Praėjusią savaitę policija paskelbė su 3-mete dukra dingusios Ingos Salos paiešką. Tikėtina, kad moteris slapstosi nenorėdama vykdyti teismo sprendimo, kuriuo yra įpareigota vaiką perduoti Italijoje gyvenančiam tėvui. Moterų teisių gynėjai stojo į I. Salos pusę ir ragina šią bylą nagrinėti iš naujo.
Antradienį Seime vyko Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės organizuota spaudos konferencija „Tarptautinės vaikų globos bylos – ar Lietuva jų vengia?“, kurioje dalyvavo Lietuvos moterų lobistinės organizacijos atstovė Dalia Puidokienė, I. Salos advokatė Dalia Jasevičienė, socialinio projekto prieš smurtą moterims „Neliečiama“ organizatorė Roberta Ažukaitė. Asmenine istorija dalijosi panašioje byloje savo ir vaiko interesus apgynusi Gražina Raguckaja.
Diskusiją paskatino praėjusią savaitę pasirodžiusi žinia, kad Kauno pareigūnai ieško iš namų su mažamete dukra išėjusios ir dingusios I. Salos. LRT.lt primena, kad motina greičiausiai pasislėpė nenorėdama vykdyti teismo sprendimo, kuriame numatyta, kad dukra turi gyventi Italijoje, kur ir jos tėvas bei anksčiau nuo mamos atskirtas sūnus.
2023 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismas leido antstolei naudoti prievartą vykdant Vilniaus apygardos teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje ir paimti mergaitę iš motinos namų ar kitos vietos, kur gali būti mergaitė, ir nutarė institucijoms, vykdančioms sprendimą, leisti įeiti į gyvenamąsias patalpas, kuriose ji gali būti.
Taip pat skaitykite
Hagos konvencijoje neatsižvelgiama į patirtą smurtą
M. Danielės teigimu, į Lietuvą iš užsienio sugrįžusios moterys, kovodamos dėl vaikų globos, susiduria su teismų abejingumu. Politikė priminė, kad Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų numato, jog vaikų išvežimas iš šalies be tėvo žinios prilyginamas pagrobimui, tačiau apie 75 proc. tokių bylų – pradėta prieš moteris, kurios patyrė smurtą ir į tėvynes sugrįžo tikėdamosi sulaukti apsaugos bei pagalbos. Anot jos, tokiomis aplinkybėmis į Lietuvą iš Italijos sugrįžo ir I. Sala.
„Kaip pastebima Jungtinių Tautų ataskaitose, teismai visose šalyse, ne tik Lietuvoje, vengia nagrinėti būtent smurto atvejus kaip priežastį nevykdyti Hagos konvencijos nuostatos grąžinti vaikus tėvui. Kodėl? Ir vėl pasikartosiu – todėl, kad byla yra sunki, kad reikalauja labai kruopštaus darbo, reikalauja iš teismo principingos pozicijos ginant savo piliečių teises, reikalauja, kitaip tariant, tvirto stuburo“, – teigė M. Danielė, pridūrusi, kad yra šalių, kurios laikosi kitokios pozicijos ir atsakingai gina savo piliečių, patyrusių smurtą, teises.
Ji pabrėžė, kad I. Salos atvejis – toli gražu ne vienintelis ir kėlė klausimą, ką Lietuva gali padaryti, kad tokios istorijos nebepasikartotų. Diskusijos dalyvės sukritikavo teisėsaugos sistemą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (VVTAĮT).
„Ingos atveju mūsų valstybės abejingumo pasekmė yra ta, kad Lietuvoje gimusios, Lietuvos pilietybę turinčios, krūtimi žindomos, tik su mama visą gyvenimą gyvenusios, tik lietuviškai kalbančios, savo tėvo nepažįstančios ir jo kalbos nesuprantančios mergaitės išvežimas į Italiją yra teismų sprendimas. Lietuvos teismai nusprendė, kad jos gyvenamoji vieta kažkodėl yra Italija ir šitą bylą perdavė Italijai, kitaip sakant, nusiėmė savo krūvį. O Italijos teismai priima sprendimus savo piliečių naudai ir vaiko globą priteisė tėvui“, – kalbėjo Seimo narė.
Inga slapstosi ne dėl to, kad yra nusikaltėlė, ji slapstosi, nes net ir savo šalyje negali pasitikėti institucijomis.
I. Puidokienė
Lietuvos moterų lobistinės organizacijos atstovė D. Puidokienė pabrėžė, kad šiuo metu vykstanti I. Salos ir jos 3-metės dukros paieška – „paskutinis lašas“, paskatinęs kelti klausimą, ar Lietuvos institucijos sąžiningai atstovauja piliečių interesams.
