Vilniaus universitetas (VU) nutraukia sutartį su profesoriumi iš Rusijos Andrejumi Desnickiu. LRT RADIJAS išsiaiškino, kad gyvendamas Maskvoje A. Desnickis rašė publikacijas, kuriose neigė Lietuvos ir dar dviejų Baltijos šalių okupaciją. Rusijos auditorijai jis aiškino, kad Stalinas šalių ne okupavo, o tik primygtinai reikalavo jungtis į Sovietų Sąjungos sudėtį.
Profesorius A. Desnickis taip pat rašė, kad Raudonoji armija Baltijos valstybėse buvo sutikta be pasipriešinimo, o jai atėjus padaugėjo laisvės. VU A. Desnickis įdarbintas praėjusių metų spalį.
Darbo sutartį VU žada nutraukti rugpjūtį
Biblijos tyrinėtojas iš Rusijos A. Desnickis rašydavo ne tik apie religiją, bet ir apie istoriją bei politiką. Publikacijoje „Sovietinis Pabaltijys: kas tai buvo?“ religijotyrininkas populiarioje Rusijos stačiatikių svetainėje pravmir.ru. nagrinėjo trijų Baltijos šalių istoriją ir aiškino, kad Lietuva, Latvija ir Estija nebuvo okupuotos.
„Trys Baltijos respublikos tuo metu buvo ne demokratijos, o dešiniojo sparno nacionalistinės diktatūros“, – prieš 10 metų Rusijoje rašė vyras, nuo praėjusių metų spalio įdarbintas VU Filologijos fakultete, kur dėsto studentams.
„Kad ir kaip absurdiškai tai beskambėtų, tankai įvažiavo į Rygą, Taliną ir neseniai Lietuvai perduotą Vilnių (iki 1939 m. rugsėjo mėn. tai buvo Lenkijos miestas Vilnius), gavus visišką vietos valdžios sutikimą.
Nei kariuomenė, nei gyventojai neparodė jokio apčiuopiamo pasipriešinimo, daugelis džiaugsmingai sutiko Raudonąją armiją, laikydami ją išvaduotoja iš dešiniosios nacionalistinės diktatūros“, – tokie dabartinio VU dėstytojo žodžiai iki šiol publikuojami interneto svetainėje mirprav.ru.
„Formaliai žiūrint, prie Raudonosios armijos buvo daugiau laisvės, nes prieš jai atėjus rinkimai iš viso nebuvo numatyti“, – konstatuoja A. Desnickis minėtame straipsnyje.
Rusijos auditorijai profesorius yra parengęs publikacijų ne tik apie istoriją, bet ir apie politinę situaciją. Jo aiškinimu, didelė dalis Baltijos šalių gyventojų nepriklausomybės atkūrimą laiko klaida.
„Šiandien vis dažniau galima išgirsti latvius ir estus (Lietuvoje situacija vis dar kitokia), savo šalių nacionalinę politiką po nepriklausomybės atkūrimo vadinant didele klaida“, – minėtoje publikacijoje teigia A. Desnickis.
Dar jis rašo, kad Baltijos šalyse vietiniai rusai laikomi antrarūšiais žmonėmis, kurių gelbėti pasiųsti tankai būtų pasitikti gėlėmis.
„Dauguma šiose respublikose gyvenusių rusų iš tikrųjų buvo priskirti antrarūšiams žmonėms. Tie, kurie nenorėjo su tuo taikstytis ir turėjo kur eiti, seniai išvyko į Rusiją. Tiems, kurie liko, tėvynė – Baltijos šalys. Bet jei nemaža dalis gyventojų (politiniu ar tautiniu pagrindu) taps antrarūšiais, argi nenuostabu, kad apipildys svetimus tankus ne granatomis, o gėlėmis?“ – tvirtino VU profesorius iš Rusijos.
Publikacijų, kur A. Desnickis neigė Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją, būta ir daugiau.
„Kai mums šiandien sako, kad sovietų kariai atėjo ir atėmė nepriklausomybę iš trijų respublikų, tai tik pusė tiesos. Stalinas primygtinai paprašė ir jam tas nepriklausomybes atidavė be užuominos apie pasipriešinimą“, – sakoma vienoje iš jų.
