Aukščiausiosios Tarybos deputatės Zitos Šličytės kalba per Kovo 11-osios minėjimą Seime, kurioje ji piktinosi, kad visuomenei esą bandoma įteikti, kad LGBT eitynės Kaune yra grožio paradas, o Šeimų maršas yra tamsuolių sambūris, supykdė dalį svečių. Dalis Seimo narių, ministrų, ambasadorių nutarė palikti Kovo 11-osios salę. Kai kurie Signatarų klubo nariai prašo juos išbraukti iš minėto klubo narių.
Z. Šličytė pradėjo kalbą prisiminimais apie atkurtos Nepriklausomos Lietuvos pirmuosius žingsnius, išsivadavimą iš Sovietų Sąjungos. Tačiau čia pat deputatė iškėlė klausimą dėl Lietuvos visuomenės vienybės. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad apklausos rodo žemus Seimo, Vyriausybės, partijų, prokuratūros, teismų reitingus.
„Kodėl iškilo tvoros, skiriančios mūsų politikus nuo tautos Sausio 13-osios bei Vasario 16-osios renginių metu?“, – klausė Z. Šličytė.
Aukščiausiosios Tarybos deputatė piktinosi, kad teismuose stringa tokios bylos kaip „MG Baltic“ politinės korupcijos byla, kurioje be verslo atstovų teisiami ir politikai, partijos.
„Lietuvą valdo teisiamųjų suole sėdinčios politinės partijos. Nuteiskite pagaliau arba išteisinkite. Išsilaisvinkite tautą iš nepasitikėjimo savo atstovybe gniaužtų“, – dėstė ji.
Z. Šlickytė savo kalboje kritikavo Laisvės partijos deklaruojamus siekius ir partijos veiklą.
„Teisingumas yra valstybės pagrindas ir apmaudu, kad politikos madas dabar diktuoja palaidą gyvenimo būdą propaguojanti Laisvės partija. Ar alkoholis, narkotikai, medikamentiniai abortai, lyties pakeitimas, seksualinio pasitenkinimo nuvertinimas iki pramogos lygio stiprina pilietinės bendruomenės dvasinę ir fizinę sveikatą? Žinoma, kad ne. Todėl nestebina žemi politinių partijų reitingai“, – aiškino Aukščiausiosios Tarybos deputatė.
Moteris vylėsi, kad lietuvių susitelkimas, padedant prieš Rusiją bandantiems atsilaikyti ukrainiečiams, sustiprins tautos vienybę.
Piktinosi požiūriu į šeimas ir homoseksualus
„Pernai Kauno miesto laisvės alėja žygiavo įvairiaspalvis homoseksualų paradas. Vilniaus Vingio parke mitingavo daugiatūkstantinis Šeimų sąjūdis“, – kalbėjo deputatė.
Po šių žodžių pasigirdo šurmulys salėje.
„Ar dar žodžio laisvė demokratinėje Lietuvoje galioja? Kam nepatinka mano kalba, prašome, išeikite“, – į šurmulį reagavo Z. Šličytė.
Aukščiausiosios Tarybos deputatė vis dėlto tęsė savo kalbą, bandydama ignoruoti šurmulį ir šūksnius „gėda“.
„Pernai Kauno miesto Laisvės alėja žygiavo įvairiaspalvis homoseksualų paradas. Vilniaus Vingio parke mitingavo daugiatūkstantinis Šeimų sąjūdis. Kiek prakaito išliejo ne tik tai komerciniai kanalai, bet ir nacionalinis transliuotojas LRT, daugelis politikų bei visokio plauko samdomų ir gerai apmokamų leftistų, siekdami įtikinti visuomenę, kad homoseksualų paradas Kaune neva yra grožio ir gėrio fiesta, o Šeimų sąjūdžio mitingas – kažkokių tamsuolių, atsilikėlių sambūris. Tikrai nepadoru visų Šeimų sąjūdžio dalyvius nuolat prilyginti vienam žmogui, pravarde Celofanas“, – kalbėjo Z. Šličytė.
„Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir be abejo turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui“, – pridūrė ji.
Po šių Aukščiausiosios Tarybos deputatės žodžių Kovo 11-osios salę paliko dalis Seimo narių, tarp kurių – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, konservatoriai Emanuelis Zingeris, Kęstutis Masiulis, Žygimantas Pavilionis, Laisvės frakcijos atstovai Tomas Vytautas Raskevičius, Artūras Žukauskas, Ieva Pakarklytė, dalis į minėjimą atvykusių ambasadorių, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, susisiekimo ministras Marius Skuodis, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, kiti svečiai.
Aukščiausiosios Tarybos deputatė savo kalboje tikino, kad dabartiniai valdantieji, siekdami įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, neva bando šiuos santykius prilyginti santuokai.
„Nė vienai kultūrai iki mūsų nekilo mintis homoseksualų santykius sulyginti su vyro ir moters santuoka, kurios paskirtis yra gyvybės perdavimas, jos pratęsimo misija. Savaip interpretuodama prigimtines žmogaus teises, bendruomenės mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems. Tikslui pasiekti prasimanė vadinamąją neapykantos kalbą, už kurią siūlo įteisinti visų rūšių atsakomybę. Tokie siekiai kelia laisvo žodžio, pažiūrų ir įsitikinimų suvaržymo grėsmę. Ar ne keista, kad medicininio termino „pederastija“ vartojimas tapo nekorektiškas?“, – kalbėjo Z. Šličytė.
Anot jos, vyro ir moters santuokos reikšmė yra stumiama į visuomeninio gyvenimo paraštes.
Savo ruožtu Aukščiausiosios Tarybos deputatė ragino politikus neratifikuoti Stambulo konvencijos, nepriimti lyčiai neutralią partnerystę įteisinantį įstatymą, išbraukti šiuos klausimus iš savo darbotvarkių.
