Naujienų srautas

Lietuvoje2023.09.04 18:40

Dviejų sesučių ir jų mamos tragedija Vilniuje – ketvirtoji, kone identiška istorija vien tik šiais metais Lietuvoje

atnaujinta 19.32
00:00
|
00:00
00:00

Pareigūnai toliau aiškinasi aplinkybes, kaip Neryje nuskendo dvi mergaitės. Jų motina, teigiama, elgėsi neadekvačiai, dėl sveikatos sutrikimo ji paguldyta į ligoninę. Policijos atstovų teigimu, pirminiais duomenimis, įtariamas bandymas nusižudyti. Policijos departamentas skelbia, kad Vilniuje, Neries upėje, savo vaikus galbūt paskandinusi 36-erių įtariamoji yra policijos darbuotoja, ji – ne pareigūnė.

Dvi vienerių ir dvejų metų mergaitės nuskendo Neryje prie Verkių malūno. Jų mama rasta vandenyje, manoma, ji bandė nusižudyti.

„Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečių vaikų nužudymo, įtariamoji dirbo policijoje, buvo atsakinga už personalą. Šiuo metu ji yra gydymo įstaigoje, artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės skyrimo jai“, – sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Pasak Ramūno Matonio, moteris policijoje dirbo dvejus metus, dabar – motinystės atostogose, į darbą planavo grįžti kitąmet. Kolegos ją apibūdina kaip skrupulingą, šiek tiek uždaro būdo darbuotoją.

Nuskendusios mergaitės šeimoje buvo vieninteliai vaikai.

„Šiuo atveju šeima nebuvo žinoma ir pagalba laiku nebuvo inicijuota, o akivaizdu, kad tos pagalbos reikėjo“, – pabrėžė Gedas Batulevičius, Vaiko teisių tarnybos Vilniaus skyriaus vadovas.

Žinios. Turkijos ir Rusijos vadovai susitiko Sočyje, bandant įtikinti Maskvą sugrįžti į susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto

Vaiko teisių specialistas sako, kad panašiais atvejais į juos gali kreiptis nebūtinai šeimos nariai. Apie problemas šeimose vaiko teisių tarnybos sužino iš įvairių institucijų.

„Gydymo įstaigos arba ugdymo įstaigos, kurios kasdien mato tuos vaikus, irgi turėtų būti empatiškos ir matyti pokyčius, kurie yra, ir galbūt [kreiptis] pagalbos, kurios reikia. Šiuo konkrečiu atveju, jeigu buvo kažkokių indikacijų, galimai galima buvo į tai sureaguoti“, – sako G. Batulevičius.

Kasmet dėl depresijos po gimdymo į Vilniaus psichikos sveikatos centrą kreipiasi vis daugiau moterų. Pasak jo vadovo, moteris, galbūt nuskandinusi dvi dukras, greičiausiai galėjo sirgti.

„Panašu, kad tai yra psichozė, tą rodo ir tai <...>, kaip buvo paminėta viešuosiuose šaltiniuose, kad mamos elgesys buvo neadekvatus“, – sako gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas prof. Arūnas Germanavičius LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ aiškina, kad psichozės metu žmogų apima realybės neatninkančios idėjos.

„Psichozės metu žmogaus psichiką užvaldo idėjos, kurios visiškai neatitinka realybės, jos yra kartais susikurtos iš labai realių situacijų, iš patirtų psichologinių traumų arba tam tikrų negatyvių patyrimų, bet žmonės bando tarsi nuo jų apsisaugoti ir imasi kartais labai drastiškų veiksmų.

Gali būti persekiojimo, nuodijimo kliedesiai, kartais gali būti kliedesiai susiję su kūnu. Psichozės metu neretai pasireiškia suvokimo sutrikimai, kurie gali pasireikšti kaip haliucinacijos, iliuzijos arba labai keisti pojūčiai kūne. Visų šitų požymių visuma nulemia žmogaus elgesį, kuris racionaliai niekaip nėra paaiškinamas, bet iš tiesų jis labai dažnai atpažįstamas“, – akcentuoja jis.

