Į Seimo darbotvarkę sugrįžusios Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos dėl embrionų saugojimo termino nesulaukė parlamentarų paramos.
Seimas po pateikimo nepritarė šioms liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktoms įstatymo pataisoms. Antradienį vakare už jas balsavo 21 Seimo narys, prieš buvo 20, susilaikė 24 parlamentarai. Projektas nebuvo atmestas, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Pagalbinio apvaisinimo įstatyme buvo siūloma numatyti maksimalų embrionų saugojimo terminą. Pagal liberalų projektą, embrionai pagal sutuoktinių (sugyventinių) raštu pareikštą valią jų lėšomis būtų saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą terminą, bet ne mažiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų.
Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad šiandien Lietuvoje gyvena apie 50 tūkst. nevaisingų porų. Daliai šių porų pagalbinio apvaisinimo procedūra – vienintelė galimybė susilaukti vaiko.
Įstatymo pataisas parengusios V. Čmilytės-Nielsen nuomone, žmonėms turėtų būti pasiūlytos alternatyvos, kaip jie galėtų pasielgti su nepanaudotais embrionais.
Į skandalą dėl šio projekto pateikimo patekęs Seimo narys Povilas Urbšys šį kartą pagarbiai uždavinėjo klausimą Seimo narei V. Čmilytei-Nielsen, kreipdamasis į ją kaip į žavingą moterį.
Beje, lapkričio 9 d. P. Urbšys paprašė šį įstatymo projektą teikti bent jau ne moteriai, besilaukiančiai vaiko.
Dėl šio jo pasisakymo Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė pradėti tyrimą. Tyrimas pradėtas ir dėl Seimo narių Petro Gražulio ir Artūro Skardžiaus, kurie savo replikomis pritarė kolegai. Seimo Etikos ir procedūrų komisija įtraukė šį klausimą į trečiadienio darbotvarkę.
