Dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatės Zitos Šličytės kalbos Kovo 11-osios minėjimo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Savo kalboje deputatė kalbėjo apie „pederastiją“ ir „homoseksualizaciją“, sakė, kad „bendruomenės mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems“. Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas sako, kad Z. Šličytės kalba buvo gerai apgalvota, o joje buvo jaučiamas akivaizdus nusistatymas prieš LGBT žmones.
Ikiteisminis tyrimas dėl Z. Šličytės kalbos pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 169 str. (diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės) ir 170 str. 2 d. (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) numatytų nusikalstamų veikų požymius.
Kaip portalą LRT.lt informavo Policijos departamento Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja, atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame bus atliktas vaizdo įrašo lingvistinis tyrimas. Tuomet bus sprendžiama dėl Z. Šličytės procesinės padėties.
LRT.lt taip pat bandė susisiekti su Z. Šličyte, tačiau nei antradienį, nei trečiadienį to padaryti nepavyko.
Kalbėjo apie „pederastiją“, „homoseksualizaciją“
Portalas LRT.lt primena, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatė Z. Šličytė Kovo 11-osios minėjimo metu Seime piktinosi, esą visuomenei bandoma įteigti, kad LGBT eitynės Kaune yra grožio paradas, o „Šeimų maršas“ yra tamsuolių sambūris.
Taip pat skaitykite
„Pernai Kauno miesto Laisvės alėja žygiavo įvairiaspalvis homoseksualų paradas. Vilniaus Vingio parke mitingavo daugiatūkstantinis Šeimų sąjūdis. Kiek prakaito išliejo ne tik tai komerciniai kanalai, bet ir nacionalinis transliuotojas LRT, daugelis politikų bei visokio plauko samdomų ir gerai apmokamų leftistų, siekdami įtikinti visuomenę, kad homoseksualų paradas Kaune neva yra grožio ir gėrio fiesta, o Šeimų sąjūdžio mitingas – kažkokių tamsuolių, atsilikėlių sambūris“, – kalbėjo Z. Šličytė.
„Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir be abejo turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui“, – pridūrė ji.
Aukščiausiosios Tarybos deputatė savo kalboje tikino, kad „bendruomenės mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems“, kalbėjo apie „pederastiją“.
„Nė vienai kultūrai iki mūsų nekilo mintis homoseksualų santykius sulyginti su vyro ir moters santuoka, kurios paskirtis yra gyvybės perdavimas, jos pratęsimo misija. Savaip interpretuodama prigimtines žmogaus teises, bendruomenės mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems.
Tikslui pasiekti prasimanė vadinamąją neapykantos kalbą, už kurią siūlo įteisinti visų rūšių atsakomybę. Tokie siekiai kelia laisvo žodžio, pažiūrų ir įsitikinimų suvaržymo grėsmę. Ar ne keista, kad medicininio termino „pederastija“ vartojimas tapo nekorektiškas?“, – kalbėjo Z. Šličytė.
Aukščiausiosios Tarybos deputatė kalbėjo, kad Stambulo konvencija yra pavojinga, nes „orientuoja mūsų valstybę pakeisti biologinės lyties sampratą keistu prasimanymu – socialine lytimi“.
„Ne visi Lietuvos žmonės nori pasidaryti belytėmis būtybėmis ir nebūtina priimti lyčiai neutralios partnerystės įstatymą, nes kartu gyvenančių homoseksualių asmenų teises bei interesus galima efektyviai apsaugoti kitomis teisinėmis priemonėmis“, – tvirtino ji.
Sako, kad kalba siekta pasityčioti, įžeisti
Dėl tyrimo atlikimo kreipęsis pareiškėjas pažymėjo, kad „iš Zitos Šličytės pasisakymų turinio matyti, jog ji siekė parodyti absoliučiai klaidingą homoseksualių asmenų grupės žmonių pažeidžiamumą, nevisavertiškumą, žemesnio statuso pojūtį, menamą tokių asmenų grupės siekį pasikėsinti į visuomenės saugomas vertybes bei laisves (...), būtent siekiant pasityčioti, įžeisti, sumenkinti, dehumanizuoti šios grupės – homoseksualius – asmenis, bei priskirti jiems menamas neigiamas savybes ir menamus veiksmus, tokiu būdu įvardinant šią asmenų grupę kaip grėsmę“.
Taip pat tvirtinama, kad tokių veiksmų atlikimas itin reikšmingo valstybei renginio metu „savaime užprogramuoja, jog žmonės (klausytojai) identifikuotų šį turinį kaip tyčiojimąsi, grupės asmenų niekinimą ir neapykantos, diskriminacijos skatinimą tiesiogine ar užslėpta forma“.
Balandžio viduryje susirūpinimą „dėl karo Ukrainoje akivaizdoje atsirandančių bandymų skaldyti vienybę, priešinti visuomenę ir jos grupes, skleisti neapykantą, ypač LGBT+, rusakalbių ir kitokių mažumų atžvilgiu“ išreiškė ir Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK), kuri kreipėsi į Seimą, Vyriausybę, Generalinę prokuratūrą ir kitas institucijas.
Savo kreipimesi ŽTOK priminė ir Z. Šličytės pasisakymą Seime: „Kelia nerimą faktas, kad dalis visuomenės per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų neįsisąmonino, kad LGBT+ asmenys yra tokie patys šalies piliečiai ir turi turėti tokias pačias teises kaip ir kiekvienas lietuvis“, – buvo cituojamas Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis.
Kreipimesi buvo prašoma Generalinės prokuratūros įvertinti, ar Ž. Šličytės kalba nėra neapykantos kurstymas.
„Svarbu, kad neleistume Seimo paversti homofobiškos ideologijos ruporu“
Z. Šličytės kalba buvo gerai apgalvota, o joje buvo jaučiamas akivaizdus nusistatymas prieš LGBT žmones, portalui LRT.lt komentuoja A. Rudomanskis. Pasak jo, kalboje LGBT bendruomenė buvo viešai žeminama.
„Gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, galime leisti visoms socialinėms grupėms laisvai kalbėti, reikšti savo poziciją, bet visgi kai kurių žmonių galvoje išliko senosios nuostatos, kurios labiau artimos būtent tam režiminiam laikotarpiui, kai dar negalėjome laisvai kalbėti apie mūsų visų, Lietuvos piliečių įvairovę“, – kalba Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas.
A. Rudomanskis akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas reikalingas tam, jog iš Seimo, valstybės institucijos, kuri turi užtikrinti demokratijos aspektus, neišeitų prieš įstatymus nukreipta pozicija.
„Jei tai būtų pasakyta uždaros konferencijos metu, kurioje yra mažiau politinės įtakos ir svorio, kurioje atspindi galbūt vienos grupės asmenų poziciją, būtų vienaip, bet šioje vietoje truputėlį kitas aspektas, jis turi didesnę įtaką visos visuomenės supratimui“, – svarsto A. Rudomanskis.
Anot Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininko, Seime pasakyta kalba žmones stipriai palietė, o viešojoje erdvėje kilo sujudimas: „Svarbu, kad būtent šioje institucijoje [Seime] būtų išlaikoma aukščiausio lygio įstatymo laikymosi praktika, o ne atvirkščiai, kad leistume iš demokratijos garanto [Seimą] paversti homofobiškos ideologijos ruporu“.
