Sostinės centre, prie Vyriausybės, pirmadienį surengtos institucijų pratybos. Per jas buvo inscenizuotas sprogimas, kilusio gaisro pavojus. Vykstant pratyboms, Vyriausybės rūmuose buvo ir premjerė Inga Ruginienė.
Kaip žurnalistams sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis, per pratybas tikrinama, kaip tarnybos reaguotų, jei įvyktų sprogimas, tektų evakuoti žmones.
„Buvo kompleksinis scenarijus. Kaip sakoma, bėda viena nevaikšto: sprogimas, gaisro pavojus, žmonių evakuacija ir sužeistųjų gelbėjimas“, – pasakojo E. Bingelis.
Anot jo, pratybose dalyvavo ir tuo metu Vyriausybės rūmuose buvusi ministrų kabineto vadovė I. Ruginienė.

„Šitų pratybų akcentas buvo, kad premjerė yra Vyriausybės kanceliarijoje ir kaip atitinkamai reaguoja į tai visos tarnybos, o svarbiausia – Vadovybės apsaugos tarnyba. Pirmam incidentui, tai yra sprogimui, nutikus, Vadovybės apsaugos tarnyba išsikvietė premjerę ir ją nuvedė į saugią patalpą“, – dėstė Vyriausybės kancleris.
Jis tvirtino, kad kaip ir po kiekvienų pratybų, visos jose dalyvavusios tarnybos sės aptarti rezultatų.
„Po visų pratybų organizuojamas bendras aptarimas, jis yra skirtas išmoktoms pamokoms įvardinti. Po visų pratybų turime tam tikrų atnaujinimų, kad tie mūsų planai, kurie paruošti tokioms situacijoms spręsti, nebūtų popieriniai, o kad būtų faktiniai pataisymai, kurie užtikrintų, kad mūsų procedūros būtų realios ir veikiančios“, – komentavo E. Bingelis.
Vyriausybės kancleris teigė, kad ateityje planuojama surengti pratybas, kuriose dalyvautų visi ministrų kabineto nariai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas žurnalistams pasakojo, kad per pratybas prie Vyriausybės buvo itin svarbu įvertinti, kaip žmonės elgsis iki tarnybų pajėgų atvykimo. Iki atvykstant pareigūnams, anot K. Aginto, galima atlikti ne vieną veiksmą, siekiant sumažinti galimą žalą, pavyzdžiui, kilus gaisrui.
„Į šį įvykį buvo sutelkti šeši gaisriniai automobiliai, keturi buvo skirti gaisrams gesinti ir žmonėms gelbėti, vienas buvo automobilinės kopėčios, jos buvo panaudotos žmonėms nukelti nuo pastato aukšto, štabo automobilis buvo skirtas institucijų darbams koordinuoti. Viskas vyko pakankamai sklandžiai“, – apie ugniagesių dalyvavimą pratybose pasakojo PAGD direktoriaus pavaduotojas.
Pasak K. Aginto, pratybų metu susidurta ir su netikėta situacija, kai vienas iš gaisrinių automobilių, atvykusių į pratybas, turėjo išvykti, kadangi buvo gautas pranešimas apie realų įvykį. Bet tai, anot PAGD direktoriaus pavaduotojo, ugniagesiams tinkamai dalyvauti pratybose nesukliudė.

K. Agintas, aptardamas pratybų rezultatus, užsiminė, kad šiuo atveju Vyriausybės darbuotojai galėjo informaciją apie susidariusią situaciją atvykusiems ugniagesiams perduoti greičiau.
„Svarbus etapas yra objekto darbuotojų veiksmai. Manytume, kad pirmuoju etapu objekto atstovai turėtų pasitikti ugniagesius, kad taupytume laiką, kad kuo greičiau sužinotume, kas įvyko, kur įvyko ir kokia yra dabartinė situacija. (...) Tai ir buvo padaryta, tik gal šiek tiek užtruko“, – komentavo PAGD direktoriaus pavaduotojas.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila žurnalistams sakė, kad institucijos per pratybas savo darbą atliko gerai.

„Bet kaip visuomet yra tobulintinų dalykų. Žinoma, didžiausias iššūkis per visas pratybas visoms institucijoms yra tinkamas dalinimasis informacija ir bendradarbiavimas. Kaip tai vyko, kaip kiti dalykai vyko, įsivertinsime vėliau“, – kalbėjo M. Draudvila.
Pratybose dalyvavo ugniagesiai, policininkai, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai ir kitų tarnybų atstovai.
Pratybas koordinavo Vyriausybės kanceliarija ir Nacionalinis krizių valdymo centras.









