Kauno mero V. Matijošaičio sūnus ir Kauno tarybos narys Šarūnas Matijošaitis ketvirtadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai teigė, kad kiekvienas jo įgytas sklypas yra įsigytas teisėtai.
„Nekilnojamąjį turtą perku savo uždirbtais pinigais, į nekilnojamąjį turtą investuoju pastoviai ir jau gana seniai Kaune ir visoje Lietuvoje. Visą NT įsigyju asmeniškai pats su žmona. Neturiu ko slėpti ir niekada nebandžiau to daryti – viskas matoma registruose, viešai prieinama kiekvienam. Taigi ir mano turimi sklypai – kiekvienas be išimties – įsigyti teisėtai“, – teigiama Šarūno Matijošaičio komentare.
Komentaras išplatintas naujienų agentūros BNS Spaudos centre. Komentarą paskelbė bendrovė „PR Service“, kuri teikia viešųjų ryšių paslaugas „Vičiūnų grupei“, o Š. Matijošaitis yra šios įmonės generalinis direktorius.
Galimai neskaidrios žemės privatizavimo schemos
Lapkričio 10 d. LRT Tyrimų skyrius paskelbė, kad, kaip rodo surinkti duomenys, per dvi V. Matijošaičio kadencijas Kauno mieste buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo jo sūnaus Š. Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.
Kauno mieste grąžinamus sklypus už mažesnę nei rinkos kainą keli asmenys superka naudodami neskaidrią schemą. Joje dalyvavo tiek Kauno savivaldybė, tiek Š. ir V. Matijošaičių verslams atstovaujanti teisininkė Simona Morkūnaitė.
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys, sprendimai, palankūs politiko sūnaus nekilnojamojo turto verslui, priimami mero vadovaujamoje komisijoje. Jos sprendimai ilgą laiką viešinti tik formaliai, neatskleidžiant jokios informacijos apie sprendimo turinį.
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai, politiko verslams atstovaujanti teisininkė S. Morkūnaitė tarpininkavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.
Matijošaičių šeimos samdoma moteris savininkų vardu pateikdavo prašymą NŽT, o ši savo ruožtu kreipdavosi į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kuris atsakingas už sklypų formavimą. LRT Tyrimų skyrius turi dokumentų, įrodančių, kad šis skyrius anksčiau savininkų prašymus atmesdavo, argumentuodamas, kad nurodytoje vietoje nėra laisvos žemės.
Kai dėl tos pačios žemės savininkų vardu kreipdavosi S. Morkūnaitė, žemė tapdavo laisva ir labai greitai sklypai būdavo suformuojami ir perduodami NŽT. Ši atkurdavo teises buvusiems savininkams, o netrukus naujuosius sklypus įsigydavo Š. Matijošaitis arba jo valdomos įmonės.
Naudodamasis tokia schema Š. Matijošaitis įgijo 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir komercinės paskirties sklypų aplink Islandijos plentą. Registrų centro duomenimis, bendra šių sklypų vertė siekia per 2,5 mln. eurų, tačiau, nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė. Be to, aiškėja, kad įgytų sklypų aplinka ir jiems reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.
Taip pat skaitykite
Praėjusį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė teigė, kad su Kauno mero sūnumi Š. Matijošaičiu susiję asmenys nuo 2017 m. iki 2022 m. įgijo Kaune 37 žemės sklypus, į kuriuos anksčiau kitiems asmenims buvo atkurta nuosavybė.
Anot jos, daugiau kaip pusę sklypų buvo įgyti 2019-2020 m. Be to, minėta, kad trumpiausias terminas nuo nuosavybės teisės atkūrimo iki sklypo pardavimo su Š. Matijošaičiu susijusiai grupei buvo septynios dienos. Taip pat teigiama, kad 52 proc. sklypų buvo parduoti per 1–3 mėnesius nuo nuosavybės teisių atkūrimo.
