Neapykanta šioje kalboje liejosi per kraštus – taip LRT.lt pašnekovai įvertino Aukščiausiosios Tarybos deputatės Kovo 11-ąją pasakytą kalbą. Anot jų, žmonių baimėmis dėl LGBT pasinaudoja ir tokie diktatoriai kaip Vladimiras Putinas, jis išnaudoja šią kortą, taip kviesdamas nebūti kartu su Vakarais. Pažymima ir tai, kad palaikymas Ukrainai ir įvairių ES vertybių atmetimas prieštarauja vienas kitam.
Aukščiausiosios Tarybos deputatė Zita Šličytė Kovo 11-osios minėjimo metu Seime piktinosi, esą visuomenei bandoma įteigti, kad LGBT eitynės Kaune yra grožio paradas, o „Šeimų maršas“ yra tamsuolių sambūris.
„Pernai Kauno Laisvės alėja žygiavo įvairiaspalvis homoseksualų paradas. Vilniaus Vingio parke mitingavo daugiatūkstantinis „Šeimų sąjūdis“.
Kiek prakaito išliejo ne tik komerciniai kanalai, bet ir nacionalinis transliuotojas LRT, daugelis politikų bei visokio plauko samdomų ir gerai apmokamų leftistų, siekdami įtikinti visuomenę, kad homoseksualų paradas Kaune yra grožio ir gėrio fiesta, o „Šeimų sąjūdžio“ mitingas – kažkokių tamsuolių, atsilikėlių sambūris“, – kalbėjo Z. Šličytė.
Anot jos, „tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir, be abejo, turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui.“
Įžvelgė laisvo žodžio suvaržymo grėsmę
Aukščiausiosios Tarybos deputatė savo kalboje tikino, kad dabartiniai valdantieji, siekdami įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, neva bando šiuos santykius prilyginti santuokai.
„Nė vienai kultūrai iki mūsų nekilo mintis homoseksualų santykius sulyginti su vyro ir moters santuoka, kurios paskirtis yra gyvybės perdavimas, jos pratęsimo misija. Savaip interpretuodama prigimtines žmogaus teises, bendruomenės mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems.
Tikslui pasiekti prasimanė vadinamąją neapykantos kalbą, už kurią siūlo įteisinti visų rūšių atsakomybę. Tokie siekiai kelia laisvo žodžio, pažiūrų ir įsitikinimų suvaržymo grėsmę. Ar ne keista, kad medicininio termino „pederastija“ vartojimas tapo nekorektiškas?“ – kalbėjo Z. Šličytė.
Ji tvirtino, kad Stambulo konvencija yra pavojinga, nes „orientuoja mūsų valstybę pakeisti biologinės lyties sampratą keistu prasimanymu – socialine lytimi“.
„Tačiau žmogus sukurtas kaip vyras ir moteris ir jokia gender revoliucija yra nepajėgi panaikinti to fakto. Ne visi Lietuvos žmonės nori pasidaryti belytėmis būtybėmis ir nebūtina priimti lyčiai neutralios partnerystės įstatymą, nes kartu gyvenančių homoseksualių asmenų teises bei interesus galima efektyviai apsaugoti kitomis teisinėmis priemonėmis“, – teigė deputatė.
„Neapykanta šioje kalboje liejosi per kraštus“
Humanitarinių mokslų daktarė, istorikė Rasa Navickaitė, dirbanti Vienos universitete, kuriame yra ir platformos „Transformacijos ir Rytų Europa“ mokslo darbuotoja, deputatės kalbą vertina kaip neapykantos kalbą.
„Manau, kad žmonės gali turėti įvairiausių nuomonių įvairiausiais klausimais – taip pat ir homoseksualumo, lotyniškų raidžių pasuose, tačiau deputatės Z. Šličytės kalba siekė pažeminti ir nužmoginti, tai buvo neapykantos kalba.
Neapykanta šioje kalboje liejosi per kraštus – klausantis neįmanoma to nepastebėti. Tai buvo labai pikta ir pagiežinga kalba“, – portalui LRT.lt sako R. Navickaitė.
