Po valstybinio matematikos egzamino abiturientai neslėpė nerimaujantys dėl rezultatų. Pasak kai kurių, daliai temų per mažai buvo skiriama dėmesio per pamokas, užduotys buvo sudėtingos, ypač vektorių. O kitiems šiemetinė užduotis, ypač antroji dalis, pasirodė lengvesnės nei praėjusių metų. Ne vienas sakė daug dirbęs papildomai – po kelis kartus per savaitę matematinės išminties sėmėsi su korepetitoriais.
Penktadienį abiturientai laiko valstybinį matematikos brandos egzaminą – vieną populiariausių brandos egzaminų sesijoje. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet jį laikyti pasirinko 15293 kandidatai.
ČIA galite stebėti, kaip matematikos doktorantai gyvai sprendžia egzamino užduotį. Užduotis yra ČIA.
Mokėsi devynetais, bet egzaminas sutrikdė
Vilnietė abiturientė Viktorija Petraševičiūtė matematiką mokykloje mokėsi aukščiausiais balais, bet ji tikra, kad egzaminas buvo sunkus. Sudėtingiausi jai pasirodė trečiosios dalies tekstiniai uždaviniai.
„Egzaminas tikrai buvo nelengvas, nepalyginsi su praėjusių metų užduotimi. Vakar kaip tik sprendžiau praėjusių metų užduotį. Šiemetinis buvo daug sunkesnis. Galima sakyti, kad to, ko specialiai mokiausi, šiemet nelabai ir buvo. Trečioji dalis buvo ypač sudėtinga, buvo daug įrodymo uždavinių. O pirma dalis buvo lengva, antroji man pasirodė nesudėtinga“, – kalbėjo Viktorija, per pamokas rinkdavusi devynetus.
Ji dvejoja, kad pavyks pelnyti daug balų, tiek, kiek atitiktų jos pasiekimus mokykloje.
„Šiemet visi egzaminai nelengvi. Maniau, kad mano aukščiausias įvertinimas bus už anglų kalbos egzaminą, bet tikrai ne, išėjau su ašaromis akyse. Lengviausias buvo geografijos, manau, iš bendrojo išsilavinimo buvo galima išlaikyti“, – kalbėjo abiturientė.
Ji stoja į Olandijos universitetą, studijuos turizmą. O planas B – turizmo ar anglų filologijos studijos Lietuvoje.
„Palyginti normalios užduotys. Sprendžiau kelerių praėjusių metų egzaminų užduotis, tai galiu palyginti – antroji egzamino dalis, mano manymu, buvo lengvesnė, o trečioji dalis, kaip visada, iš esmės buvo sunkesnė“, – kalbėjo Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos abiturientas Paulius Žaliauskas.
Jis viliasi pelnysiąs pakankamai balų, mokykloje už matematiką jis turėjo septynetą. Vaikinas ketina stoti į Kauno technologijos universitetą arba į Vilniaus robotikos kolegiją. Jo svajonė – elektronika, robotika, atsinaujinanti energetika.
Iš egzamino išėjo valanda anksčiau
Vilnietei abiturientei Evelinai Vilkūnaitei buvo labai sunku. Ji taip pat ruošdamasi egzaminui sprendė pastarųjų kelerių metų užduotis.
„Suklydau spręsdama. Labai padėjo, kad duoda lapus su formulėmis, bet kai kurių uždavinių nesprendėme klasėje, tarkime, su vektoriais, o jų buvo labai daug – pusė lapo. Galvojau, ką dabar daryti“, – nerimu dalijosi mergina.
Iš egzamino ji išėjo iki pabaigos likus valandai. „Supratau, kad nieko daugiau nebeatliksiu“, – paaiškino ji.
Matematiką mokykloje ji mokėsi septynetais.
„Šiaip užduotys nebuvo tokios sunkios, kaip kad tikėjausi, bet joms reikėjo daugiau išankstinių pastangų – pasimokyti, pasikartoti. Aš tai ir dariau – mokiausi, kartojausi, sprendžiau uždavinius. Vis dėlto kai kuriems uždaviniams išspręsti to nepakako – reikėjo daugiau mokytis“, – kalbėjo abiturientas Lukas Čereška.
Jis lankė konsultacijas, mokėsi iš specialiai įsigytų knygų.
