Būtų sąžiningiausia, jei į švietimo, mokslo ir sporto ministro postą grįžtų konservatorė Jurgita Šiugždinienė, sako švietimo darbuotojus buriančios profesinės sąjungos vadovas. Kitos švietimo organizacijos pirmininkas tikras, kad norint užtikrinti tęstinumą švietimo ministru derėtų paskirti vieną iš esamų viceministrų. O štai švietimo ekspertė Virginija Būdienė sako, kad konservatoriai šiuo metu yra neprognozuojami, tad sunku nuspėti, kokį ministro paskyrimą rinksis – techninį ar politinį, bet, anot jos, greičiausiai politinį.
Praėjusią savaitę konservatorių prezidiumas nurodė, kad bus ieškoma kandidatų į švietimo, mokslo ir sporto ministrus. Atsistatydinus šias pareigas ėjusiai į vadinamąjį čekiukų skandalą įklimpusiai J. Šiugždinienei, šiuo metu laikinąja švietimo ministre paskirta teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Navickas: net ir mokytojai sutiktų po eurą susidėti ir grąžinti tas lėšas
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko A. Navicko manymu, reikėtų kuo greičiau paskirti nuolatinį ministrą ir sąžiningiausia būtų, jei į postą grįžtų J. Šiugždinienė.
„Manau, kad ministras turėtų būti iš Tėvynės sąjungos. Jie eidami į valdžią deklaravo, kad švietimas yra jų prioritetas, norėjo imtis lyderystės, tad manau, kad būtų sąžininga, prisiimant atsakomybę, skirti savo atstovą ir įgyvendinti iškeltus tikslus, kuriuo švietimo bendruomenei žadėjo įgyvendinti“, – kalbėjo A. Navickas.
Manau, net ir mokytojai sutiktų po eurą susidėti ir grąžinti tas lėšas, jei ministrė negali, bet neleisti ministrei atsikratyti atsakomybės dėl strateginių švietimo tikslų.
A. Navickas
Jis tikras, kad esamos laikinosios ministrės nepakaktų įgyvendinant reformas, kurių pradėta daug.
„Būtų juokinga, jei aš imčiausi laikinai vadovauti ligoninei ar kitai įstaigai. Aišku, galima laiką prastumti, bet juk yra pažadų, kuriuos reikia įgyvendinti, ir reikia prisiimti už tai atsakomybę“, – sakė A. Navickas.
Jis nesiėmė svarstyti, kas galėtų tapti naujuoju ministru, bet užsiminė, kad į švietimo ministro postą galėtų grįžti ir atsistatydinusi J. Šiugždinienė.
„Tai būtų sąžiningiausias variantas, nes būtent ji trejus metus dėliojosi planą ir tai, kaip viską įgyvendins. O pasitraukimas nėra sąžiningas, manau. Jei jau žiūrėtume skandalo detales, manau, net ir mokytojai sutiktų po eurą susidėti ir grąžinti tas lėšas, jei ministrė negali, bet neleisti ministrei atsikratyti atsakomybės dėl strateginių švietimo tikslų“, – kalbėjo A. Navickas.
Jis sakė, kad jo atstovaujama profesinė sąjunga svarstytų tokią iniciatyvą.
Milešinas: vadovauti turėtų viceministras
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas tai, kad dabar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovauja laikinoji ministrė, vadino nesusipratimu.
„Ministerija be vadovo negali būti. Kuo greičiau bus paskirtas nuolatinis ministras, tuo bus geriau visai švietimo bendruomenei“, – sakė jis.
Mano galva, turėtų to imtis kuris nors iš viceministrų. Visiškai subjektyvia mano nuomone – viceministras Ramūnas Skaudžius.
E. Milešinas
Profesinės sąjungos lyderio manymu, šių pareigų turėtų imtis buvusios ministrės komandos atstovas.
„Tai yra vienas iš viceministrų. Atėjus naujam žmogui, kai liko metai, reikia perprasti viską, kas vyksta. Be to, atėjęs naujas žmogus turbūt atsivestų naują politinę komandą. Tai yra neracionalu. Tad, mano galva, turėtų to imtis kuris nors iš viceministrų. Visiškai subjektyvia mano nuomone – viceministras Ramūnas Skaudžius“, – sakė E. Milešinas.
Tačiau, pabrėžė jis, profesinė sąjunga dirbtų su bet kuriuo ministru, kuris eitų šias pareigas.
Vaitkevičius: pakaktų laikinosios ministrės
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius mano, kad iki rinkimų pakaktų laikinosios ministrės, juolab kad komanda išliko nepakitusi.
„Nuolatinis ministras yra nuolatinis. Bet kadangi reformoms pradėti yra per mažai laiko, o reikia pabaigti esamas, galėtų likti ir laikinoji. Kol kas mes matome, kad viceministrų kabinetas nesikeitė, žmonės lieka tie patys, išlieka darbų tęstinumas. Atėjus naujam ministrui, pradėti naujas reformas nėra kada.
Žiūrėdamas iš šios perspektyvos manau, kad stabilesnė situacija būtų, jei sulauktume rinkimų“, – kalbėjo S. Vaitkevičius.
Tai tikėtina, kad bus ieškoma kandidato, dirbančio politinėje sistemoje, o ne iš šalies.
S. Vaitkevičius
Anot jo, be abejonės, viskas priklausys nuo pasiūlyto kandidato, o jo pavardė kol kas nežinoma.
„Manyčiau, kad bet kuris žmogus, kuris eitų į šį postą, suprastų, kad tai jis darys tik iki kadencijos pabaigos. Vadinasi, žmogus turi aukoti savo pradėtą karjerą arba tęsti pradėtą politinę liniją. Tai tikėtina, kad bus ieškoma kandidato, dirbančio politinėje sistemoje, o ne iš šalies“, – kalbėjo S. Vaitkevičius.
Pasak jo, diskutuotina, ar, tarkime, žmogus iš aukštojo mokslo sistemos norėtų metams palikti savo darbo vietą ir iškeisti ją į ministro vietą.
„Žinoma, niekada negali žinoti. Žmonės turi įvairių motyvų. Norėtųsi žmogaus, kuris išmanytų švietimo sistemą, nes suvaldyti procesus reikia kompetencijos. Norėtųsi, kad ateitų ne šiaip pasėdėti metus, bet ko nors rimto per tuos metus nuveikti. Bet ar toks kandidatas yra?“ – kalbėjo profesinės sąjungos lyderis.
Jis svarstė, kad ministro postą konservatoriai galėtų patikėti partneriams – liberalams arba Laisvės partijai. Tačiau, sakė S. Vaitkevičius, jis neprieštarautų kolegų iškeltai minčiai apie J. Šiugždinienės grįžimą, tik vargu ar tai būtų įmanoma.
Manau, J. Šiugždinienės atsistatydinimas iš esmės buvo beprasmis šitoje situacijoje.
V. Būdienė
„Sunku pasakyti, ar tai būtų įmanoma. Prieštarauti – neprieštarautume, bet vargiai tai įmanoma, nes vis tiek reikėtų kalbėtis su prezidentu, o prezidentas trokšta dar dviejų ministrų galvų su jos galva. Vargu ar jį tenkintų jos kandidatūros grįžimas. (...)
Ne ministrei mes turėjome pretenzijų, mes tiesiog kėlėme klausimus dėl tam tikrų darbų. Bet, skirtingai nei su ankstesniais ministrais, mes nesiekėme jos patraukti iš politinės arenos, norėjome atkreipti dėmesį, kad yra švietimo problemų, kurias privalu spręsti“, – aiškino S. Vaitkevičius.
Būdienė: tai bus politinis paskyrimas
Kad reikėtų nuolatinio ministro, mano ir švietimo ekspertė V. Būdienė.
„Kadangi koalicija neprognozuojama ir konservatoriai, kaip matome, taip pat blaškosi neprognozuojami, sunku pasakyti, koks bus jų sprendimas, ar techninis, ar politinis.
Čia yra du variantai. Techninis būtų toks: švietimą išmanantis žmogus, žmogus iš švietimo. Bet daug reformų pradėta, konservatoriai norės, kad jis būtų jiems lojalus, parankus reformoms baigti. Tad manau, kad bus politinis paskyrimas. O politinis reiškia, kad bus nebūtinai profesionalas, bet politiškai lojalus konservatoriams, nes tai konservatorių postas. Mano vienintelė prognozė – tai bus politinis paskyrimas baigti reformoms, nors kai kurios iš jų – kontroversiškos“, – svarstė V. Būdienė.
Kaip labai abejotiną reformą ji įvardijo nustatytą kartelę dešimtokams, kurią įveikę jie galėtų eiti į gimnaziją, ir kolegijų tinklo pertvarką.
„Kai kurios reformos abejotinos, kai kurios galbūt ir visiškai teisingos, bet viena aišku, kad konservatoriams reikės tokio ministro, kuris palaikytų pagrindinę, mano požiūriu, reformą – žymiai padidinti profesinių mokyklų mokinių skaičių ir iš esmės sunaikinti kolegijas. Aš tokiai reformai nepritariu, bet ji pagrindinė, leitmotyvinė“, – kalbėjo V. Būdienė.
Ji nemano, kad eksministrė J. Šiugždinienė galėtų grįžti. Pasak ekspertės, atsistatydindama ji parodė moralinį pavyzdį.
„Ji atsistatydino, nors galėjo tai padaryti keletas ministrų. Manau, J. Šiugždinienės atsistatydinimas iš esmės buvo beprasmis šitoje situacijoje, bet nemanau, kad yra šansų, kad ji grįžtų. Bet gal aš ir klystu – kaip ir sakiau, konservatoriai ir koalicija šiuo metu yra neprognozuojami“, – reziumavo V. Būdienė.
Lašas: logiškiausi du variantai
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas taip pat mano, kad laikinosios ministrės tokioje srityje kaip švietimas nepakanka, o ir patys konservatoriai, anot politologo, nori parodyti, kad turi alternatyvą ir kad švietimas yra politiškai svarbi sritis.
„Jeigu paliks laikinąją ministrę, kuriai švietimas net nėra profesinis laukas, atrodys gana nerimtai. Iššūkiai dideli, problemų tikrai daug, o žmogus, kuris su tuo lauku turi mažai ką bendro, atrodo keistai“, – kalbėjo A. Lašas.
Anot jo, logiškiausi būtų du variantai.
„Nežinau, kas yra premjerės galvoje, negaliu nuspėti, kaip ji mąsto, bet man atrodo, kad didžiausias prioritetas būtų pradėtų darbų tęsimas ir užbaigimas. Todėl reikėtų rinktis žmones, kurie: a) jau yra ministerijoje, tai yra politinio pasitikėjimo komandos dalis, pavyzdžiui, kuris nors iš viceministrų; b) kas nors iš partijai artimų žmonių, kurie irgi galėtų tęsti darbus ir turi supratimą apie švietimą“, – įvardijo A. Lašas.
Pasak jo, dėl žmogaus iš išorės būtų rizikos, kad jis bus švietime nedirbęs arba dirbęs ribotai tam tikroje posritėje, be to, jam prireiktų laiko įvažiuoti į jau įsibėgėjusius darbus, tai galėtų užtrukti net pusmetį.
„Manau, žvelgiant iš tokios perspektyvos, a ir b variantai būtų logiškiausi, bet nežinau, kaip konservatoriai mąsto (…). Man atrodo, kad premjerė buvo patenkinta buvusios ministrės darbu ir nuliūdo dėl jos atsistatydinimo. Kaip suprantu, ji nori darbų tęstinumo, nenori „perkrauti“ sistemos“, – kalbėjo A. Lašas.
Jis neįsivaizduoja scenarijaus, kad į ministrės postą galėtų grįžti J. Šiugždinienė.
„Tai mažai tikėtina, politiškai toks scenarijus atrodytų labai keistai. Žmogus savo noru išeina ir paskui sugrįžta. Tai būtų precedento neturintis atvejis. Politiškai tai būtų sunku paaiškinti. Sakyčiau, tokie šansai labai maži, bet mes gyvename tikimybių pasaulyje. Tikimybė yra, bet tai atrodo nelabai realu“, – sakė A. Lašas.
