Rusų, kaip antroji užsienio kalba, Lietuvos mokyklose pasirenkama dažniausiai – jos mokosi 75 proc. moksleivių. Švietimo ekspertai sako, kad mokyklose neužtikrinama antrosios kalbos pasirinkimo įvairovė, tačiau švietimo ministerija kalba ir apie mažą kitų kalbų paklausą.
Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijoje dirbanti rusų kalbos mokytoja Irina Timofijčiuk antrosios kalbos moko per 120 moksleivių. Mokytoja sako, kad pagrindinėse klasėse rusų, kaip antroji kalba, populiari. O į klausimą, kodėl pasirinko mokytis rusų, dažnai tenka išgirsti, kad moksleiviams taip patarė tėvai.
„Nes tėvai kalba rusiškai ir tėvai visada galvoja, jeigu bus kokie sunkumai, jie galės padėti vaikui ir manau, ir esu girdėjusi tokių nuomonių, kad rusų kalba vis dėlto pravers gyvenime galbūt labiau negu, pavyzdžiui, vokiečių, prancūzų“, – dėsto rusų kalbos mokytoja.
Kaip antrą užsienio kalbą gimnazijoje galima pasirinkti ir vokiečių, ir prancūzų. Sudaryta galimybė papildomai mokytis ir lotyniškai. Tačiau šios savo populiarumu rusų kalbos nepralenkia, net ir prasidėjus karui Ukrainoje. Pasak Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos direktorės Živilės Kiškionytės, uostamiesčio gimnazijoje mokosi daug vaikų iš mišrių šeimų, dažnas ateina rusų kalbą jau mokėdamas.
„Kuo daugiau mes jų mokome, tuo laisvesni mes jaučiamės. Kadangi esame kosmopolitai, ne tik anglų, bet ir rusų gali pagelbėti susikalbėti su žmonėmis. O šiuo atveju juk ir su pačiais ukrainiečiais“, – atsako Ž. Kiškionytė.
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje populiariausia antroji užsienio kalba – prancūzų. Taip pat siūloma rusų ir vokiečių, nuo šių metų papildomai mokytis siūloma ir švedų.
„Pastebėtina, kad apskritai vaikai 11 klasėje, kai jie gali ir atsisakyti kalbų, antrą užsienio kalbą nelabai noriai renkasi. Dauguma mano, kad jiems pakanka anglų kalbos pirmosios“, – supažindina Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė Jolanta Knyvienė.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, praėjusiais mokslo metais populiariausia antroji užsienio kalba mokyklose buvo rusų. Ją rinkosi 75 proc. moksleivių.
„Daugelyje mokyklų jie gali rinktis tik iš vienos kalbos, dažniausiai iš rusų kalbos, tai dėl to dauguma moksleivių ir renkasi rusų kalbą. Absoliučiai daugumoje Lietuvos mokyklų nėra antrosios užsienio kalbos pasirinkimo“, – teigia žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
„Mažose mokyklose yra sudėtinga sudaryti darbo sąlygas net ir tiems, kas dėsto net ir didesniu krūviu, tai pagrindinis dalykas yra valandų skaičius, na, ir kitas dalykas, tai, kokia yra paklausa“, – mano švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Tačiau tai, kad rusų kalba kaip antroji tarp Lietuvos moksleivių pasirenkama dažniausiai, sukėlė diskusijų. Pasak Nepriklausomybės Akto signataro Rimvydo Valatkos, rusų kalba šiais laikais reikalinga tik nedidelei daliai žmonių, be to, priešiškos šalys savo kalbą naudoja ir kaip minkštąją galią.
„Kada reikia kalbos? Kai tu važiuoji gyventi į tą šalį, kai ta šalis pirmaujanti mokslo, politikos, technologijų, literatūros srityse. Nė vieno šito punkto rusų kalba neatitinka“, – sako jis.
Pasak kultūros istoriko dr. Dariaus Kuolio, laisvė pasirinkti norimą kalbą mokyklose yra svarbi, tačiau reikia peržiūrėti dėstomos rusų kalbos turinį.
„Kiekvienas dalykas mėgina kurti pozityvų savo krašto vaizdinį ir rusų kalbos vadovėliai taip pat daryti, neduodant realių, tikrą Rusijos pažinimą, ko labai svarbu, kad Lietuvos moksleiviai, kokios kilmės jie būtų, suprastų šitos totalitarinės rusų imperijos esmę“, – mano jis.
Anot viceministro, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kol kas nesvarsto mokyklose atsisakyti rusų kalbos. Esą tam turi būti pasiruošusi bendruomenė, užtekti kitų kalbų mokytojų.