Pasak Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovo, artimieji turi stebėti būsimos arba neseniai pagimdžiusios moters būklę.

„Artimieji yra būtent tie žmonės, kurie gali atpažinti tiek nuotaikos sutrikimus, t. y. depresiją, nerimą, tiek ir retesnį susirgimą, kuris jau sąlygoja dažniausiai labai sutrikusį žmogaus elgesį, jo reagavimą į aplinką, į gimdymo procesą, vaiko atsiradimą, vėliau netgi į vaiko raidą – pogimdyvinę psichozę. Tiesą sakant, gali atpažinti iš nuotaikų svyravimų, nemigos, nerimo, kartais staiga niekada nerūkiusi arba nevartojusi alkoholio būsimoji mama arba jau susilauksi vaikų moteris pradeda vartoti arba net prašo kartais raminamųjų vaistų“, – aiškina profesorius.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, po to, kai pernai įvyko panaši tragedija, kiekviena pagimdžiusi moteris gauna informaciją apie tai, kas yra depresija po gimdymo, kur galima gauti pagalbos. Be to, jei tai rimti sutrikimai, psichikos centre galima gauti 10 ir daugiau konsultacijų.

„Taip pat Lietuvoje šiuo metu bandomas projektas 16 savivaldybių, kur paslaugas gauna per 300 šeimų nuo nėštumo pradžios iki dvejų metų po vaiko gimimo. Ši paslauga jau nuo 2025-ųjų metų gegužės mėnesio bus teikiama visoje Lietuvoje“, – sako Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.

Psichozės simptomus pastebėti galima gana anksti, sako gydytojas. Tačiau, jo teigimu, susidūrę su depresija į medikus vis dar vengia kreiptis.

Būna atvejų, kai pats sergantis gal ir kreiptųsi, tačiau tam prieštarauja artimieji. O laiku paprašius pagalbos, tragedijos būtų buvę galima išvengti.

„Be abejo, depresija vystosi palaipsniui ir tikrai artimieji, aplinkiniai žmonės turėtų pastebėti, kad žmogus keičiasi, kad jis tampa labai liūdnas, kad jaučia neviltį, tampa uždaras, visiškai nebendraujantis“, – teigia specialistas.

Anot gydytojo, moterys bando ne tik pačios nusižudyti, bet ir nužudyti savo vaikus, įsivaizduodamos, kad juos gelbėja nuo blogo pasaulio. Šiais metais tai jau ketvirta beveik identiška tragedija.

Pirmadienio popietę Vilniaus apygardos teismas skyrė priverstinį gydymą savo penkerių metų dukrą nužudžiusiai Vievio gyventojai.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Skubi pagalba
112
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą
Pagalba organizacijoms, bendruomenėms, asmenų grupėms ar šeimoms po krizinių įvykių
(I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.)
(individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger)
Antakalnio g. 97-47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val.)
Emocinė parama teikiama jaunimui, budi savanoriai konsultantai
(visą parą kasdien)
I-VI 18.00–00.00
Emocinė parama vaikams, paaugliams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai
(I–VII 11.00–23.00 val.)
I–V 17.00–23.00
Atsako per 24 val.
Linija „Doverija“
Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai
I-VII (kasdien) 16.00 – 19.00 val.
Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
(visą parą kasdien)
I–V 17.00–20.00 val.
Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
(visą parą kasdien)
(kiekvieną dieną 17.00–22.00 val.)
Atsako per 24 val.
Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai
(I–V 10.00–14.00 val.)
Atsako per 72 val.
Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai
(I – V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.)
Emocinė parama senjorams, pagalbą teikia profesionalūs konsultantai, reguliariai bendrauja savanoriai ir kiti senjorai
(I – V 8–22 val., VI – VII 11–19 val.)
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi