Birželio 21 dieną Biržuose iškilęs paminklas režisieriui, aktoriui Borisui Dauguviečiui sukėlė kritikos bangą. Į „LRT girdi“ kreipėsi vietos gyventojai pastebėję, kad talentingo kūrėjo atlape yra sovietinis medalis, jame – Stalino atvaizdas. Biržų rajono savivaldybės tarybos narė, Istorinės atminties įamžinimo komisijos pirmininkė Irutė Varzienė sako, kad toks sovietmečiu sukurtas B. Dauguviečio biustas Biržuose nė neturėjo iškilti. Anot jos, sovietiniu kūriniu talentingas menininkas ne pagerbiamas, o priešingai – įžeidžiamas.
Biržiečiai dalijasi, kad prieš porą savaičių iškilmingoje ceremonijoje paminklą oficialiai atidengė Biržų rajono meras socialdemokratas Kęstutis Knizikevičius. Šventė buvo graži, tačiau vėliau pastebėta detalė ją apkartino – talentingo aktoriaus švarko atlape pavaizduotas medalis su žiauraus diktatoriaus bareljefu.
Bareljefas – tai vaizduojamojo meno forma, kai vaizdas yra iškilęs virš plokščio paviršiaus. Jis dažnai naudojamas kuriant monetas ir medalius.
Į „LRT girdi“ kreipęsis skaitytojas teigia, kad Lietuva ne vieną dešimtmetį šalina sovietinius paminklus, keičia erdvių pavadinimus ir diskutuoja apie istorinę atmintį, todėl sunku „suvokti, kaip 2026 metais Lietuvos mieste iškilmingai atidengiamas paminklas su viešai matomu sovietinio režimo apdovanojimu“.
Vilniuje biustui vietos nerado, perdavė Biržams
LRT.lt primena, kad B. Dauguviečio paminklą Biržams pernai perdavė Vilniaus valdžia.
Aktoriaus ir režisieriaus bronzinį biustą su granito postamentu 1955 metais sukūrė skulptorius Rapolas Jakimavičius ir architektas Juozas Vaškevičius.
1957 metais biustas buvo pastatytas Lietuvos nacionalinio dramos teatro kiemelyje Vilniuje, 1974 metais, vykdant teatro remontą, biustas perkeltas į netoliese esantį Odminių skverą, ten jis stovėjo iki 2003-iaisiais pradėtos rekonstrukcijos.
2011 metais priimtas sprendimas paminklą perkelti prie Vilniaus senojo teatro, tačiau šis sumanymas nebuvo įgyvendintas.
Restauravimo komisija, apžiūrėjusi paminklą, rekomendavo jį pagal specialiai parengtas metodikas konservuoti ir restauruoti. Tai atlikta Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.
Taip pat skaitykite
Į „LRT girdi“ kreipęsis skaitytojas stebisi, kaip idėją svarstę Biržų politikai nepastebėjo viską keičiančios detalės. Jis kelia klausimą, kas apžiūrėjo paminklą ir kodėl Stalino atvaizdas liko nepastebėtas.
„Šis kreipimasis nėra nukreiptas prieš B. Dauguviečio kūrybinį palikimą. Tai klausimas apie viešąją atsakomybę, istorinės atminties politiką ir skaidrų sprendimų priėmimą“, – rašo jis.
Toks paminklas – menininko įžeidimas
Biržų rajono savivaldybės tarybos narė, Istorinės atminties įamžinimo komisijos pirmininkė I. Varzienė sako, kad toks sovietmečiu sukurtas B. Dauguviečio biustas Biržuose nė neturėjo iškilti. Anot jos, sovietiniu kūriniu talentingas menininkas ne pagerbiamas, o priešingai – įžeidžiamas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Biržų rajono savivaldybės taryboje narė sako, kad jau kreiptasi į vadovus prašant situaciją paaiškinti. Ji pabrėžė, kad sprendžiant dėl paminklo perkėlimo detalių nebuvo žinoma.
