Lenkijos valdžiai sumažinus mokesčius degalams taip sušvelninant dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugusių naftos kainų poveikį gyventojams ir verslui, šalies finansų ir ekonomikos ministras sako, kad šalies vyriausybė artimiausiu metu planuoja pasiūlyti viršpelnio mokestį energetikos įmonėms ir taip kompensuoti mažesnes pajamas.
„Mes svarstome įvairias viršpelnio mokesčio galimybes. Norėtume turėti pasiūlymą iki mėnesio pabaigos, galbūt pirmosiomis gegužės dienomis. Situacija yra aiški – turime tam tikrų įmonių, kurios gauna naudą – tai nėra jų kaltė, tai tiesiog rinkos sąlygos, bet akivaizdu, kad yra įmonių, kurios pasinaudoja tuo, kad, pavyzdžiui, naftos perdirbimo maržos dabar yra labai labai aukštos. Ir neturėtų būti taip, kad Lenkijos piliečiai ar tik valstybės biudžetas už tai moka kainą, todėl mes stengiamės bent iš dalies rasti balansą“, – interviu BNS Vilniuje sakė Andrzejus Domanskis.
Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas praėjusią savaitę teigė, kad Lietuva koordinuos veiksmus su Lenkija, jei ši nuspręstų papildomai apmokestinti ir Lietuvoje veikiantį didžiausią kaimyninės šalies energetikos koncerną „Orlen“.
„Energetikos ministerijos klausimas yra palaikyti kontaktą (su Lietuva – BNS) ir esu tikras, kad mes tai darome“, – pridūrė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras.
Jis pabrėžė, kad vyriausybė privalo veikti rinkos neapibrėžtumo laikotarpiu.
„Kalbant apie degalų kainas mes tikime, kad vyriausybės vaidmuo yra veikti tokio didelio rinkos neapibrėžtumo metu ir sumažinti poveikį vairuotojams, Lenkijos žmonėms, ekonomikai – poveikį, kurį sukėlė konfliktas, kurio nepradėjome, tačiau Lenkijos žmonės, Lenkijos vairuotojai už tai moka kainą“, – BNS teigė A. Domanskis.
Paklaustas, kodėl Lenkija nesivadovauja ES rekomendacijomis naudoti tikslines priemones, ministras pabrėžė, kad jos priemonės yra laikinos ir lanksčios.
„Mes pasakėme labai aiškiai ir atvirai – tai yra laikina priemonė, iki balandžio pabaigos, o tada pamatysime, kas gali nutikti artimiausiomis savaitėmis. Mes kalbame apie labai labai lankstų mechanizmą, kuris leidžia mums koreguoti PVM ir akcizo mokestį pagal esamą rinkos ir geopolitinę situaciją. Aš manau, kad Europos Sąjungos interesas yra į šią problemą (degalų kainų kilimą – BNS) žiūrėti labai labai rimtai“, – sakė ministras.
Europos Komisija balandžio pradžioje pareiškė, kad Lenkija, sumažindama degalų mokesčius galėjo pažeisti Europos Sąjungos taisykles.
ES balandžio viduryje pranešė svarstanti siūlymus apmokestinti energetikos įmonių viršpelnį. Ispanijos, Austrijos, Vokietijos, Italijos ir Portugalijos finansų ministrai paragino Briuselį imtis šios priemonės, kad būtų palengvinta vartotojams tenkanti našta.
Siekdama sumažinti degalų kainas Lenkijos vyriausybė kovo pabaigoje pridėtinės vertės mokestį (PVM) benzinui ir dyzelinui sumažino nuo 23 iki 8 proc. bei įvedė šių degalų kainų lubas.
Be to, praėjusią savaitę šalies Finansų ministerija pratęsė laikiną akcizo sumažinimą iki balandžio 30 dienos. Akcizas benzinui buvo sumažintas iki 0,29 zloto (0,07 euro) už litrą – iki žemiausio ES leidžiamo lygio, o dyzelinui – iki 0,28 zloto.