Anot humanitarinių mokslų daktarės, homoseksualiam žmogui klausytis šios kalbos – nepaprastai žeminanti patirtis. O jei išklausę kalbos žmonės jautėsi pažeminti ir paniekinti, vadinasi, to ir buvo siekta, priduria Vienos universiteto mokslo darbuotoja.
„Kalboje iš esmės buvo sakoma, kad homoseksualūs žmonės ir jų teisės kažkaip propaguoja pasileidusį gyvenimo būdą, homoseksualizuoja visuomenę. Neįsivaizduoju, kas norima tuo pasakyti, matyt, kad homoseksualūs seksualiniai santykiai dėl malonumo yra kažkoks nusikaltimas ar nuodėmė.
Kalboje iš esmės buvo sakoma, kad homoseksualūs žmonės ir jų teisės kažkaip propaguoja pasileidusį gyvenimo būdą, homoseksualizuoja visuomenę.
R. Navickaitė
Buvo pasakyta daugybė tokių dalykų, tačiau iš esmės homoseksualūs žmonės toje kalboje pateikiami kaip ne žmonės, o kaip kažkokia paslaptinga jėga, kaip kažkokie ateiviai, jie supriešinami su Lietuvos žmonėmis“, – pažymi R. Navickaitė.
Tradicinių šeimų gynimas – Kremliaus naratyvas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Filosofijos katedros profesorius Gintautas Mažeikis tvirtina, kad noras gauti finansinės paramos iš ES ir tikėtis, jog ES ir NATO padėtų Lietuvai apsiginti, tačiau nenoras pripažinti jų vertybių bei tarptautinių sutarčių, žmogaus orumo bei kitų teisių yra dviveidiškumas.
„Turime savo ultraunikalų nacionalinį kelią, kuris yra labiau panašus į Rusijos nei į Europos. Žinoma, kad tai yra gėdinga dviveidystė“, – argumentuoja VDU profesorius.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Dainius Pūras įžvelgia ne tik skirtį tarp Rytų ir Vakarų, bet ir tarp valstybių, įgyvendinusių įvairius visuotinius žmogaus teisių principus bei jiems oponuojančių.
„Kitoje pusėje yra Rusija, Kinija, kurios vis stipriau oponuoja, lyg tai buvo primesta Vakarų. Rusija primetė naratyvą, kad tai Vakarų vertybės, kai po Antrojo pasaulinio karo buvo visam pasauliui aišku, kad tam, jog nepasikartotų tragedija, reikia nubrėžti aiškias linijas. (...)
Štai maždaug 12 metų, kai ypač Rusija, bet dar ir su Kinijos pagalba imasi moralinio lyderio vaidmens kartu su savo cerkve, tarptautinėje orbitoje telkia moralistines jėgas prieš „supuvusias, pašvinkusias, ištvirkusias, iškrypusias“ Vakarų pasaulio vertybes“, – LRT.lt pasakoja D. Pūras.
Taip pat skaitykite
Pasak jo, vyksta labai stipri idėjinė kova ir idėjinis karas, kurio neįmanoma nematyti. Kaip tvirtina D. Pūras, tam tikslui Rusijai pavyksta sutelkti nemažai valstybių, o kartais – priimti ir rezoliuciją, kad reikia ginti tradicines šeimos vertybes.
„Tai yra Maskvoje sukurtas naratyvas. Pakimba mūsų patriotais save vadinančios jėgos, žodis į žodį tai atkartoja. (...) Kaip jų rėmėjai nesupranta, kad Kremliaus darbotvarkė – tyčiotis iš vadinamų vakarietiškų vertybių“, – svarsto Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.
Ne tik diskusija tarp Rytų ir Vakarų
Vienos universiteto mokslo darbuotoja R. Navickaitė atkreipia dėmesį, kad iš deputatės lūpų nuskambėjo terminas „pederastija“. Tai – ne medicininis terminas, šis žodis buvo vartojamas sovietinėje teisėje, kai homoseksualūs santykiai tarp vyrų buvo kriminalizuojami, o už seksualinius santykius su tos pačios lyties asmeniu žmonės buvo siunčiami į kalėjimą, aiškina pašnekovė.