„Nežinojome, kad bus tas Stalino atvaizdas atlape. Nežinojome tikslios istorijos, tik dabar ji aiškėja. Meras visada pristatinėjo šį klausimą sakydamas, kad Vilniaus savivaldybė neranda kur padėti, todėl siūlo perduoti, kadangi B. Dauguvietis yra iš mūsų krašto, čia vyksta profesionalaus teatro festivalis „Žaldokynė“, – pasakojo ji.
I. Varzienė dalijosi ir pati pritarusi idėjai, nes iš pradžių viskas skambėjo gražiai – norėta pagerbti kūrėją.
„Bet man tai yra bomba šis atvejis. Atvirai sakant, kai iš arti pamačiau tą biustą, tai man jis yra visiškai tarybinis variantas „teisingu veidu“. Atrodo, kad tai yra kaip įžeidimas kūrėjui, nes B. Dauguvietis buvo apdovanotas ir nepriklausomos Lietuvos apdovanojimais. Taip, jis parašė kūrinių, šlovinančių tarybų valdžią, bet nemanau, kad jis pats būtų norėjęs, kad dabar stovėtų būtent toks jo paminklas – su Stalinu atlape. Pagal jo kūrybos, asmenybės ir gyvenimo logiką nemanau, kad tai jam būtų priimtina. Norėta įamžinti, o padaryta labai didelė kliurka. Laikau tai visiška politine, kultūros beraštyste“, – LRT.lt sakė ji.
Pašnekovės teigimu, ši istorija – labai skaudi pamoka. Ji pasakojo, kad artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje meras pažadėjo pateikti visus atsakymus.
„Man neįtikinamai skamba, kad čia bus kaip edukacija, kad galėsime aiškinti, kokia buvo istorija. Tai jeigu konceptas yra toks, tai iš karto ir reikėjo dėti informacinę lentelę ir pateikti visumą. <...> Žmogiškai man labai liūdna“, – kalbėjo Biržų politikė.
Stalino nepastebėjo, tačiau tarsis su ekspertais
Biržų rajono savivaldybės meras socialdemokratas K. Knizikevičius LRT.lt paaiškino, kad kilusio skandalėlio priežastis paprasta – nesusipratimas. Anot jo, kad ant biusto yra ir Stalino bareljefas, niekas nė neįtarė, tai pastebėjo tik statydami jį. Meras pasakojo, kad visi tarybos nariai matė biusto nuotraukas, tačiau niekam klausimų nekilo, nes, tikėtina, jie neįžiūrėjo, kas vaizduojamas B. Dauguviečio biustą „puošiančiame“ medalyje. Pašnekovo teigimu, aklai istorijos trinti taip pat nereikėtų, o ką daryti su iš Vilniaus į Biržus atvežtu biustu – dar nežinia, jis žada tartis su ekspertais ir sprendimą priims tik tada. Vis dėlto, anot mero, galbūt šalia galėtų atsirasti informacinė lentelė, pasakojanti, kad Stalino premija kūrėjui skirta ne dėl politikavimo, o už darbą.
Pašnekovas dalijosi jau spėjęs išgirsti nuomonių, kad toks paminklas draudimo propaguoti totalitarinius režimus nepažeidžia, nes biustas skirtas talentingam kūrėjui pagerbti.
„Tik tiek, kad jam teko gyventi ir dirbti okupacinėje santvarkoje. [Stalino] premiją jis gavo už savo darbą, o ne už politinius žygius. Klausimas tikrai jautrus, bet labai sudėtinga pasakyti, kur reikėtų brėžti raudoną liniją. <...> Neseniai teismas Vilniuje nusprendė, kad S. Nėries paminklą reikėtų palikti. Kaip tai vertinti? Yra savivaldybių, kurios, kaip ir mes, vadovavosi Desovietizacijos komisijos rekomendacija, kad šių simbolių turėtų nelikti. Mūsų taryba pritarė, taip pat ir aš asmeniškai pritariau, kad tokių simbolių kaip S. Nėris turėtų nelikti, nes jos politinė veikla kenkė [mūsų valstybei], o B. Dauguvietis jokių žygių į Maskvą „saulės parvežti“ nedarė, jis dirbo savo darbą“, – kalbėjo meras.