LRT RADIJUI cituojamas publikacijas nusiuntus VU, kur nuo praėjusių metų rudens mokslo darbuotoju ir lektoriumi dirbo A. Desnickis, sulaukta Filologijos fakulteto dekano, profesoriaus Mindaugo Kvietkausko atsakymo.
„Informuoju, kad rugpjūčio mėnesį darbo sutartis su Andrejumi Desnickiu bus nutraukta“, – rašo dekanas.
Profesoriaus darbą finansuoja fondas iš užsienio
Iki Krymo okupacijos A. Desnickis pasisakė, kad Krymas turi priklausyti Rusijai ir kad dėl pusiasalio atskyrimo nuo Ukrainos ir perdavimo Rusijai turi būti surengtas referendumas.
Profesorius VU įdarbintas praėjus daugiau nei pusmečiui po plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.
„Desnickis įdarbintas vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigose. Šias pareigas užimantys asmenys turi turėti mokslo daktaro laipsnį ir atitikti institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kurie turi būti ne žemesni nei Lietuvos mokslo tarybos patvirtintieji. Desnickio mokslinė veikla nustatytus kvalifikacinius reikalavimus įdarbinimo metu atitiko“, – rašo VU kancleris Raimundas Balčiūnaitis.
Lietuvos mokslų tarybos atstovė Solveiga Ramanauskienė tvirtino, kad prasidėjus plataus masto karui, Rusijoje gauti mokslo daktarų diplomai nėra pripažįstami, nes nutrauktos visos bendradarbiavimo sutartys.
„Pagal dabartinę Lietuvoje galiojančią tvarką, tarptautinės kvalifikacijos vertinamos nuo 2012 metų. Jeigu gautume prašymą iš Rusijos piliečių, mes turėtume kelti bendruosius reikalavimus, esančius Rusijoje, ir palyginti su tais reikalavimais, kurie nustatyti Lietuvoje.
Bet noriu akcentuoti, kad prasidėjus karo veiksmams, Lietuvos mokslo taryba nutraukė visas bendradarbiavimo sutartis su visomis nedraugiškomis šalimis ir jų mokslo įstaigomis. Ir kadangi nutraukėme sutartis, nebepriimame tų paraiškų vertinti“, – teigė S. Ramanauskienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas nurodė, kad įdarbinant moksliniu bendradarbiu, diplomai iš trečiųjų šalių turi būti pripažįstami pagal nustatytas procedūras.
VU kancleris R. Balčiūnaitis raštu nurodė, kad A. Desnickis universitete įdarbintas, nes nekilo abejonių dėl jo diplomo.
„Oficialus Lietuvos mokslų tarybos kvalifikacijos akademinis pripažinimas reikalingas ne visais įsidarbinimo atvejais, jo būtinybę nustato darbdavys. Vilniaus universitetas peržiūri visų darbinamų akademinių darbuotojų pateiktus dokumentus (dr. laipsnio turėjimą įrodančius dokumentus, publikacijų sąrašus, kitos akademinės veiklos aprašymus ir kt.) ir pagal tai vertina, ar asmuo gali būti darbinamas konkrečiose pareigose.
Šiuo konkrečiu atveju, diplomas abejonių nesukėlė, asmuo į konkrečias pareigas priimtas neilgam laikotarpiui, todėl į LMT dėl atskiro pripažinimo kreiptasi nebuvo“, – rašoma VU kanclerio atsakyme.
R. Balčiūnaitis taip pat pažymėjo, kad A. Desnickio darbą finansuoja fondas iš užsienio, tačiau jo pavadinimo neatskleidė.
„Šio profesoriaus darbą finansuoja su geriausiais pasaulio universitetais bendradarbiaujantis filantropų šeimos fondas, veikiantis demokratinėje valstybėje. Profesoriui Andrejui Desnickiui buvo skirta parama, tačiau skelbti fondo pavadinimo pagal sutarties sąlygas mes negalime“, – tvirtinama kanclerio pasirašytame laiške.
Profesoriaus laipsnis A. Desnickiui suteiktas vykstant karui Ukrainoje, praėjus 2 metams po Krymo aneksijos.
Pats A. Desnickis situacijos komentuoti nesutiko.
