Kauno policija penktadienį pranešė ieškanti iš namų su mažamete dukra išėjusios ir negrįžusios Ingos Salos. Tikėtina, kad motina pasislėpė nenorėdama vykdyti teismo sprendimo, kuriame numatyta, kad dukra turi gyventi Italijoje, kur ir jos tėvas bei brolis.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno AVPK) Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnai skelbia vykdantys 1985 metais gimusios Ingos Salos ir jos mažametės dukters Agatos Salos, gimusios 2020-aisiais, paiešką. Nurodoma, kad moteris kartu su dukra išėjo iš namų ir iki šiol negrįžo.
LRT.lt žiniomis, moteris, tikėtina, slepiasi nenorėdama vykdyti teismo sprendimo, kuriame nurodyta, kad mažametė dukra turėtų gyventi Italijoje, kur su tėčiu yra ir vyresnis sūnus. Dėl teismo sprendimo nevykdymo pradėta baudžiamoji byla.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Andrius Brasas šią informaciją patvirtino. Pasak jo, tyrimas pradėtas liepos 4 dieną, į teisėsaugą, negalėdamas susisiekti su I. Sala bei dukra, kreipėsi tėvas, Italijos pilietis.
2023 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolės pareiškimą, priimta nutartimi leido antstolei naudoti prievartą vykdant Vilniaus apygardos teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje ir paimti mergaitę iš motinos namų ar kitos vietos, kur gali būti mergaitė, ir nutarė institucijoms, vykdančioms sprendimą, leisti įeiti į gyvenamąsias patalpas, kuriose ji gali būti.
I. Salos istoriją prieš kelerius metus aprašė portalas „15min“. Žurnalistams moteris pasakojo nesutinkanti su teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenama vieta Italijoje ir ieškanti teisinės išeities. Į Lietuvą gyventi moteris teigė sugrįžusi 2018 metais, tačiau nuolat keliaudavo į Italiją, kad vyras galėtų bendrauti su sūnumi. Besilaukiant dukros vyras pats su sūnumi iš Lietuvos keliaudavo į Italiją, tačiau situaciją apsunkino prasidėjusi koronaviruso pandemija. Kaip rašo „15min“, I. Salos dukra gimė vasarį, o gegužės mėnesį, dar neatlaisvėjus karantinui, ji su kelių mėnesių dukryte automobiliu išvyko į Italiją – po ilgo nesimatymo susitikti su sūnumi ir visiems grįžti į Lietuvą.
2021 metų vasarą iš Italijos atvykęs tėvas išsivežė sūnų, o netrukus panoro pasiimti ir Lietuvoje gimusią dukrą.
Asmenis, žinančius jų buvimo vietą, mačiusius ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnus telefonu 8 700 606 00, 8 700 648 00 arba 112, arba el. paštu raminta.dickiene@policija.lt, vilma.savickaite@policija.lt
Norint išvykti į kitą šalį, būtinas sutikimas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) atstovė Alina Žilinaitė LRT.lt paaiškino, kad vienam iš vaiko tėvų išvykstant su vaiku gyventi į kitą šalį, reikia gauti kartu su vaiku nevykstančio antrojo iš vaiko tėvų sutikimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo. Jei vaiko tėvai gražiuoju nesusitaria, tarp vaiko tėvų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas teisme.
„Tokiais atvejais, su vaiku gyventi į kitą šalį siekiantis išvykti tėtis ar mama turi kreiptis į šalies, kurioje gyvena, teismą su prašymu leisti išsivežti vaiką gyventi į kitą šalį be antrojo iš vaiko tėvų sutikimo. Tik gavus antrojo iš tėvų sutikimą arba teismo leidimą išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į kitą šalį, vaiko išvežimas yra laikomas teisėtu“, – paaiškino ji.
Anot A. Žilinaitės, situacijų, kai vienas iš vaiko tėvų be antrojo iš tėvų sutikimo išsiveža vaiką gyventi į kitą valstybę, pasitaiko. Tokiais atvejais taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o VVTAĮT vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje.
„Per praėjusius 2022 m. vaiko teisių gynėjai gavo ir nagrinėjo 25 prašymus dėl išvežtų į užsienio valstybes vaikų sugrąžinimo į Lietuvą. Taip pat pernai sulaukė 13 prašymų dėl atvežtų į Lietuvą vaikų sugrąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes.
2021 m. buvo gauti ir nagrinėti 29 prašymai dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ir 16 prašymų dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą, sugrąžinimo. 2020 m. – 20 prašymų dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ir 18 – dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą. Sprendimą dėl vaiko išvežimo į kitą šalį teisėtumo ir vaiko grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę visuomet priima tos šalies teismas, į kurią vaikas buvo išvežtas“, – statistiką pateikė ji.
Svarbu suprasti, pridūrė A. Žilinaitė, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, myli abu tėvus ir turi teisę bei dažniausiai norą bendrauti su jais abiem, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Draudimas vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama neigiamai atsiliepia jo gerovei, emocinei sveikatai, vaikas įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus.
Dažniausios priežastys, kodėl vaikas praranda ryšį su kartu nebegyvenančiu tėčiu ar mama, tai tėvų tarpusavio nesutarimai ir iš to kylantis vieno iš tėvų trukdymas kartu negyvenančiam tėvui pilnavertiškai bendrauti su vaiku. Kita dažniau pasitaikanti situacija – po išsiskyrimo vienas iš tėvų tarsi atsitraukia nuo vaiko. Deja, abiem atvejais nukenčia vaikas, kalbėjo ji.
„Tam, kad vaikas neprarastų ryšio su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, būtinas abipusis supratingumas ir bendru sutarimu priimtos sąlygos, leidžiančios vaikui matytis, bendrauti ir lygiaverčiai jausti abiejų tėvų įsitraukimą į jo gyvenimą. Nors konfliktai skyrybų metu yra neišvengiami, labai svarbu dėl vaiko gerovės stengtis paminti nuoskaudas ir išlaikyti darnų tarpusavio ryšį, nes vaiko interesai turėtų būti aukščiau visų nesutarimų“, – tęsė A. Žilinaitė.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog abu tėvai savo pareigas vaikui vykdo tiek gyvendami drauge, tiek skyriumi. Visi sprendimai dėl vaiko sveikatos, gydymo, kokią mokyklą ir būrelius vaikas lankys bei kiti svarbūs klausimai, yra priimami abiejų tėvų, nesvarbu su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
