Investicijomis į būsimą 100 hektarų ploto Klaipėdos jūrų uosto pietinės dalies teritoriją domisi 14 investuotojų iš viso pasaulio, sako uosto vadovas Algis Latakas.
Šios uosto dalies plėtra, skaičiuojama, pareikalaus apie 1,4 mlrd. eurų investicijų.
„Mes komercinę studiją esame pasidarę, (...) turime 14 atsiliepimų iš viso pasaulio, kuriems būtų įdomu, kurie domėtųsi ir kai matysime konkurso sąlygas – konkurso sąlygas nustatys Vyriausybė – aš tikrai tikiu, kad (investuotojų – BNS) bus“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje teigė A. Latakas.
„Galbūt aš čia nelabai galiu ir tų pavadinimų skelbti, bet yra tikrai didelis susidomėjimas“, – pridūrė jis.
Pietinės uosto dalies plėtrai norima pritraukti privačių investuotojų, ketinančių investuoti mažiausiai po 300 mln. eurų – iš anksto sumokėjus bent tokią sumą iki 50 metų jie galėtų išsinuomoti būsimą uosto teritoriją ir prisidėti prie jo plėtros.
Šios lėšos būtų skirtos sausumai formuoti ten, kur dabar yra uosto akvatorija, taip pat kuriant reikalingą infrastruktūrą.
A. Latako teigimu, tikėtina, kad liepos 24 dieną bus gautas pietinės uosto dalies – krantinių įrengimo, teritorijos formavimo ir gilinimo – statybos leidimas.
Kaip rašė BNS, Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlymą nustatyti specialų uosto pietinės dalies teisinį reguliavimą, kuriuo norima sudaryti sąlygas į naują sausumos plotą ir infrastruktūrą pritraukti privačių investicijų. Jį įteisinus kitų metų pradžioje gali būti skelbiamas šios teritorijos infrastruktūros statybos rangovo konkursas.
Kaip teigė A. Latakas, uostas sukurtų naują infrastruktūrą krovai ir gamybai, taip pat 1,5 tūkst. naujų darbo vietų. Teritoriją taip pat bus siekiama išnaudoti turizmui įkuriant 500 vietų jachtų uostą.
Pasak uosto direkcijos vadovo, pietinėje dalyje labiausiai laukiama naujų konteinerių krovos pajėgumų ir tikimasi, jog čia įsikurs laivų statytojai, gamybininkai. Anot jo, jau yra susidomėjusių gamybos įmonių: „Yra susidomėjimas gamintojų. Yra gamintojų, kuriems jų gamybai vanduo būtinai reikalingas, uostas reikalingas.“
Anot jo, daugiausiai kalbama apie metalų perdirbimo pramonę, cheminių produktų importą, laivų remontą: „Tai tikrai duotų didžiulę naudą Lietuvos ūkiui ir pramonei.“
Planuojama, kad išplėtus uostą 2031 metais jo krovos apimtys išaugtų 4,7 mln. tonų, 2033 metais – 7,9 mln. tonų, 2055 metais – 19,8 mln. tonų.
Savo ruožtu susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė teigė, kad uostas šiam projektui ketina skolintis iki 150 mln. eurų. Anot jos, į uosto plėtrą žvelgiama „kompleksiškai“, todėl planuojama ir susisiekimo infrastruktūra.
„Labai apmaudu, kad iki šiol dar nėra Klaipėdoje aplinkkelio ir mes šiuo metu jau pradėję esame darbus, rengiamas specialusis detalusis planas, pradėti teritorijų planavimo darbai. Ir kartu su pietiniu aplinkkeliu mes žiūrim ir toliau, kadangi reikia visą logistikos mazgą išvystyti ir kad nebūtų jokių butelio kakliukų“, – posėdyje sakė D. Sujetaitė.
BNS rašė, kad Klaipėdos uosto 2026–2029 metų strateginiame veiklos plane pietinei uosto daliai numatyta beveik 600 mln. eurų investicijų. Ši plėtra padidins uosto plotą apie 100 hektarų iki 657 ha. Tai atvers kelią kurtis naujiems terminalams, pritraukti investuotojų iš užsienio bei priimti didžiausių parametrų laivus.
Įgyvendinant projektą taip pat planuojama įrengti 1,3 km ilgio giliavandenes krantines, pastatyti pietinius uosto vartus, sustiprinti karinio mobilumo pajėgumus. Planuojama, kad čia galės būti kraunama 30 mln. tonų krovinių kasmet.
Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad ši plėtra per 25 metus galėtų generuoti apie 7 mlrd. eurų, o uostas per 50 metų gautų 1,2 mlrd. eurų papildomų pajamų.
Uosto plėtrą planuojama baigti iki 2028 metų pabaigos, o jos teritorijos bei įvairios infrastruktūros įrengimas pareikalaus apie 1,4 mlrd. eurų bendrų viešųjų ir privačių investicijų.