„Stambulo konvencija pavojinga tuo, kad ji orientuoja mūsų valstybę pakeisti biologinės lyties sampratą keistu prasimanymu – socialine lytimi. Tačiau žmogus sukurtas kaip vyras ir moteris ir jokia gender revoliucija yra nepajėgi panaikinti to fakto. Ne visi Lietuvos žmonės nori pasidaryti belytėmis būtybėmis ir nebūtina priimti lyčiai neutralios partnerystės įstatymą, nes kartu gyvenančių homoseksualių asmenų teises bei interesus galima efektyviai apsaugoti kitomis teisinėmis priemonėmis“, – tvirtino ji.
Z. Šličytė savo kalboje ragino parlamentarus kuo greičiau priimti konstitucinius įstatymus, visų pirma – Referendumo įstatymą. Anot jos, partnerystė, Stambulo konvencija yra tie klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami referendumuose.
„Kviečiu Seimo narius artimiausiu metu ne tik priimti konstitucinį referendumo įstatymą, bet ir patekti tautai referendume balsuoti už arba prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimą. Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės“ – sakė Aukščiausiosios Tarybos deputatė.
Z. Šličytę kalbėti Kovo 11-osios minėjime delegavo Signatarų klubas.
Reakcijos į kalbą: Signatarų klubo nariai prašo, kad būtų išbraukti
Reaguodama į Z. Šličytės kalbą, europarlamentarė Rasa Juknevičienė išplatintame pranešime žiniasklaidai prašo išbraukti ją iš Signatarų klubo narių nuo šios dienos.
„Negaliu būti nare struktūros, kuri kalbėti klubo vardu deleguoja žmogų, nesuvokiantį laikmečio aplinkybių. Man labai apmaudu ir gėda už Zitos Šličytės kalbą, kuri visuomenėje gali būti suprasta kaip visų signatarų nuomonė. Ukrainos karo akivaizdoje yra sunkiai suvokiama, kaip galima spjaudytis tokia baisia neapykanta.
Signataro vardas įpareigoja ir aš nenoriu, kad jis būtų tapatinamas su neapykanta, homofobija, skaldymu. Manau, kad dėl šio išpuolio per ypatingą Lietuvai ir visai Europai dieną atsakomybė tenka klubo vadovybei“, – savo pareiškime Signatarų klubo vadovei Birutei Valionytei teigia R. Juknevičienė.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė Nijolė Oželytė taip pat prašo ją išbraukti iš Signatarų klubo narių. Apie tai ji paskelbė feisbuke. Ji pridūrė, kad jai yra „labai apmaudu ir gėda už Z. Šličytės kalbą, kuri visuomenėje gali būti suprasta kaip visų signatarų nuomonė.“
„Negaliu būti nare struktūros, kuri vykdo panašią į antivalstybinę veiklą, kuri šiandien, Laisvės dieną, šventą kiekvienam atsakingam žmogui, įvykdė gėdingą provokaciją ir signatarų klubo vardu pastatė kalbėti žmogų, nesuvokiantį laikmečio aplinkybių. Beje, kalbėtoja nėra signatarė. Nebaudžiami jie įžūlėja, kaip ir jų patronas bunkeryje“, – savo nuomonę paskelbė N. Oželytė.
Jos teigimu, minėto klubo veikloje senokai nedalyvauja savo valstybę ir save gerbiantys atsakingi signatarai
„Jį užsėdo vaišvilos, bičkauskai, valionytės – suku būtų rasti skirtumą tarp jų ir maršistų. Negalėjau kalbėti spie tai garsiai, nes puikiai supratau, kad tuo pažeminsiu Nepriklausomybė dienos šventumą, o jūs pagalvosite, kad mes ten ko nors nepasidaliname. Bet dabar ŠVIESOS laikas – visi pasirodo savo tikrus veidus ir jau nereikia nei teisintis, nei aiškinti, kodėl atsakingi signatarai pasielgs būtent taip.
Į Z. Šličytės kalbą feisbuke sureagavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Atsiprašau visų, mylinčių ir gerbiančių laisvę bei lygiateisiškumą. Suprantančių žmogaus teisių, kaip pamatinių vertybių reikšmę demokratiškai valstybei. Dėl to, ką šiandien teko išgirsti iš Istorinės Seimo salės. Mes esame tokie, kokie esame. Turime tokias ydas, kokias turime ir to nepaslėpsi. O ir nereikia.
Vieno žmogaus žodžiai tėra vieno žmogaus žodžiai, jeigu jie neranda atgarsio kituose. Tik nuo mūsų ir nuo mūsų vaikų priklausys, kiek pagarbos tikrai laisvai, nesuvaržytai ir stereotipų nesmaugiamai ateičiai bus mūsų šalyje. Mes jau pasiekėme, kad šviesos šiandieninėje Lietuvoje yra kur kas daugiau nei pagiežos. Tai mes šiandien ir švenčiame. Šviesą ir laisvę“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė taip pat feisbuke pasisakė apie Z. Šličytės kalbą.
„Po Kovo 11 salėje išpiltų pamazgų į salę sugrįžti nebesinorėjo. Bet tai nesąžininga kitų kalbėtojų, atlikėjų, žmonių, kuriuos šventinę dieną norime pagerbti atžvilgiu. Pyktis, tamsa, neapykanta gyvena tarp mūsų ir gauna aukščiausias tribūnas. Ir jeigu neatstovėsim laisvės ir pagarbos žmogui idėjų, Putinui net nereikės mūsų užpulti, kad žiaurumas paimtų viršų ir taptume mažąja rusija. Už šviesą, laisvę, džiaugsmą ir drąsą!“ – rašė A. Armonaitė.