„Inga [Sala] pradėta gaudyti po visą šalį ir net už jos ribų tarytum nusikaltėlė, tačiau mes jos byloje puikiai žinome, kad realybė yra visiškai kitokia, bet ar to žinojimo mums užtenka? Neužtenka ir neužteko, nes nežinom į ką kreiptis, kai matai vykstant tokius žmogaus teisių pažeidimus“, – sakė D. Puidokienė.
Jos teigimu, į Lietuvą su vaikais iš Italijos sugrįžusi mama susidūrė su instituciniu smurtu. Be to, priminė ji, vyresnis I. Salos sūnus jau anksčiau buvo atskirtas nuo mamos ir perduotas Italijoje gyvenančiam tėčiui. „Kai vaiko teisių institucijos pritaria vaiko atskyrimui nuo mamos ir atidavimui smurtavusiam tėvui, mane šokas apima“, – emocingai kalbėjo ji.
Pasak D. Puidokienės, moterų, pakliuvusių į tokią situaciją, yra daugybė.
„Inga slapstosi ne dėl to, kad yra nusikaltėlė, ji slapstosi, nes net ir savo šalyje negali pasitikėti institucijomis, pasitikėti teisingumu, slapstosi, nes jos pasitikėjimas sugriautas galutinai. Kas beliko mamai? Tikriausiai tai nėra pats geriausias būdas spręsti tokiu būdu problemas, bet ji daro tai, ką gali – nori apsaugoti savo vaiką“, – teigė ji.
Organizacijos atstovės teigimu, Hagos konvencijoje dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nėra numatyta smurtą patyrusių moterų apsauga, todėl iš užsienio šalių pabėgusios moterys tampa pažeidžiamos, o teismai jas traktuoja kaip pagrobėjas. Jai antrino Seimo narė M. Danielė, pastebėjusi, kad teismai turi galimybę konvencijos nuostatų netaikyti tais atvejais, kai įrodomas smurtas.
Ragina atnaujinti bylos nagrinėjimą
„Esu mama, kuri bijo, kad su ja bus susidorota. Esu mama, kuri nesijaučia saugi, gyvendama Lietuvoje, ir nejaučia, kad jos ir jos vaiko interesai yra ginami“, – savo istoriją pradėjo užsienyje ne vienerius metus gyvenusi ir dėl vaiko globos teismų duris varsčiusi G. Raguckaja.
Jos istorija primena kaunietės I. Salos atvejį – prieš kelerius metus sutuoktinis, Italijos pilietis, moterį apkaltino kūdikio pagrobimu, nors anksčiau pats leido sugrįžti į Lietuvą. Galiausiai byla baigėsi mamos naudai, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teisme tebenagrinėjama skyrybų byla.
Prisiminusi teismo procesą moteris kritikavo VVTAĮT atstovę, dalyvavusią svarstant bylą bei nurodžiusią, esą anksčiau sutuoktinio raštu suteiktas leidimas išvykti – negaliojantis, nes suformuluotas tariamąja nuosaka, todėl kūdikis Lietuvoje yra neteisėtai. Galiausiai bylą G. Raguckaja laimėjo, su vaiku liko Lietuvoje.
Su I. Salos istorija gerai susipažinusi ir jai atstovavusi advokatė D. Jasevičienė pabrėžė, kad teismų praktikoje privaloma suteikti galimybę tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą atnaujinti bei įvertinti, kad moteris patyrė smurtą artimoje aplinkoje.
„Aš tikrai tikiu, kad užsienio politikos stuburą mes galime pritaikyti valstybės viduje, vidaus politikai. [Tikiu], kad nuo šios dienos mes šitą stuburą visais įmanomais būdais turėsim ir atstovausim savo piliečių, Lietuvos motinų, taip pat svarbiausia – Lietuvos vaikų teisei augti ir gyventi Lietuvoje <...>. Kad valstybė visom išgalėm gins savo piliečių teises savo valstybės teismuose, kad tos bylos neiškeliaus iš Lietuvos į kitas valstybes ten, kur priimami kitų valstybių piliečiams reikalingi sprendimai <...>. Raginu atsakingas Lietuvos institucijas šiandien pat atnaujinti Ingos bylą, kuri turi tapti precedentu“, – kalbėjo M. Danielė.
Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir kitos moterų teises ginančios organizacijos kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą bei pirmąją ponią Dianą Nausėdienę, premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę, VVTAĮT bei kitas institucijas prašydamos atnaujinti bylos nagrinėjimą.
