Kaunietis Antanas Kandrotas-Celofanas užsipuolė pagrindines paramą Ukrainai renkančias Lietuvos organizacijas. Rusų kalba darytame įraše, skirtame Latvijos auditorijai, jis aiškino, kad organizacijos dalį lėšų pasiima sau. Visuomenininkas Andrius Tapinas rašo, kad dėl tokių A. Kandroto teiginių ketina kreiptis į teismą. Pats A. Kandrotas portalui „Delfi“ tikina neišsižadantis savo žodžių ir laukiantis susitikimo su A. Tapinu teisme.
Kam Celofano veiksmai naudingi, Žukauskui „klausimų nekyla“
Kaip LRT RADIJUI atskleidžia „Blue / Yellow“ atstovas Karolis Žukauskas, į teisėsaugą dėl A. Kandroto skleidžiamo „akivaizdaus melo“ kreiptis svarsto ir jo organizacija.
„Aš kalbėjau tiek su Andriumi, tiek su Olegu Šurajevu dėl jų veiksmų. Kiek žinau, jie svarsto teisiniu būdu kovoti su turbūt akivaizdžiu melu ir šmeižtu. Mes irgi atidavėme savo partneriams teisininkams, kad jie įvertintų. Šiuo metu jie žiūri ir artimiausiu metu turbūt patys turėsim įvertinimą, kiek verta ta teisinė kova“, – tvirtina K. Žukauskas.
„Kad ten yra melas ir šmeižtas, (...) tai akivaizdu. Bet, žinot, [tai] žmogus, kuris neturi, ko prarasti, sėdėjęs kalėjime ir nebijantis, neturintis nei reputacijos, nei nieko. Tai akivaizdu, kad jis netgi kažkiek ir nori tokios kovos“, – sako „Blue / Yellow“ atstovas.
Paklaustas, ko, jo manymu, A. Kandrotas tokiu savo elgesiu siekia, pašnekovas teigia vertinantis tai „kaip Rusijos propagandos įrankį mūsų šalyje“. „Ar su jo žinia, ar be jo žinios (tai vyksta – LRT.lt), neturiu įrodymų, negaliu sakyti“, – priduria K. Žukauskas.
Pasak organizacijos „Blue / Yellow“ atstovo, kam tokie A. Celofano veiksmai yra naudingi, „klausimų nekyla“.
„Vienu metu atakuoti keturias pagrindines Ukrainą remiančias organizacijas, kurių parama per metus, bijau suklysti, virš 100 mln. turėtų siekti, (...) griauti jų reputaciją, akivaizdu, yra naudinga tik Rusijai ir galbūt pačiam Antanui Kandrotui, kuris nori įsteigti savo marginalinę partiją ir patekti į Seimą. Ar tie du indai susisieja tiesiogiai, ar tai sutapimas, čia turbūt ne man atsakyti“, – dėsto K. Žukauskas.
Anot visuomenininko, nors A. Kandroto rusų kalba darytas įrašas skirtas latvių auditorijai, iš tiesų siekiama, kad jis pasklistų gerokai plačiau, iki pat Ukrainos.
„Tie patys veiksmai Latvijoje yra ne tiek Latvijai skirta. (...) Aš manau, kad jis tikisi, kad tas vaizdo įrašas eis plačiau – pasieks ir visas Baltijos šalis, ir Rytų Europą, galbūt ukrainiečius pačius, kad pykdytų ukrainiečius su lietuviais“, – sako pašnekovas.
Panašių vaizdo įrašų gali atsirasti ir ateityje
Komunikacijos ir propagandos ekspertė Indrė Vareikytė A. Kandroto elgesį vadina „vadovėliniu dezinformacijos pavyzdžiu“, kurį iki šiol aktyviai pasitelkdavo Rusijos propagandistai.
„Mes iki šiol buvome labiau pratę matyti tokio formato pavyzdžius, ateinančius iš pačios Rusijos. Dezinformacijos atvejuose – vyšyvanka, rusų kalba, užsienio auditorija, neva faktai, atviri klausimai, kurstantys emocijas. Jeigu atgal pasižiūrėtume, tokių vaizdo įrašų įvairiais klausimais, kaitrinančių mums fantaziją ir keliančių sąmokslo teorijas, tikrai labai daug būdavo. Mes tiesiog nesam turbūt pripratę prie to, kad lietuvis yra tas asmuo, kuris sėdi tame vaizdo įraše ir kuria tokį turinį“, – LRT RADIJUI sako I. Vareikytė.
Ekspertės nuomone, A. Kandroto teiginiai yra dalis „nuoseklaus darbo, keliant nepasitikėjimą tiek organizacijomis, tiek parama Ukrainai“. Tai ypač aktualu po Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo.
Pasak komunikacijos ekspertės, Lietuva šio susitikimo metu Vakarams Ukrainos rėmimo klausimu pasirodė itin vieninga, o A. Kandrotas savo teiginiais nori parodyti, kad tokią Lietuvos politiką palaiko anaiptol ne visi šalies gyventojai.
„[A. Kandrotas] norėjo parodyti visiems, kurie yra kitoje pusėje, kad ne visi čia yra tokie palaikytojai Ukrainos, ne visi yra to paties NATO palaikytojai, kad yra žmonių, kurie galvoja kitaip. Tos akcijos, tiek ir Ukrainos vėliavų nukabinėjimo, ir buvo turbūt daromos dėl to“, – įsitikinusi I. Vareikytė.
Anot pašnekovės, sugriauti pasitikėjimą paramą Ukrainai renkančiomis organizacijomis pačioje Lietuvoje vargiai pavyktų. Visgi, tęsiant tokias kampanijas, kyla grėsmė, jog paramos skaidrumu iš tiesų suabejotų užsienio šalių auditorijos.
„Man čia yra didesnė bėda ir baimė dėl reputacijos ir įvaizdžio griovimo užsienio auditorijose. Tai mes turėtume stebėti ir į tai truputį rimčiau žiūrėti. (...) Turbūt bus bandymų padaryti tokių pačių vaizdo įrašų ir ateityje.
(...) Reikia nepamiršti, kad Vakarų auditorijos nuosekliai neseka to ir tos pavienės fragmentiškos žinutės, kad yra kažkokių bėdų su paramos skaidrumu, (...) pasieks žmones ir jie pradės daryti išvadas. Jeigu tai būtų daroma ilgai, nuosekliai ir kantriai, be abejo, žalos gali būti padaryta“, – aiškina I. Vareikytė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
