Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) per 20 darbo dienų turėjo įvertinti informaciją ir aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtu nuosavybės teisių į didelį skaičių žemės sklypų Kauno mieste atkūrimu, tačiau jai prireikė papildomo laiko. Į tarnybą kreipėsi Kauno apygardos prokuratūra, reaguodama į LRT Tyrimų skyriaus publikaciją apie galimai neskaidrias žemės privatizavimo schemas, susijusias su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu ir jo šeima.
Kaip lapkričio 10 d. LRT.lt teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė, NŽT pavesta įvertinti pateiktą informaciją ir aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtu nuosavybės teisių į daug žemės sklypų Kauno mieste atkūrimu. Jei bus nustatyti teisės aktų pažeidimai, NŽT įpareigota informuoti Kauno apygardos prokuratūrą.
Taip pat skaitykite
Tarnyba turėjo pateikti atsakymą prokuratūrai per 20 darbo dienų, tad ketvirtadienis, gruodžio 8 d. turėjo būti paskutinė diena. Tačiau žinių iš NŽT dar teks palaukti: anot T. Merkevičiūtės, NŽT pratęsė terminą 10 darbo dienų.
Kaip LRT.lt sakė NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas, informaciją planuojama pateikti laiku, t. y. iki gruodžio 22 d.
„Papildomo laiko prireikė dėl ypač didelės dokumentų vertinimo apimties: NŽT turi įvertinti apie dešimties tūkstančių dokumentų turinį. Vieną nuosavybės teisių atkūrimo bylą vidutiniškai sudaro per 300 dokumentų lapų, kuriuos visus būtina išsamiai patikrinti“, – komentavo R. Golubovas.
Pasak jo, informaciją apie patikrinimo metu nustatytas aplinkybes NŽT raštu pateiks Kauno apygardos prokuratūrai.
Galimai neskaidrios žemės privatizavimo schemos
Lapkričio 10 d. LRT Tyrimų skyrius paskelbė, kad, kaip rodo surinkti duomenys, per dvi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kadencijas Kauno mieste buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo jo sūnaus Š. Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.
Kauno mieste grąžinamus sklypus už mažesnę nei rinkos kainą keli asmenys superka naudodami neskaidrią schemą. Joje dalyvavo tiek Kauno savivaldybė, tiek Š. ir V. Matijošaičių verslams atstovaujanti teisininkė Simona Morkūnaitė.
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys, sprendimai, palankūs politiko sūnaus nekilnojamojo turto verslui, priimami mero vadovaujamoje komisijoje. Jos sprendimai ilgą laiką viešinti tik formaliai, neatskleidžiant jokios informacijos apie sprendimo turinį.
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai, politiko verslams atstovaujanti teisininkė S. Morkūnaitė tarpininkavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.
Matijošaičių šeimos samdoma moteris savininkų vardu pateikdavo prašymą NŽT, o ši savo ruožtu kreipdavosi į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kuris atsakingas už sklypų formavimą. LRT Tyrimų skyrius turi dokumentų, įrodančių, kad šis skyrius anksčiau savininkų prašymus atmesdavo, argumentuodamas, kad nurodytoje vietoje nėra laisvos žemės.
Kai dėl tos pačios žemės savininkų vardu kreipdavosi S. Morkūnaitė, žemė tapdavo laisva ir labai greitai sklypai būdavo suformuojami ir perduodami NŽT. Ši atkurdavo teises buvusiems savininkams, o netrukus naujuosius sklypus įsigydavo Š. Matijošaitis arba jo valdomos įmonės.
Taip pat skaitykite
Naudodamasis tokia schema Š. Matijošaitis įgijo 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir komercinės paskirties sklypų aplink Islandijos plentą. Registrų centro duomenimis, bendra šių sklypų vertė siekia per 2,5 mln. eurų, tačiau, nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė. Be to, aiškėja, kad įgytų sklypų aplinka ir jiems reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.
Praėjusį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė teigė, kad su Kauno mero sūnumi Š. Matijošaičiu susiję asmenys nuo 2017 m. iki 2022 m. įgijo Kaune 37 žemės sklypus, į kuriuos anksčiau kitiems asmenims buvo atkurta nuosavybė.
Anot jos, daugiau kaip pusę sklypų buvo įgyti 2019–2020 m. Be to, minėta, kad trumpiausias terminas nuo nuosavybės teisės atkūrimo iki sklypo pardavimo su Š. Matijošaičiu susijusiai grupei buvo septynios dienos. Taip pat teigiama, kad 52 proc. sklypų buvo parduoti per 1–3 mėnesius nuo nuosavybės teisių atkūrimo.
Taip pat skaitykite
Pats Š. Matijošaitis ketvirtadienį teigė, kad nekilnojamąjį turtą perka savo uždirbtais pinigais, o turimi sklypai įsigyti teisėtai.
