Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pranešė, kad po žemės atkūrimo Kaune 185 sklypai sutelkti penkių asmenų grupių rankose, 37 iš jų atiteko su Kauno mero sūnumi Šarūnu Matijošaičiu susijusiems asmenims. Pasak STT direktoriaus pavaduotojos Rūtos Kaziliūnaitės, sprendimai buvo priimami itin greitai: pusė sklypų buvo parduoti per 1–3 mėn. nuo nuosavybės teisės atkūrimo, fiksuotas atvejis, kai pardavimas įvyko vos per savaitę.
185 sklypai – penkių grupių rankose
Kaip trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė R. Kaziliūnaitė, antikorupcinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas šių metų pirmąjį pusmetį, bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Anot jos, vykdant tyrimą analizuota beveik 2,9 tūkst. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo Kauno mieste. Sprendimai yra priimti nuo 2016 iki 2022 m.
„Kiekvieno iš šių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo visapusiškai nepatikrinome, nes tai būtų labai didelis veikalas ir, galų gale, nesant nusikalstamos veikos požymių, tai turbūt nėra ir mūsų kompetencija. Šiuo atveju mūsų tikslas buvo išskirti tam tikras tendencijas nuosavybės į išlikusią žemę atkūrimo procese. Konkrečiai – ne tiek tai, kaip pats sprendimas priimamas, kiek tai, kas vėliau vyksta su tais sklypais ir kaip jie telkiasi tam tikrų asmenų rankose ir kaip įvyksta žemės sklypų, galima sakyti, koncentracija“, – kalbėjo R. Kaziliūnaitė.
STT atstovė išskyrė 185 sklypus, kurie pasižymi tuo, kad tiesiogiai ar per tarpininkus po žemės atkūrimo proceso jie susitelkė tam tikrų asmenų grupių rankose. Tarnyba išskyrė penkias grupes: didžiausia turi 99 sklypus, antroje vietoje – su Kauno mero sūnumi Š. Matijošaičiu susijusi grupė, kurioje yra 37 žemės sklypai. Likusiose grupėse koncentruota po 19, 17 ir 13 žemės sklypų.
„Stambiausia grupė yra tokia, kurią sutelkė fizinis asmuo per savo sutuoktinį ir susijusius juridinius asmenis. Kiti asmenys, kurių rankose susitelkė didžiausias šių sklypų skaičius, nėra vieši asmenys, neužima didelių pareigų viešajame sektoriuje. Tai yra privatūs asmenys – fiziniai ir juridiniai, apie kurių padarytus pažeidimus duomenų neturime, todėl nematome pagrindo skelbti jų asmens duomenis viešai dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ribojimų“, – aiškino R. Kaziliūnaitė.
Vis dėlto ji minėjo, kad Kaimo reikalų komitetui šios pavardės yra pateiktos, kviečiama jas naudoti parlamentinei kontrolei, bet vengti viešumo.
Kauno mero sūnaus grupei – greiti sprendimai
R. Kaziliūnaitė plačiau papasakojo apie grupę, kuri susijusi su Kauno mero V. Matijošaičio sūnumi ir miesto tarybos nariu Š. Matijošaičiu. Ji atkreipė dėmesį, kad V. Matijošaitis ir jo sūnūs yra ne tik tarybos nariai, bet ir įeina į kitus savivaldybės darinius, kuriuose sprendžiami urbanistikos, architektūros, investavimo į teritorijų plėtrą klausimai.
V. ir Š. Matijošaičiai yra Urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijos nariai, o Kauno meras dar yra ir jos pirmininkas. 2019 m. išrinktas į Kauno tarybą Š. Matijošaitis dar yra savivaldybės Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys. Kitas V. Matijošaičio sūnus Dainius Matijošaitis nuo 2015 m. yra miesto tarybos narys, taip pat yra ir Darnios plėtros ir investicijų komiteto narys.
Anot R. Kaziliūnaitės, su Š. Matijošaičiu susijusi grupė nuo 2017 m. iki 2022 m. įgijo 37 žemės sklypus, į kuriuos anksčiau kitiems asmenims buvo atkurta nuosavybė.
„Įgijimas įvyko per kelis sandorius: pardavimas, dovanojimas, dominuoja perleidimas. Įdomu tai, kad iš 37 sklypų 24 sklypus perleido asmenys, kuriems šiuose santykiuose atstovavo teisininkas, susijęs su Š. Matijošaičio valdoma įmonių grupe“, – dėstė STT atstovė.
Anot jos, atkreiptinas dėmesys į laikotarpį, didžioji dalis šių asmenų rankose sutelktų sklypų yra įgyti 2019–2020 m. Pateiktame pristatyme minima, kad per šiuos metus su Š. Matijošaičiu susijusi grupė įgijo daugiau kaip 50 proc. sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės.
„Dėl to prašiau atkreipti dėmesį į rinkiminį ciklą ir ten esančias datas. Įdomu tai, kad dėl šių žemės sklypų sprendimai buvo priimami labai greitai. Ir gana greitai žemės sklypai perduodami galutiniam valdytojui“, – aiškino R. Kaziliūnaitė.