„Reikia prisiminti, kad ponia Z. Šličytė ateina iš šios sistemos, kurioje tai buvo norma, tai buvo teisinė norma, o homoseksualūs santykiai tarp vyrų buvo laikomi pederastija, nusikaltimu ir iškrypimu“, – priduria R. Navickaitė.
Visų pirma, jos teigimu, diskusija dėl LGBT teisių nėra pasirinkimas tarp Rytų ir Vakarų. Tai – pasirinkimas, kaip vyksta bendravimas ir koks santykis kuriamas su šalia gyvenančiu žmogumi.
„Man šis klausimas yra ne apie pasirinkimą tarp Rytų ir Vakarų, bet apie tai, kokį santykį su šalia gyvenančiu žmogumi aš noriu užmegzti. Ar tai yra santykis, grindžiamas pagarba to žmogaus gyvenimui ir pasirinkimams, asmeniniam ir seksualiniam gyvenimui, ar tai yra pažeminimas pagal mano turimus įsitikinimus, moralines vertybines normas.
Jei tos normos nukreipiamos paniekinti ir žeminti, ar jos tikrai tokios vertybinės ir tokios moralios?“ – klausimus kelia R. Navickaitė.
Man šis klausimas yra ne apie pasirinkimą tarp Rytų ir Vakarų, bet apie tai, kokį santykį su šalia gyvenančiu žmogumi aš noriu užmegzti.
R. Navickaitė
Ji pabrėžia, kad LGBT teisių temomis Vakarų Europos valstybės kalbasi jau kelis dešimtmečius, o kai kur – ir šimtmetį. Buvo priimta tokia pozicija, aiškina R. Navickaitė, kad homoseksualių žmonių santykius valstybė turi apsaugoti ir gerbti, teisiškai reglamentuoti.
„Kol tema neišdiskutuota, yra įvairių nuomonių ir dažniausiai pagarba LGBT teisėms yra nepopuliari nuomonė, nes vyrauja įvairūs prietarai, kurie įsišakniję dėl religijos ir įvairių įsitikinimų, kad tai yra nenormalu, kad tai iškrypimas, kažkas baisaus“, – akcentuoja humanitarinių mokslų daktarė.
LGBT teisių korta naudojasi V. Putinas
Pasak R. Navickaitės, šiomis baimėmis pasinaudoja ir tokie diktatoriai kaip Vladimiras Putinas, kurie rengia savotiškus kryžiaus žygius, gindami vadinamąsias tradicines vertybes ir niekindami LGBT žmones.
„Deja, Putinas naudojasi tuo, kad šie prietarai ir neapykanta LGBT žmonėms yra tokie gajūs visuomenėse. (...) Tokie diktatoriai, propagandininkai kaip Putinas naudojasi šiomis baimėmis ir savo moraliniu kryžiaus žygiu pateisina savo politinius, karinius nusikaltimus.
Girdėjome Stačiatikių Bažnyčios patriarcho, kuris turi labai artimus ryšius su Kremliumi ir Putinu, žodžius, kai jis pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje yra kalti homoseksualūs žmonės, kad Rusija gina tradicines vertybes Ukrainoje. Iki tokio lygio Putino Rusijoje varoma propaganda ir skleidžiama kitose šalyse, Rytų Europoje tam, kad pateisintų siaubingus nusikaltimus, žmonių žudymą.
Naudojamasi šiais prietarais, baimėmis, įsišaknijusia homofobija, kad pritrauktų žmones prie savęs, prie kriminalistinio nusikalstamo režimo. Putinas naudojasi LGBT teisių korta, ją išnaudoja“, – pabrėžia R. Navickaitė.
