Rusija tampa totalitarine valstybe, siekiančia stiprinti ginkluotųjų jėgų potencialą, o siekdama tikslų užsienyje ji pasitelkia ir Lietuvoje gyvenančius prokremliškus veikėjus. Be to, riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui ir šalies reputacijai kelia verslo ryšiai tiek su Rusija, tiek su Baltarusija, skelbia ketvirtadienį pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
„Tenka konstatuoti, kad 2022-ieji buvo ypatingi metai. <...> Šiandien pristatome dokumentą, kuris parengtas karo sąlygomis“, – ketvirtadienį pristatant grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą teigė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadas Darius Jauniškis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad parengtas grėsmių vertinimas naudingas priimant sprendimus dėl valstybės ir jos saugumo stiprinimo.
„Labai nei bet kada iki šiol tapo akivaizdu, kad Rusija ir jos apsisprendimas naudoti karinę jėgą yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Autoritaro valdoma Baltarusija, vis labiau priklausoma nuo Rusijos, yra to paties grėsmių paveikslo dalis“, – rašoma grėsmių vertinime.
Dokumente taip pat teigiama, kad nors žvalgyba Lietuvos piliečius ir verslą ne kartą perspėjo apie rizikas Rusijoje ir Baltarusijoje, Rusijai iki šiol pavyksta savo tikslas pasitelkti prokremliškų pažiūrų asmenis Lietuvoje.
„Žvalgybos, teisėsaugos ir kitų kompetentingų institucijų bei pilietinės visuomenės bendradarbiavimas užkardant kenkėjišką veiklą išlieka ypač svarbus“, – nurodoma aštuntą kartą pristatomame vertinime.
Pagrindine grėsme išlieka Rusija
Kaip rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie KAM parengtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, prieš Ukrainą kariaujanti Rusija tampa totalitarine valstybe. Siekis atkurti Rusijos galią, panašią į Sovietų Sąjungos ar Rusijos imperijos, kaip nurodoma vertinime, yra ilgalaikė Vladimiro Putino vizija.
„Karas padeda stiprinti asmeninę Vladimiro Putino valdžią, nes suteikia pretekstą represuoti režimo priešininkus ir galimybę tikrinti elito bei jėgos struktūrų lojalumą. Agresija prieš Ukrainą atskleidė režimo neefektyvumą ir korupciją, nesugebėjimą užtikrinti ekonomikos plėtros“, – rašoma grėsmių vertinime.
Taip pat nurodoma, kad nors Vakarų sankcijos nesukėlė ekonomikos žlugimo, Rusijos ūkio problemos nuosekliai auga. Pasak vertinimo, artimiausioje perspektyvoje Rusija yra pajėgi tęsti karą ir išlaikyti visuomenės kontrolę, tačiau režimas dėl to turi mobilizuoti vis daugiau šalies resursų, o tai ardo jo politinį ir ekonominį pagrindą.
„Nepaisydama Ukrainoje patiriamų nuostolių, Rusija siekia stiprinti ginkluotųjų pajėgų potencialą. Rusija didina. Rusija didina karių skaičių ir išlaidas gynybai, taip ruošiasi ilgalaikiam konfliktui su Ukraina ir Vakarais.
Nors Rusijos ekonomiką riboja sankcijos, tai netrukdys prioriteto tvarka finansuoti išaugusius karinius poreikius visuomenės gerovės sąskaita. Dėl karo prieš Ukrainą Rusijos kariniai pajėgumai Baltijos jūros regione sumažėjo tik laikinai“, – nurodo žvalgyba.
Anot jos, Rusija teiks pirmenybę kuo greitesniam regiono karinės grupuotės atkūrimui ir stiprinimui, bet šio proceso rezultatas ir sėkmė labai priklausys nuo karo eigos Ukrainoje ir Rusijos patirtų nuostolių. Grėsmių vertinime teigiama, kad Rusija yra pasirengusi tęsti karą Ukrainoje artimiausius metus.
Tiesa, kaip nurodo žvalgyba, Rusijos planas palaužti Ukrainą greitu ir pergalingu puolimu nepavyko, todėl Rusija buvo priversta imtis priemonių, kurių iš pradžių nė nemanė prireiksiant – paskelbti mobilizaciją ir karo padėtį, pajungti valstybės aparatą, ekonomiką ir kitus svertus karui.
