rodo, kad moteriai reikalinga pagalba čia ir dabar“, – simptomus, į kuriuos moters artimieji turėtų atkreipti dėmesį, vardijo N. Vildžiūnaitė.
Jei šie simptomai tęsiasi dvi savaites ir ilgiau, nepalengvėja, sulaukus artimųjų paramos, nesiliauja įkyrios, gąsdinančios mintys apie mirtį – reikia pasitarti su savo gydytoju ar psichologu.
Psichologės psichoterapeutės S. Valevičienės teigimu, pagrindinis faktorius kovoje su pogimdymine depresija – aplinkos palaikymas, o mamai svarbu jausti, kad ji ne viena.
„Aplinka gali padėti mamai susirasti, kur būti su kitais žmonėmis – moters vienišumas labai koreliuoja su būsena po gimdymo.
Tikrai labai svarbu socialiniai kontaktai, būreliai, susitikimai ar pabuvimas su draugėmis. Kuo moteris labiau jaučia, kad aplinka ją palaiko, tuo jai lengviau“, – akcentavo S. Valevičienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad labai svarbus vaiko tėčio vaidmuo – jei vaiku rūpinasi abu tėvai, moteris jaučiasi saugiau.
Siūlo steigti lopšelius kritiniams atvejams
„Ribologijos“ bendraįkūrėja, teisininkė Rugilė Butkevičiūtė LRT.lt komentuodama nutikimą sakė, kad nelaimė atskleidė sisteminę Lietuvos problemą.
Anot jos, šiandien viešojoje erdvėje analizuojamos motinos savybės ir jos gyvenimas, netgi diagnozuojami galimi psichikos sutrikimai. Tačiau problema kita, o Lietuvoje ne pirmą kartą šįmet nuskamba istorija, kai motina bando nužudyti savo vaikus. Tačiau dar daugiau moterų tokio žingsnio nežengia, nors yra netoli jo: jos patiria psichikos sveikatos problemas, nėštumo traumas.
„Atvejis nėra išskirtinis, – atkreipė dėmesį pašnekovė. – Parodykite mamą, kurios supant kelias valandas be sustojimo verkiantį vaiką bent kartą neapėmė pačios juodžiausios mintys.“
Pasak jos, kalbantis su moterimis apie motinystę ir mažų vaikų priežiūrą, tenka girdėti, kad jos norėtų kad ir pusvalandžio vienatvės ir poilsio. Specialistės teigimu, neseniai pagimdžiusios moterys dažniausiai sako, kad joms trūksta miego, 30 ar 60 min. sau vienatvėje ir tyloje, o taip pat supratimo.
Taip pat skaitykite
„Paprasti dalykai <...> Bet kur juos galima palikti? Ką galiu daryti su vaiku? Palikti gyvybės langelyje metų laiko vaiko negalima. Įstaigos neprieinamos, tai kur tą vaiką padėti, kai man šakės?“ – sakė R. Butkevičiūtė.
Anot su moterimis dirbančios aktyvistės, moterys, apėmus tokioms mintims, kaltina save, vadina save blogomis mamomis. Ji turi pasiūlymą – sukurti lopšelius, kur moterys skubiais atvejais galėtų palikti savo vaikus, pavyzdžiui, dviem valandoms, vystyti pagalbos sistemą mamoms.
„Šis atvejis skaudus ar baisus, bet yra ir daugiau tokių mamų, tik jos dar, gal, nepriėjo prie upės. Bet jos laukia atsakymų ir pagalbos namuose ir už jų ribų“, – siūlė pašnekovė.
Kaip rūpintis savimi ir kur ieškoti pagalbos?
Akušerė Armanda Zinkevičienė, magistro darbe tyrinėjusi moterų emocinę būseną po gimdymo, teigė, kad kai kurios moterys nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu jaučiasi tarsi praradusios save. Anot jos, nėštumo metu moterys jaučiasi tarsi „vaikščiojančios įsčios“ ar „inkubatorius“, pogimdyminiu laikotarpiu jaučiasi tarsi jų poreikiai yra nesvarbūs ir nepastebimi.
„Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime moterys šį savęs praradimą siejo su nesugebėjimu mėgautis gyvenimu taip, kaip anksčiau, nes nebelieka tam laiko. Visas dėmesys būna skiriamas naujagimiui ir jo priežiūrai, o mama lieka kažkur šešėlyje.
Taip pat skaitykite
Visi šie išgyvenimai tik sustiprina vienišumo ir atskirties jausmą. O vienišumas gali būti vienas iš veiksnių, kuris paskatins atsirasti pogimdyminei depresijai“, – teigė A. Zinkevičienė.
Pasak N. Vildžiūnaitės, rūpintis savo ir šeimos emocine savijauta reikia nėštumo metu ar net dar tik planuojant vaikelio atėjimą. Ji rekomenduoja pasirinkti gydytoją, kuriuo būsima mama pasitiki, stebėti ir sąmoningai įtraukti emocinės sveikatos klausimus į nėštumo priežiūros vizitus.
„Rūpintis savo emocine ir psichikos sveikata svarbu ir nėštumo metu, ir po gimdymo. Todėl numatykite artimųjų, į kuriuos galite kreiptis, sąrašą, aptarkite su jais, kad jaustumėtės saugi ir tikra. Stebėkite savo požiūrį, galbūt turite įsitikinimų, kurie trukdo pripažinti sunkumus, priimti pagalbą.
Emociniai iššūkiai ir psichikos sunkumai motinystėje aplanko daugelį. Bendraudami su kitomis motinomis, galite pasidalyti savo patirtimi ir išgirsti, kad kitos motinos taip pat susiduria su panašiomis problemomis. Tai gali padėti patirti bendrystės jausmą, palengvinti įsitikinimų naštą, kad esate viena iš nedaugelio, kuriai tai nutinka“, – komentavo N. Vildžiūnaitė.
Pašnekovė pastebi, kad aiškumo gali suteikti testai pogimdyminės depresijos požymiams įvertinti, pavyzdžiui, Edinburgo klausimynas, kurį viešai rasite www.mamamumsrupi.lt svetainėje.
„Taip pat yra tam tikri SOS požymiai, į kuriuos privaloma reaguoti iš karto: mintys apie savižudybę ar grėsmė sužaloti save ar kūdikį. Esant ūmiai būklei, psichozės simptomams, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, vykti tiesiai į ligoninę arba skambinti 112“, – pabrėžė N. Vildžiūnaitė.
Greitosios medicinos pagalbos specialistai pristatys į asmens sveikatos priežiūros priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba.
