Penktadienį abiturientai laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą – vieną populiariausių brandos egzaminų sesijoje. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet jį laikyti pasirinko 15293 kandidatų. Kaip sakė patys abiturientai, šiemet egzaminas nebuvo lengvas, ypač jiems keblios pasirodė trečiosios dalies užduotys, kur buvo nemažai tekstinių uždavinių.
Matematikos užduotis yra ČIA.
Kaip Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto doktorantai Ieva Kilė ir Vytautas Miežys sprendžia egzamino uždavinius, galite stebėti ČIA.
Užduotį sprendė ir papildomo ugdymo akademijos "Alfa klasė" matematikos korepetitoriai Aleksandras Maliuginas ir Antanas Žilakauskis. Jų sprendimai:
O čia matematikos mokytojo Šarūno Vaitkaus sprendimai:
„Manome, kad šių metų egzaminas, lyginant su praėjusiais metais, buvo sunkesnis. Be to, šiemet egzamine buvo 1 užduotimi daugiau nei per pastaruosius trejus metus“, – pabrėžė pedagogai A. Maliuginas ir A. Žilaukauskis.
Jie išskyrė kelias užduoties vietas, kurios galėjo kelti keblumų abiturientams.
„Pavyzdžiui, 5 užduotis su kintama tirpalų koncentracija iš pažiūros atrodė procentų uždavinys, tačiau iš tiesų jis gana nestandartinis – sėkmingai jį išspręsti reikėjo funkcijų suvokimo.
19.2 uždavinyje reikėjo suprasti, kaip funkcijos išvestinės grafikas siejasi su funkcija, ir duomenis sprendimui reikėjo patiems perskaityti iš grafiko, nes sąlygoje nebuvo duotas grafiko taškas, kurio reikia uždaviniui išspręsti.
23.1 užduotis nebuvo sudėtinga, tačiau atrodo, kad už ją yra skiriama per mažai taškų, nes veiksmų reikėjo atlikti mažiausiai du ir dar tinkamai užrašyti funkcijos išraišką. Tad už uždavinį tikrai galima buvo skirti 2 taškus.
Kaip įprasta, sudėtingiausi uždaviniai buvo iš 3 dalies. Daugiausia iššūkių kėlė paskutiniai du uždaviniai. Priešpaskutinis kombinatorikos uždavinys šįkart buvo nešabloninis ir reikalavo ne tik teorinių žinių, bet ir nestandartinio sprendimo būdo“, – aiškino mokytojai.
Pasak jų, paskutiniam uždaviniui reikėjo tiek stiprių aritmetinių įgūdžių, tiek ryžto sprendžiant uždavinį, nes sudarius lygčių sistemą uždavinys gali pasirodyti neįveikiamas.
„Jis tikrai skirtas „atsijoti“ stipriausius mokinius. Apibendrinant – gauti šimtuką šiemet buvo sunku, egzamine buvo bent 4-5 „kabliukai“, kurie galėjo pakišti koją“, – apibendrino „Alfa klasės“ mokytojai.
Išsamiau apie abiturientų patirtis per egzaminą galite skaityti ČIA.
Po valstybinio matematikos egzamino abiturientai neslėpė nerimaujantys dėl rezultatų. Pasak kai kurių, daliai temų per menkai buvo skiriama dėmesio per pamokas, užduotys buvo sudėtingos, ypač vektorių. O kitiems šiemetinė užduotis, ypač antroji dalis, pasirodė lengvesnė nei praėjusių metų. Ne vienas sakė daug dirbęs papildomai – po kelis kartus per savaitę matematinės išminties sėmėsi su korepetitoriais.
Per šių metų bandomuoju matematikos egzaminu vadinamąjį patikrinimą abiturientai vidutiniškai surinko 1 tašku mažiau nei praėjusias metais per analogišką pasitikrinimą, tačiau rezultatai buvo geresni už pernai laikyto matematikos valstybinio brandos egzamino įvertinimus. Praėjusių metų praktika parodė, kad mokiniai, dalyvavę matematikos patikrinime, valstybiniame brandos egzamine vidutiniškai rinko trimis taškais daugiau nei nedalyvavę.
Matematikos egzamino užduotį sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiami uždaviniai su pasirenkamaisiais atsakymais (už kiekvieną skiriama po vieną tašką), antrojoje dalyje – trumpojo atsakymo (nestruktūruoti arba struktūruoti) uždaviniai. Trečiąją dalį sudaro atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) uždaviniai. Egzamine galima naudotis skaičiuotuvu be tekstinės atminties, t. y. skaičiuotuvu, kurio klaviatūra neturi viso lotyniškojo raidyno ir skaičiuotuvo ekrane gali būti matomos viena arba dvi eilutės, iš kurių viena skirta veiksmui užrašyti, kita – atsakymui pateikti.
2021 m. matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 84,8 proc. kandidatų, šimto balų įvertinimą pernai gavo 1,7 proc. kandidatų. Tai didžiausias matematikos šimtukininkų procentas per pastaruosius ketverius metus.
Egzaminą laikė 15149 kandidatai.
Pastarųjų metų duomenys taip pat patvirtina tendenciją, kad abiturientai vis dažniau renkasi valstybinį matematikos brandos egzaminą: 2020 m. tokį sprendimą priėmė 58,8 proc. visų abiturientų, 2021 m. – 60,7 proc., šiemet – 60,8 proc.
Pretenduojantieji studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus, tarp jų – ir matematikos. Šis reikalavimas taip pat lemia, kad matematikos valstybinis brandos egzaminas populiarėja, nes abiturientai savo siekia valstybės finansuojamų studijų aukštosiose mokyklose.
Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 d.
