Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo pirmadienį sušaukė susitikimą, kuriame bus aptariama, kaip reaguoti į stiprėjantį užsienio dronų aktyvumą, baiminantis bepiločių įsiskverbimo į šalies oro erdvę.
Nuo kovo pabaigos Suomijoje nukrito keli nuklydę Ukrainos dronai, o anksčiau šį mėnesį, pasirodžius pranešimams apie galimus nuklydusius dronus, pietinio Ūsimos regiono, kuriam priklauso ir Helsinkis, gyventojai buvo paraginti likti namuose.
Suomija ribojasi su Rusija ir šalyje galioja aukšto lygio parengtis nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pasiuntė savo karius į Ukrainą.
Prieš pirmadienio apskritojo stalo susitikimą Suomijos pramonės konfederacija paragino pateikti „tikslesnę informaciją apie galimas dronų grėsmes“, kad „įmonės galėtų prisidėti prie visuomenės gebėjimo funkcionuoti užtikrinimo“.
Viešose diskusijose iškilo klausimas, ar darbdaviai privalo mokėti atlyginimą, jei darbuotojas dėl dronų grėsmės turi likti namuose.
Suomijos profesionalų konfederacijos (STTK) vadovė Else-Mai Kirvesniemi pareiškime pabrėžė, kad „atlyginimai turi būti mokami, nes dirbti trukdoma dėl priežasčių, nepriklausančių nuo darbdavių ir darbuotojų valios“.
Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerijos gelbėjimo tarnybos patikslino nurodymus, kaip gyventojai turėtų elgtis ir gauti informaciją apie dronus ir kitas ekstremaliąsias situacijas.
Pastarosiomis savaitėmis keli Rusijos arba Ukrainos dronai taip pat nukrito Baltijos šalyse, nors didelės žalos jie nesukėlė.
Šie incidentai vyksta Ukrainai suintensyvinus atakas prieš Rusijos naftos uostus ir perdirbimo gamyklas Suomijos įlankoje, siekiant apriboti Maskvos galimybes kariauti.
Tačiau dėl mechaninių gedimų arba Rusijos vykdomo signalų slopinimo Ukrainos dronai kartais nukrypsta nuo kurso ir nukrenta Kyjivo sąjungininkių teritorijoje.