Jos pristatyme minima, kad trumpiausias terminas nuo nuosavybės teisės atkūrimo iki sklypo pardavimo su Š. Matijošaičiu susijusiai grupei buvo septynios dienos. Taip pat teigiama, kad 52 proc. sklypų buvo parduoti per 1–3 mėnesius nuo nuosavybės teisių atkūrimo.
Du sklypai buvo padalyti į 17 dalių
Ji pateikė vieną iliustratyvų pavyzdį, kas vyksta su sklypais, kurie pateko su Š. Matijošaičiu susijusiai grupei.
2017 m. Š. Matijošaičio vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė „Vici investments“ įsigijo du sklypus prie Lampėdžių ežero Kaune. 2019 m. du sklypai performuoti ir padalyti į 17 NT objektų.
„Neteigiame, kad čia kas nors neteisėta, pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar pan. Tai yra komitetui iliustratyvus pavyzdys, kai įgyjama pora sklypų per nuosavybės teisių atkūrimą prie vandens telkinio. Ir vėliau tas sklypas yra skaidomas į galbūt patrauklesnius NT objektus prie vandens telkinio“, – komentavo STT direktoriaus pavaduotoja R. Kaziliūnaitė.
Ji pridūrė kol kas negalinti atsakyti, kaip veikė galimos schemos, bet išreiškė viltį, kad tą galės padaryti po kelių mėnesių, nes darbus perėmė STT Korupcijos rizikos skyrius, atliekantis korupcijos rizikos analizę.
R. Kaziliūnaitė taip pat pabrėžė, kad grupių viduje tie sklypai kartais nėra valdomi vieno asmens, tą daro juridiniai asmenys. Taip pat STT nenustatė didelių dėsningumų tarp penkių daugiausia sklypų sukoncentravusių grupių tarpusavio ryšių.
„[Buvo] pavienių atvejų, kada tarp kelių asmenų judėjo žemės sklypas ar buvo bendraturčių valdomas bendrai. Nesiūlyčiau kelti tendencijos, kad visos 5 grupės susijusios tam tikrais ryšiais“, – teigė R. Kaziliūnaitė.
STT perdavė visą medžiagą ŽŪM. Kaimo reikalų posėdyje dalyvavęs ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjas Jurijus Kornijenko teigė, kad toliau bendradarbiaujama analizuojant tuos atvejus, į pastabas bus atsižvelgta.
Paklaustas, ar planuojama kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, J. Kornijenko atsakė, kad iš prokuratūros gauta informacija, kad buvo pavesta NŽT atlikti tyrimus.
„Manau, kad po šito tyrimo bus kokių nors veiksmų, nes prokuratūra jau dalyvauja“, – kalbėjo ŽŪM atstovas.
Taip pat skaitykite
LRT tyrimas: Kauno mero šeima galimai naudojosi neskaidriomis žemės privatizavimo schemomis
Lapkričio 10 d. LRT Tyrimų skyrius paskelbė, kad, kaip rodo surinkti duomenys, per dvi V. Matijošaičio kadencijas Kauno mieste buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo jo sūnaus Š. Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.
Taip pat skaitykite
Kauno mieste grąžinamus sklypus už mažesnę nei rinkos kainą keli asmenys superka naudodami neskaidrią schemą. Joje dalyvavo tiek Kauno savivaldybė, tiek Š. ir V. Matijošaičių verslams atstovaujanti teisininkė Simona Morkūnaitė.
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys, sprendimai, palankūs politiko sūnaus nekilnojamojo turto verslui, priimami mero vadovaujamoje komisijoje. Jos sprendimai ilgą laiką viešinti tik formaliai, neatskleidžiant jokios informacijos apie sprendimo turinį.
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai, politiko verslams atstovaujanti teisininkė S. Morkūnaitė tarpininkavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.
Matijošaičių šeimos samdoma moteris savininkų vardu pateikdavo prašymą NŽT, o ši savo ruožtu kreipdavosi į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kuris atsakingas už sklypų formavimą. LRT Tyrimų skyrius turi dokumentų, įrodančių, kad šis skyrius anksčiau savininkų prašymus atmesdavo, argumentuodamas, kad nurodytoje vietoje nėra laisvos žemės.
Kai dėl tos pačios žemės savininkų vardu kreipdavosi S. Morkūnaitė, žemė tapdavo laisva ir labai greitai sklypai būdavo suformuojami ir perduodami NŽT. Ši atkurdavo teises buvusiems savininkams, o netrukus naujuosius sklypus įsigydavo Š. Matijošaitis arba jo valdomos įmonės.
Naudodamasis tokia schema Š. Matijošaitis įgijo 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir komercinės paskirties sklypų aplink Islandijos plentą. Registrų centro duomenimis, bendra šių sklypų vertė siekia per 2,5 mln. eurų, tačiau, nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė. Be to, aiškėja, kad įgytų sklypų aplinka ir jiems reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.
