Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) tyrimas rodo, kad pastaruosius ketverius metus tautinių mažumų mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai gerėja, tiesa, dėl lietuvių kalbos vis dar kyla rimtų problemų.
Statistiniai duomenys rodo, kad bendras tautinių mažumų mokinių skaičius 2018–2021 metais išaugo 3,3 procentinio punkto. Mokinių, besimokančių rusų mokomąja kalba, padaugėjo 7,7 proc. punkto, keliomis mokomosiomis kalbomis besimokančių mokinių skaičius išaugo 2,4 proc. punkto. Išimtis – lenkų kalba besimokančių mokinių skaičius, jis sumažėjo 1,4 proc. punkto.
Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės tyrimas atliktas 2021 metais.
Kaip sakė tyrimą pristačiusi analitikė Dalia Survutaitė, lenkų, rusų kalbomis besimokančiųjų PUPP lietuvių kalbos dalies vidurkiai buvo daugmaž vienu balu žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba. Tiesa, apskritai paėmus, rodikliai gerėja.
„Matematikos srityje tokių skirtumų nėra. Per ketverius metus PUPP rezultatai tautinių mažumų mokyklose pagerėjo ir vidurkis pakilo 0,6 balo“, – sakė D. Survutaitė.
Rusų kalba ugdomų mokinių šių metų PUPP matematikos pasiekimai yra geresni savivaldybių centruose.
„Šiek tiek lemia ir tai, kad juose yra santykinai mažas mokinių skaičius, palyginti su didmiesčiais. Mokinių lenkų mokomąja kalba matematikos PUPP geresnį rodiklį savivaldybių centruose ir kaimuose nulėmė netikėtai geri Šalčininkų rajono mokinių rezultatai. Tai yra išskirtinis fenomenas“, – aiškino D. Survutaitė.
Tiesa, brandos egzaminų rezultatai rodo ką kita.
„Lenkų ir rusų kalbomis besimokančių mokinių valstybinių brandos egzaminų rodikliai žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba. Ypač skiriasi ne mažiau kaip tris egzaminus laikiusiųjų dalis. 2021 metais bent tris egzaminus pasirinko laikyti ir išlaikė apie pusę mokinių, kurie mokėsi lenkų ir rusų kalbomis“, – apibūdino analitikė.
Kaip sakė D. Survutaitė, tautinių mažumų mokykloms skiriamos didesnės ugdymo lėšos (iš valstybės biudžeto).
„Nenumatoma tokioms mokykloms skirti didesnių ūkio lėšų. Tačiau išryškėjo tendencija, kad didžiausia ūkio lėšų suma tenka kaimo vietovėse veikiančioms mokykloms lenkų ugdomąja kalba. Mažiausia – miesto vietovėse veikiančioms mokykloms rusų mokomąja kalba“, – sakė analitikė.
Tyrimas parodė, kad aprūpinimas mokymo priemonėmis ir įranga visose tautinių mažumų mokyklose gerėja, tačiau nėra tolygus. Laboratorijomis geriausiai aprūpintos mokyklos rusų mokomąja kalba, o informacinėmis komunikacinėmis technologinėmis priemonėmis – mokyklos lenkų mokomąja kalba.
Be to, duomenys rodo, kad labai išaugo aprūpinimas kompiuteriais, šiuo aspektu didžiausias augimas matyti mokyklose lenkų mokomąja kalba. Tačiau justi atotrūkis: tautinių mažumų mokyklose vienas kompiuteris teko maždaug penkiems mokiniams, o lietuviškose – keturiems.
Kaip pabrėžė analitikė, tautinių mažumų mokyklose yra problemų dėl vadovėlių.
Pasak D. Survutaitės, daugiau nei pusė tautinių mažumų vaikus mokančių mokytojų yra vyresni nei 50 metų.
„Daugiausia jaunų, iki 30 metų, mokytojų dirba mokyklose, kuriose mokoma keliomis kalbomis“, – sakė analitikė.
Lenkų tautinės mažumos kalbinės įtraukties švietimo srityje reikalus analizavo ir organizacija „Kurk Lietuvai“.
Jei vis žemės gimtosios kalbos gebėjimai ir toliau kris lenkų kalbos prestižas Lietuvoje, lenkų tautinė mažuma rizikuoja surusėti, skelbiama apžvalgoje.
„Tikrai turėtume kelti prestižą ir investuoti į lenkų kalbos ir kultūros populiarinimą, nes kitu atveju gali grėsti surusėjimas“, – sakė šios iniciatyvos atstovė Renata Jankūnaitė.
Ji sakė, kad klausimų kelia ir naujai įvedamas lenkų gimtosios kalbos valstybinis egzaminas, tiksliau tai, ar jis suteiks papildomą paskatą mokytis lenkų kalbos ir kokią vertę atneš šis egzaminas jį laikantiems, ar bus vertinama jų daugiakalbystė.
Kaip rodo tyrimai, 65 proc. lenkų vaikų prieš ateidami į pirmą klasę nemoka lietuvių kalbos.