Kalba kviečia nebūti kartu su Europa
VDU profesorius G. Mažeikis pastebi, kad deputatės kalba buvo sudaryta iš dviejų dalių – palaikymo Ukrainai deklaracijos ir įvairių ES vertybių atmetimo. Tai, anot G. Mažeikio, yra loginis prieštaravimas.
„Ukraina nori stoti į ES, Lietuva palaiko Ukrainos kandidatūrą, visokeriopai ją remia. Staiga pasigirsta kalba apie tai, kokia baisi yra Europa ir iš jos ateinančios vertybės“, – portalui LRT.lt teigia VDU profesorius.
Kalbant apie LGBT bendruomenės ir moterų teises, žinoma, ši kalba galėtų būti traktuojama kaip palanki Rusijai.
G. Mažeikis
Jo teigimu, dalis deputatės kalbos iš dalies atspindi Rusijos interesus ir Rusijos retoriką apie kovą su LGBT, teiginius, esą Europa yra LGBT paveikta visuomenė.
„Čia Z. Šličytė Kovo 11-ąją, šventės metu, simbolinės kalbos metu, atstovaudama Signatarų klubui, kviečia mus nebūti kartu su Europa, nepriimti jos vertybių, ignoruoti tarptautines sutartis ir sutarimus dėl partnerystės, lotynų kalbos rašmenų išplėtimo. (...) Kalbant apie LGBT bendruomenės ir moterų teises, žinoma, ši kalba galėtų būti traktuojama kaip palanki Rusijai“, – pastebi G. Mažeikis.
Kalbos nutraukimas būtų didesnis blogis
Deputatei kalbant apie „pederastiją“, Seimo salėje sėdėjo ir JAV ambasadorius Lietuvoje, priklausantis LGBT bendruomenei.
„Tikiuosi, kad JAV ambasadorius, kaip ir kai kurie ten sėdėję kiti LGBT nariai, jiems prijaučiantys ar su jais besisolidarizuojantys asmenys suprato, kad tikrai Z. Šličytė negali atstovauti nei visos Lietuvos visuomenės narių požiūriui, nei gali atstovauti europinėms vertybėms (...). Ji atstovauja nežinia kam.
Žinoma, kad ši jos kalba įžeidė minėtus asmenis, bet aš tikiuosi, kad jie suprato situacijos keblumą. Tikrai pritariu ir Seimo pirmininkei, ir kitiems, kurie atsiprašė Lietuvos piliečių ir mūsų užsienio kolegų bei partnerių dėl šios kalbos, nes dabar reikia viešai atsiprašyti“, – teigia G. Mažeikis.
Vis dėlto, jo teigimu, kadangi puoselėjame žodžio laisvę, deputatės kalbos nutraukimas būtų didesnis blogis nei jos išklausymas: „Džiaugiuosi, kad Z. Šličytės kalbos metu mikrofonas nebuvo išjungtas ir jai buvo leista šią savo atvirai homofobinę kalbą pasakyti iki pabaigos.“
Lietuvos viešosios politikos klaida
Pasak G. Mažeikio, simboliniai pasisakymai šventės metu apibrėžia tam tikro laiko vertybinį šalies horizontą. Tai reiškia, kad pasakytos kalbos turi ilgalaikę simbolinę vertę.
„Mes galime gatvėje, laikraščiuose, interviu šnekėti tai, ką tik norime, bet kai organizuojami pasisakymai Seime, kurie yra oficialūs pasisakymai, šiuo požiūriu tai labai didelis neatsakingumas.
Signatarų klubas leido Z. Šličytei pasisakyti, neabejotinai jie žinojo, įsivaizdavo, ką ji gali kalbėti, jai buvo suteiktas sveikinamasis žodis labai reikšmingu laiku. Žinoma, kad tai yra Lietuvos viešosios politikos klaida“, – komentuoja VDU profesorius.
Su tuo sutinka ir D. Pūras. Anot jo, žmonės turi teisę pasakyti savo nuomonę, tačiau neturi teisės peržengti ribų. Profesorius svarsto, kad dalis visuomenės ir elito gina deputatę, jog ji tik pasakė savo nuomonę, – jo manymu, didesnis pavojus kyla būtent dėl tokios retorikos.