„Rusija siekia visiško Ukrainos kaip savarankiškos valstybės sunaikinimo, todėl atmeta tiek konstruktyvaus dialogo, tiek konflikto sprendimo diplomatinėmis priemonėmis galimybes“, – rašoma grėsmių vertinime.
Dėstoma, kad Kremlius suinteresuotas pademonstruoti, kad Rusijos tarptautinė izoliacija mažėja, todėl Rusijos vyriausybei pavaldžios organizacijos ieškojo Lietuvoje asmenų, norinčių dalyvauti Rusijos užsienio politiką teisinančiuose tarptautiniuose renginiuose.
„Didėjanti tarptautinė izoliacija mažina galimybes sklisti liberalioms vakarietiškoms idėjoms, kurias režimas laiko viena svarbiausių grėsmių. Per vienerius karo metus Rusijoje buvo galutinai sunaikintos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės ir visuomeninės organizacijos, iš šalies savanoriškai ar priverstinai išvyko ne tik dauguma politinės opozicijos, bet ir liberalios inteligentijos atstovų“, – grėsmių vertinime dėsto žvalgyba.
Be to, kaip rašoma grėsmių vertinime, nors didžioji dalis Rusijos visuomenės pasyviai pritarė karui, paskelbta mobilizacija parodė, kad parama nėra tokia didelė, kaip siekia vaizduoti režimo propaganda.
Tiesa, nepasitenkinimas režimo politika šiuo metu taip pat lieka pasyvus, dažniausiai pasireiškiantis mobilizacijos vengimu ir skundais dėl netinkamo kariuomenės aprūpinimo.
„Tikėtina alternatyva V. Putino režimui yra kitas autoritarinis režimas, todėl vidutinėje perspektyvoje Rusija išliks nestabilumo ir grėsmių šaltiniu regione“, – nurodo žvalgyba.
Grėsmės Lietuvai – Kaliningradas ir prokremliški veikėjai
Grėsmių vertinime nurodoma, kad Kaliningrado sritis išlieka didžiausiu grėsmės šaltiniu Lietuvos kaimynystėje. Žvalgybos vertinimu, Kremlius siekia parengti Kaliningrado sritį visiškai izoliacijai ir savarankiškam energetinės sistemos funkcionavimui.
O tuo metu Kaliningrado srities administracija ir verslas yra susirūpinę ekonominėmis problemomis ir siekia išlaikyti prekių bei energetinių resursų tranzitą per Lietuvą. Tačiau požymių, kad režimo kontrolei regione kiltų didesnių politinių grėsmių, anot žvalgybos, nėra.
Tikėtina, kad Kremlius ir šiuo atveju sieks pademonstruoti, kad santykiai su Europos valstybėmis turi būti
vykdomi griežtai pagal Rusijos reikalavimus. Jei tranzito sąlygos netenkins ar srityje gilės ekonominės problemos, Kremlius, tikėtina, rinksis sprendimus didinti įtampą regione, siekdamas bent simbolinių nuolaidų.
Be to, grėsme išlieka ir prorusiški veikėjai, esantys Lietuvoje, kuriuos Kremlius pasitelkia savo propagandos sklaidai.
„Rusija savo tikslams pasitelkia prokremliškų pažiūrų asmenis Lietuvoje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuva griežčiau riboja Rusijos propagandą, mažina jos prieinamumą, tačiau Rusijos propagandos portalams turinį kuriantys asmenys Lietuvoje tęsia veiklą“, – rašoma grėsmių vertinime.
Pasak VSD vado D. Jauniškio, yra dvi kategorijos prorusiškų asmenų, dirbančių ne Lietuvos naudai. Viena jų – aiškiai matomi, pavyzdžiui, Tarptautinio geros kaimynystės forumo, kurio veiklą neseniai uždraudė teismas, atstovai.
„Tie veikėjai, kurie atvirai palaiko Rusiją ir, maža to, važinėja į Baltarusiją ir yra režimo sutinkami išskėstomis rankomis, nes po to [režimas] juos panaudoja savo propagandai.
Bet yra, žinoma, ir kita pusė, kuri yra pakankamai prorusiška ir, sakyčiau, tylioji visuomenės dalis, į kurią mes turėtume atkreipti dėmesį, ieškoti priežasčių, kodėl taip yra. Tai nėra gausios pajėgos, bet jos egzistuoja, turiu tai konstatuoti“, – teigė D. Jauniškis.
Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviai veikia Rusijos–Lietuvos pasienyje, todėl kyla grėsmių pasienyje besilankantiems Lietuvos piliečiams. Rusijos žvalgybos tarnybos, kaip nurodo žvalgyba, nuolat domisi su Rusija besiribojančių užsienio šalių kariniais ir civiliniais strateginės paskirties objektais.
„Lietuvoje veikiantys prokremliški politiniai radikalai platina Kremliaus propagandą ir netikras naujienas karo prieš Ukrainą tema. <...> Kremliaus informacinės politikos įgyvendintojai vykdo nuo Rusijos agresijos į Europą bėgančių ukrainiečių diskreditavimo kampaniją, jie kaltinami teisės pažeidimais, piktnaudžiavimu socialine parama ir politinio ekstremizmo propagavimu“, – nurodo žvalgyba.
Rusijos vidaus auditorijai skirtos propagandos poveikis Lietuvos visuomenei yra mažas, todėl prokremliškos propagandos platintojai Lietuvos auditorijai skirtuose produktuose dažnai vartoja į Vakarų valstybių visuomenes orientuotus naratyvus.
Tarp tokių naratyvų: ekonominio ir energetinio nepritekliaus temos, Vakarų valstybių supriešinimas, neigiamas Ukrainos, jos ginkluotųjų pajėgų ir ukrainiečių tautos įvaizdis.
„Kremlius siekia išlaikyti įtaką Lietuvoje, todėl imasi iniciatyvų pristatyti Rusiją kaip patrauklią alternatyvą Lietuvos visuomenės pasirinktai vakarietiškai orientacijai. Šiam tikslui Kremlius pasitelkia su Rusijos subjektais ryšius palaikančius asmenis ir nevyriausybines organizacijas. Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą šie asmenys Lietuvoje vykdė sovietinę nostalgiją skatinančius ir Rusijos įvaizdį gerinančius projektus“, – rašoma grėsmių vertinime.
Rusija turi ribotas galimybės daryti įtaką Lietuvos politinę sandarai
VSD vadovas Darius Jauniškis teigia, praėjusį sekmadienį vykusiuose savivaldybių merų ir tarybų rinkimuose saugumo tarnybos neužfiksavo jokių užsienio valstybių bandymų paveikti rinkimus. Be to, pasak pareigūno, šiuo metu Kremliaus režimo galimybės daryti įtaką Lietuvos politinei struktūrai yra gerokai sumažėjusios.
„Galiu pasidžiaugti, kad kažkokių rizikų ar kišimosi iš užsienio mes tikrai nepastebėjome“, – ketvirtadienį Prezidentūroje susirinkusiems žurnalistams sakė VSD vadas.
„Dabar Rusija turi labai ribotas galimybes kažkaip įtakoti Lietuvos politinę sandarą“, – sakė D. Jauniškis, omenyje turėdamas iš šalies už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, išsiųstus Rusijos ambasados darbuotojus.
Anot VSD vado, vienintelės priemonės, kaip Rusija gali bandyti daryti įtaką Lietuvos politiniams procesams – informacinės ir kibernetinės operacijos bei režimui palankūs asmenys.
„Vienintelis būdas – informacinės operacijos, kibernetinės operacijos ir, be jokios abejonės, psichologinės operacijos. Ir visokie veikėjai, per kuriuos yra veikiama“, – nurodė jis.
ELTA primena, kad kovo 5 d. Lietuvoje vyko savivaldybių merų ir tarybų rinkimai.
Į Ukrainą teikti paramos vykstantys lietuviai gali nukentėti nuo rusų žvalgų
Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį perspėjo, kad į Ukrainą teikti paramos vykstantys Lietuvos piliečiai gali nukentėti nuo ten veikiančių Rusijos žvalgų ir mini, kad toks atvejis jau buvo nustatytas.
„Lietuvos piliečiai, vykstantys į Ukrainą ir teikiantys paramą ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms ar vietos gyventojams, gali nukentėti nuo Rusijos žvalgybos pareigūnų“, – rašoma grėsmių vertinime.
Anot šių institucijų, ypač didelė rizika kyla asmenims, kurie vyksta į netoli karo veiksmų zonos esančias teritorijas.
Pasak žvalgybos, jei Lietuvos piliečiai būtų sulaikyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų ar jas remiančių grupuočių, jie būtų perduoti žvalgybos pareigūnams.
„Toks atvejis buvo nustatytas 2022 metų pavasarį“, – rašoma grėsmių vertinime.
Dokumente teigiama, jog labai tikėtina, kad prieš sulaikytus Lietuvos piliečius tardymo metu būtų naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas, siekiant išsiaiškinti, ar asmuo neturi sąsajų su Ukrainos karinėmis ar žvalgybos institucijomis.
