Po valstybinio matematikos egzamino kilo šurmulys, kad keli trečiosios dalies uždaviniai, ypač paskutinis, buvo nepagrįstai sudėtingi. Už egzaminų vykdymą atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad tokių uždavinių ugdymo programoje tikrai yra, tokių buvo ir per ankstesnių metų matematikos egzaminus. Pasak agentūros atstovų, spręsdami sudėtingiausią – paskutinį – uždavinį jaunuoliai pasitelkė schemas, piešinius, modeliavimą lygčių sistemomis, perrinkimo metodą.
Praėjusį penktadienį vykęs valstybinis matematikos brandos egzaminas sukėlė nerimą ir matematikos pedagogams, ir daliai abiturientų – ypač tiems, kurie matematiką mokykloje mokėsi gerai ir labai gerai.
Kaip LRT.lt sakė devynetus už šį mokslą rinkusi vilnietė abiturientė Viktorija Petraševičiūtė, egzaminas buvo sunkus. Sudėtingiausi jai pasirodė trečiosios dalies tekstiniai uždaviniai.
„Egzaminas tikrai buvo nelengvas, nepalyginsi su praėjusių metų užduotimi. Šiemetinis buvo daug sunkesnis. Galima sakyti, kad to, ko specialiai mokiausi, šiemet nelabai ir buvo. Trečioji dalis buvo ypač sudėtinga, buvo daug įrodymo uždavinių“, – kalbėjo Viktorija.
Ji dvejoja, ar pavyks pelnyti daug balų, tiek, kad atitiktų jos pasiekimus mokykloje.
Būtent trečiosios dalies uždavinius, ypač paskutinį, 27-ą, kaip itin sunkų ir galbūt per sudėtingą dvyliktokams išskyrė ir matematikos specialistai.
Pasak jų, du paskutiniai matematikos egzamino uždaviniai yra tie, prie kurių galėjo suklupti ir patys stipriausi mokiniai. Pedagogai mano, kad šiemet šimtukų aruodas turėtų būti kuklesnis. O štai tiems, kurių siekis – tik išlaikyti egzaminą, specialistų nuomone, buvo lengva, mat pirmoji dalis, kurioje itin paprasti uždaviniai, – visiškai paprasta.
„Standartinių uždavinių ir tų, kur reikia pagalvoti, santykis šiemet labiau krypo į tų, kur reikia pagalvoti, pusę. Bet tų, kur sunkiau sugalvojama, realiai buvo tik du paskutiniai egzamino uždaviniai“, – savo įžvalgomis dalijosi pedagogas Leonas Narkevičius.
Matematikos pedagogų įžvalgas po egzamino galite skaityti ČIA.
Pateikiame LRT.lt klausimus ir NŠA atsakymus.
– Matematikos egzaminas sukėlė sumaištį pedagogų bendruomenėje. Ypač dėl paskutinio uždavinio, kuris, anot matematikų, per sudėtingas abiturientams, o ir patys matematikai ne visi greitai jį sugebėjo įveikti. Kas nutiko, kodėl buvo pasirinktas toks uždavinys? Ar dėl jo kilo diskusijų dar prieš patvirtinant užduotį?
– Daugiausia diskusijų po skirtingų dalykų valstybinių brandos egzaminų, tarp jų ir matematikos, viešojoje erdvėje kelia užduotys, kurios tikrina mokinių problemų sprendimo gebėjimus. Tokių užduočių pagal skirtingų dalykų egzamino programose pateiktas matricas turi būti ne mažiau kaip 20 proc.
– Ar įtraukiant tokį uždavinį, taip pat 19.2, 26.2 uždavinius, buvo pakelta kartelė siekiant išgryninti itin gabius mokinius?
– Matematikos atveju taškai už tokias užduotis turi sudaryti 20–25 proc. visų užduoties taškų, t. y. nuo 12 iki 15 užduoties taškų. Pagal egzamino programą problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo naujose nestandartinėse situacijose, naudodami įvairias matematinio modeliavimo ir sprendimo strategijas. Paminėti uždaviniai – 19.2, 26.2 ir 27 – sudaro 9 problemų sprendimo taškus iš 12 numatytų šių metų matematikos užduotyje.
Taip pat skaitykite
– Matematikai išsakė mintį, kad tokie uždaviniai nesprendžiami tipinėje bendrojo ugdymo mokykloje. Jie sprendžiami tik itin aukštus reikalavimus keliančiose mokyklose, tose, kuriose kursas išplečiamas ir sudėtingesniais dalykais. Ar sutinkate su tokiu teiginiu?
– Visi minėti uždaviniai tikrina gebėjimus, aprašytus ir bendrojoje, ir valstybinių brandos egzaminų programose. Dar daugiau: tokio tipo uždavinių yra ir uždavinynuose, ir ankstesnių metų egzaminų užduotyse.
– Jau pasigirdo pasvarstymų, kad šimtukų, o ir 95–99 balų šiemet bus mažiau. Ir jūs taip manote?
– Jau dabar per žvalgomąjį vertinimą peržiūrėti darbai rodo mokinių gebėjimus spręsti tokio tipo uždavinius: tam jie pasitelkia schemas, piešinius, modeliavimą lygčių sistemomis, perrinkimo metodą ir pan. Žinoma, kad tai geba ne visi, bet egzamino užduotis turi suteikti galimybę parodyti savo pasiekimus skirtingų gebėjimų mokiniams. Minėti trys uždaviniai ir yra skiriami mokiniams, siekiantiems aukščiausių įvertinimų.
– Ar ketinate dėl susiklosčiusios situacijos koreguoti vertinimą? Tai yra suteikti galimybę pelnyti šimtuką ar kitokį aukštą įvertinimą ir neįveikus visų tam būtinų uždavinių?
– Spręsti apie egzaminams parengtas užduotis, jų sudėtingumą bus galima tik gavus mokinių rezultatus.
100 balų mokiniai gali gauti ir nesurinkę maksimalaus visos užduoties taškų skaičiaus.