„Atsigavo vėl visi, kurie su „Šeimų sąjūdžiu“ buvo patikėję, jog visa tauta nori nuversti valdžią, prasidėjo Z. Šličytės kalbos šlovinimas. Daug elito atstovų sako, ką ji čia blogo pasakė. Man sunku suprasti, kaip jie gali nematyti neapykantos kurstymo“, – stebisi D. Pūras.
Aš pritariu, kad mažesnė blogybė yra leisti šiems žmonėms kalbėti – jei neleisi, automatiškai oponentai aiškins, kad pas mus kaip Rusijoje.
D. Pūras
Tačiau, kalba profesorius, nors ir buvo peržengta riba, mes dar kartą parodėme, kad net ir tokias kalbas galima pasakyti: „Aš pritariu, kad mažesnė blogybė yra leisti šiems žmonėms kalbėti – jei neleisi, automatiškai oponentai aiškins, kad pas mus kaip Rusijoje.“
Jei sėdi salėje ir tyli – tampi bendrininku
Po Z. Šličytės kalbos kai kurie signatarai prašė juos išbraukti iš Signatarų klubo narių. Anot R. Navickaitės, tai teigiamas žingsnis, kuris parodo poziciją, kad nepritariama homofobijai, tačiau, priduria ji, reikia daugiau nei reakcijos – reikia aktyvaus LGBT palaikymo.
Kalbėdamas apie iš Seimo salės išėjusius žmones, G. Mažeikis svarsto, kad toks poelgis buvo teisingas ir demonstruojantis, jog su tokia pozicija, žeidžiančia partnerius Europoje, JAV ir dalį piliečių, nesutinkama.
Tačiau profesorius kelia klausimą dėl pasilikusiųjų Seimo salėje arba plojusių po kalbos: „Klausimas, kodėl jie taip pasielgė. Bet mes žinome, kad Lietuva jau kurį laiką yra suskaldyta kitais tikslais, kai buvo diskusija dėl vakcinavimo, žinoma, buvo diskusija dėl Partnerystės įstatymo ir LGBT teisių (...).
Bet mes visi įsivaizdavome, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, broliškoje Ukrainoje, kurią mes labai atvirai palaikome, kai į Lietuvą kasdien atvažiuoja po tūkstantį ir daugiau Ukrainos pabėgėlių, šis mūsų nirtulys ir susipriešinimas gali būti atidėti, švenčių metu nebereikia demonstruoti vienas kitam nepakantos, švenčių metu nebereikia demonstruoti, kad mes esame susiskaldę.
Tačiau štai Z. Šličytė nesugebėjo to padaryti – ji vis dar įsivaizduoja, kad „Šeimų maršo“ keliami idealai gali būti lygūs pagal reikšmingumą karui Ukrainoje. Jei pažiūrėsime į jos kalbą, gali atrodyti, kad netgi šie klausimai dėl pavardžių rašymo, dėl Stambulo konvencijos, tos pačios lyties asmenų partnerystės, yra net svarbesni nei karas Ukrainoje, o tai retoriniu ir loginiu požiūriu yra visai nesuprantama“, – pabrėžia G. Mažeikis.
D. Pūras taip pat teigiamai vertina kai kurių žingsnį išeiti iš Seimo salės: „Žmogus turi teisę kalbėti ir baigti kalbą, bet, jei sėdi toje salėje ir tyli, tampi bendrininku. Labai civilizuotas būdas – išeiti, tai dažnai daroma.“
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius pažymi pasigendantis aiškių pozicijų: „Vyksta kova tarp vertybių – vieniems vertybės yra kaip Z. Šličytei, kitiems vertybės yra pamatinės – kaip pasaulis nutaria. Z. Šličytė ir jos pasekėjai gąsdina mus tomis vertybėmis. Kiekvienas save gerbiantis pilietis ir organizacija turi apsispręsti – čia per vidurį negali būti.“