Vaikinas tikisi pelnyti 50–60 balų, mokyklą jis baigė su matematikos septynetu. Matematikos egzamino rezultatas Lukui jau nebesvarbus – vaikinas įstojo į verslo ir inovacijų studijų programą Olandijoje.
Naktis buvo bemiegė
Vilnietis Aras Gruodis ketina stoti į Sporto universitetą arba Karo akademiją, siekti karininko arba asmeninio trenerio karjeros. Jis viliasi, kad matematiką pavyks išlaikyti. Matematikos rezultato jam labai reikia.
„Nesu gabus šiam mokslui, bet bandžiau išspausti viską, ką galiu, dirbau su korepetitoriumi, būdavo, kad ir po tris kartus per savaitę. Mokydavomės sunkesnių temų“, – kalbėjo vaikinas.
Prieš egzaminą jis nerimavo.
„Mažokai miegojau naktį“, – nusišypsojo Aras.
Niekaip nepamiršta anglų kalbos egzamino
Abiturientė Evelina išėjo iš egzamino gerai nusiteikusi. Pasak merginos, matematikos užduotys nebuvo tokios sunkios, kaip kad ji laukė. Ji lygino – matematikos egzaminas buvo lengvesnis nei anglų kalbos.
Tiesa, pasak Evelinos, buvo užduočių, kokių mokykloje per pamokas su mokytoja arba nesprendė, arba sprendė mažai. Tarkim, vektorių uždaviniai.
„Anglų kalbos buvo sunkus iš esmės. Tai ir maniau, kad matematika išvis bus labai sunku“, – sakė mergina.
Ji norėtų studijuoti anglų filologiją.
Evelinos bendramokslė Ieva ketina studijuoti psichologiją, matematikos rezultato jai reikės stojant.
„Namie labai daug mokiausi, tai nebuvo labai sunku, bet buvo uždavinių, kurių nemokėjau spręsti, tai juos praleidau. Apskritai egzaminas nebuvo sunkus“, – sakė Ieva.
„Buvo gana sudėtingos užduotys, reikėjo pasėdėti ir pagalvoti. Sudėtingiausi buvo geometrijos uždaviniai“, - sakė Žirmūnų profesinio rengimo centro mokinės – būsimoji barmenė-padavėja Simona, konditerė Austėja ir apskaitininkė Monika.
Egzaminą sudarė trys dalys
Per šių metų bandomuoju matematikos egzaminu vadintą patikrinimą abiturientai vidutiniškai surinko 1 tašku mažiau nei praėjusias metais per analogišką pasitikrinimą, tačiau rezultatai buvo geresni už pernai laikyto matematikos valstybinio brandos egzamino įvertinimus. Praėjusių metų praktika parodė, kad mokiniai, dalyvavę matematikos patikrinime, per valstybinį brandos egzaminą vidutiniškai rinko trimis taškais daugiau nei nedalyvavę.
Matematikos egzamino užduotį sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiami uždaviniai su pasirenkamaisiais atsakymais (už kiekvieną skiriama po vieną tašką), antrojoje dalyje – trumpojo atsakymo (nestruktūruoti arba struktūruoti) uždaviniai. Trečiąją dalį sudaro atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) uždaviniai. Egzamine galima naudotis skaičiuotuvu be tekstinės atminties, t. y. skaičiuotuvu, kurio klaviatūra neturi viso lotyniškojo raidyno ir skaičiuotuvo ekrane gali būti matomos viena arba dvi eilutės, iš kurių viena skirta veiksmui užrašyti, kita – atsakymui pateikti.
2021 m. matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 84,8 proc. kandidatų, šimto balų įvertinimą pernai gavo 1,7 proc. kandidatų. Tai didžiausias matematikos šimtukininkų procentas per pastaruosius ketverius metus.
Egzaminą laikė 15149 kandidatai.
Pastarųjų metų duomenys taip pat patvirtina tendenciją, kad abiturientai vis dažniau renkasi valstybinį matematikos brandos egzaminą: 2020 m. tokį sprendimą priėmė 58,8 proc. visų abiturientų, 2021 m. – 60,7 proc., šiemet – 60,8 proc.
Pretenduojantieji studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus, tarp jų – ir matematikos. Šis reikalavimas taip pat lemia, kad matematikos valstybinis brandos egzaminas populiarėja, nes abiturientai siekia valstybės finansuojamų studijų aukštosiose mokyklose.
Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 d.