Žvalgyba taip pat perspėjo, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba FSB jau pradėjo aktyviau veikti Rusijos-Lietuvos pasienyje, verbuodami žmones dirbti jai. Analogiška grėsmė kyla ir keliaujantiems į Baltarusiją.
Grėsmei iliustruoti žvalgyba priminė atvejį, kai 2022 metų rugpjūtį FSB pasieniečiai sulaikė Lietuvos pilietį, kuris pasiklydęs kirto Lietuvos–Rusijos sieną.
Jis buvo apklausiamas tris paras, apklausų metu buvo naudojamas psichologinis smurtas. Taip pat buvo patikrinti asmens išmanieji įrenginiai, klausinėjama apie kontaktus, ryšius su teisėsaugos, karinėmis ir žvalgybos institucijomis, renkama jautri asmeninė informacija.
„FSB pareigūnai išmaniuosiuose įrenginiuose aptiko duomenų, kad pilietis rėmė Ukrainą, todėl grasinta jį perduoti „Donecko liaudies respublikai“, – rašoma grėsmių vertinime.
Perspėja dėl karinių grupuočių
VSD ir AOTD grėsmių vertinime nurodė, kad Rusijos karinės samdinių kompanijos būtų pajėgios vykdyti riboto masto operacijas prieš Lietuvą, daugiausia susijusias su nekinetine veikla, tokia kaip taikinių žvalgyba, informacijos apie svarbiausius valstybės objektus rinkimas.
„Gebėjimas veikti priedangoje ir narių turima kovinė patirtis sudaro sąlygas diversinių veiksmų, sabotažo operacijoms, socialinių neramumų visuomenėje skatinimui“, – rašoma dokumente.
Jame kalbama apie tokias kompanijas, kaip plačiai dėl vaidmens kare Ukrainoje žinoma „Wagner“.
Žvalgyba perspėjo, kad Vakarų Europos valstybėse fiksuojami atvejai, kai Rusijos samdinių grupių esami ir buvę nariai įsitraukia į kovinės savigynos mokymų, pirmosios pagalbos kursų ir panašių paslaugų teikimą, o šią veiklos sritį rusų žvalgyba naudoja kaip vieną iš platformų kandidatų paieškai ir verbavimui.
„Nors tokių atvejų Lietuvoje nefiksuota, neatmestina, kad ir mūsų šalyje tiek Rusijos žvalgybos tarnybos, tiek privačios karinio saugumo kompanijos gali bandyti veikti panašiais metodais“, – teigia VSD ir AOTD.
Anot jų, kuriant tokias diversines grupes dalyvauja Baltarusijos samdiniai „GardServis“ ir išlieka rizika, jog artimoje perspektyvoje Lietuva gali būti pasirinkta panašių grupių taikiniu.
Maskvos parama Baltarusijai mažės
„Matome, kad mūsų kaimynė, paprastai tariant, sėdi Kremliaus kišenėje, mokėdama paskutiniais suverenumo likučiais“, – teigė VSD vadas D. Jauniškis.
Kaip nurodoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, Baltarusijos dalyvavimas kare prieš Ukrainą blogina saugumo situaciją visame regione.
„Baltarusija ne tik suteikė Rusijai galimybę naudotis savo teritorija karinėms operacijoms prieš Ukrainą, bet ir leido dislokuoti ginkluotųjų pajėgų kontingentą. Tai neigiamai veikia Lietuvos ir kitų NATO valstybių saugumą, nes kilus konfliktui su Vakarais Rusija nevaržomai naudotųsi Baltarusijos teritorija ir karine pagalba“, – dėstoma grėsmių vertinime.
Žvalgyba nurodo, kad konflikto Vakarais atveju Rusija nevaržomai naudotųsi Baltarusijos teritorija, oro erdve ir infrastruktūra bei sulauktų karinės Minsko paramos. Vis dėlto, kaip rašoma grėsmių vertinime, A. Lukašenka atmeta įsitraukimo į karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje galimybę.
Galimybė Rusijai bet kada perdislokuoti reikiamo dydžio pajėgas į Baltarusijos teritoriją neigiamai veikia Lietuvos ir kitų NATO narių saugumą.