Lenkijos ministras akcentavo, kad šalis daug investuoja į atsinaujinančią energetiką.
„Šiuo metu Lenkija yra didžiausia atsinaujinančios energetikos transformacijos erdvė Europoje. Mes investuojame milijardus eurų ar zlotų į atsinaujinančius išteklius: sausumos vėją, jūrinį vėją, energijos kaupimą, tinklus, taip pat branduolinę energetiką, kad mūsų energijos (gamybos – BNS) miksas taptų konkurencingesnis“, – kalbėjo A. Domanskis.
Kaip rašė BNS, degalų mokesčių sumažinimas Lenkijos biudžetui per mėnesį kainuos apie 1,68 mlrd. zlotų (apie 400 mln. eurų).
Lenkijos finansų ministras sakė, kad šalies vyriausybė planuoja palaipsniui mažinti deficitą, tačiau pabrėžė, kad būtina išlaikyti dideles išlaidas gynybai.
„Mes planuojame palaipsniui mažinti deficitą. Vis dėlto Lenkijos (skolos – BNS) lygis yra gerokai mažesnis nei ES vidurkis. Esame labai specifiniame istoriniame momente, kai tiesiog turime išlaikyti aukštas gynybos išlaidas. Laimei, turime gana stiprią ekonomiką – Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Lenkija bus sparčiausiai auganti didelė Europos ekonomika. (...) Tai dar vienas įrodymas, kad mūsų ekonomika yra atspari, tačiau už saugumą reikia mokėti“, – interviu BNS sakė A. Domanskis.
Bendriems projektams, Lenkijos investicijoms Lietuvoje turi būti ekonominis pagrindas
Didžiausiam Lenkijos bankui „PKO Bank Polski“ (PKO) pernai gruodį atidarė atstovybę. Vilniuje, A. Domanskis žada skatinti banką plėstis Lietuvoje dar labiau.
„Aš skatinu Lenkijos įmones apskritai vykdyti verslą užsienyje, tačiau tai visada turi būti pagrįsta tvirtais ekonominiais argumentais. Labai džiaugiuosi, kad PKO nusprendė atidaryti savo pirmąją atstovybę čia. Manau, tai geras žingsnis, ir skatinsiu juos daryti daugiau, bet viskas turi būti paremta ekonominiais pagrindais“, – BNS sakė Lenkijos ministras.
A. Domanskis taip pat paminėjo, kad šalies vyriausybė įvertins Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos idėją įsteigti bendrą Suvalkų ir Lazdijų laisvąją ekonominę zoną.
„Mes aptarsime šį klausimą. Turime Lenkijos specialiąją ekonominę zoną labai arti Lietuvos. Turime įvertinti, ar yra pakankamas ekonominis pagrindas šiai idėjai“, – kalbėjo jis.
Lenkijos ministras, be kita ko, sako, kad yra iššūkių finansuoti europinės vėžės „Rail Baltica“ projektą.
„Tai labai svarbus projektas Lenkijai ir mūsų ekonomikų sujungimui. (...) Žinoma, kad yra tam tikrų iššūkių (su finansavimu – BNS). Tai taip pat yra prioritetų klausimas – šiuo metu mes skiriame beveik 5 proc. BVP gynybai, todėl mums nėra lengva finansuoti viską“, – sakė jis.
Lenkijos infrastruktūros ministro pavaduotojas Piotras Malepszakas kovą teigė, kad užbaigti 24 mlrd. eurų vertės „Rail Baltica“ projektą iki 2030 metų yra „neįmanoma“ ir kad esamą infrastruktūrą modernizuoti būtų „kur kas pigiau ir greičiau“.
Lietuvos premjerė Inga Ruginienė anksčiau teigė, kad Lietuva, Latvija ir Estija privalo demonstruoti aiškią politinę valią ir užbaigti europinės vėžės projektą iki 2030 metų.