Pasak žvalgybos, Baltarusija tikisi, kad Maskvos finansinė parama padės sušvelninti šaliai taikomų Vakarų sankcijų padarinius, tačiau Rusijai patiriant nesėkmes Ukrainoje ar augant nuostoliams dėl taikomų sankcijų galimybės remti Baltarusijos režimą, labai tikėtina, mažės.
Be to, grėsmę Lietuvos saugumui kelią ir Baltarusijos toliau vykdoma hibridinė ataka, kurios įrankiu tapo neteisėta migracija. Anot žvalgybos, nors terorizmo grėsmė Lietuvoje išlieka maža, visgi tarp į Lietuvą iš Baltarusijos patenkančių neteisėtų migrantų nustatoma ryšių su teroristinėmis organizacijomis turinčių asmenų.
Verslas ieško kaip palaikyti ryšius
Žvalgybos institucijų vertinime dėmesio teko ir ryšius Baltarusijoje ir Rusijoje tebeturinčiam lietuviškam verslui. Kaip rašoma, verslo ryšiai su Rusija ir Baltarusija kelia rizikų nacionaliniam saugumui ir Lietuvos reputacijai.
„Kai kurie interesų Rusijoje ir Baltarusijoje turintys Lietuvos verslo subjektai siekia toliau vystyti verslą šiose valstybėse. Dalis jų perkelia veiklą į sankcijų netaikančias valstybes arba bando ją vykdyti per ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje turinčius asmenis.
Organizuodami sankcijų apėjimo schemas Rusijos subjektai bandė naudotis įmonėmis ir asmenimis Lietuvoje kaip tarpininkais tiekiant Vakaruose pagamintą įrangą į Rusiją“, – nurodoma VSD ir AOTD parengtame vertinime.
Tarp grėsmių išlieka ir Kinija
„Kinija – mūsų trečiasis galvos skausmas“, – prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Jauniškis.
Kaip nurodoma žvalgybos parengtame vertinime, Xi Jinpingas pradėjo kadenciją tvyrant įtampai visuomenėje ir agresyvėjant Kinijos užsienio politikai.
„Xi Jinpingas užsitikrino neribotą valdžią, eliminavo politinius oponentus, tačiau dėl įvairių problemų kylantis visuomenės nepasitenkinimas verčia Kinijos valdžią stiprinti saugumo aparatą ir represijomis slopinti socialinės įtampos apraiškas“, – rašoma dokumente.
Jame taip pat dėstoma, kad Kinija demonstruoja, jog santykiuose su Taivanu yra pasiruošusi peržengti
„raudonąsias linijas“, ir nors karinė invazija yra mažai tikėtina, agresyvumas Taivano atžvilgiu augs.
„Pekinas remia Maskvą diplomatinėmis ir informacinėmis priemonėmis, padeda mažinti Rusijai taikomų sankcijų poveikį. Artimoje ir vidutinėje perspektyvoje šalių santykiai intensyvės, tačiau taps vis labiau nelygiaverčiai“, – nurodo žvalgyba.
Budrys: turėtume grįžti prie nepadarytų darbų branduolinės saugos srityje
Prezidento vyriausiasis patarėjas ir nacionalinio saugumo grupės vadovas Kęstutis Budrys pastebi, kad artimiausiu metu bus paleidžiamas antrasis Astravo atominės elektrinės blokas, todėl Lietuvai reikėtų grįžti prie dar nepadarytų darbų branduolinės saugos srityje.
„Šalia esančioje atominėje elektrinėje artimiausiu metu bus paleidžiamas antrasis blokas. Mes turėtume vėl grįžti prie jau padarytų ir kai kurių nepadarytų darbų dėl branduolinės saugos, viso mūsų reagavimo Lietuvoje“, – sakė jis.
Anksčiau skelbta, kad antrasis 50 kilometrų nuo Vilniaus veikiančios Astravo AE blokas turėtų būti įjungtas balandį.
K. Budrys taip pat atkreipė dėmesį į technologijų saugumą.
„Technologinis saugumas – Lietuvoje pagaminamų startuolių ir kitų jau seniau veikiančių aukštųjų technologijų įmonių produkcija, kuri yra užsienio valstybių taikinys. Pavyzdžiui, ataskaitoje yra nurodytas Kinijos įmonių taikinys.
Mes neturime dar tos praktikos ir supratimo, kad tai yra valstybės saugotinas objektas. Neapsaugome, kad kitų įsigytų, bet turime saugoti kaip nacionalinį turtą, kaip mes didžiuojamės pačiu faktu, kad turime tiek kūrybiškų ir verslių įmonių“, – sakė jis.
