Seimo opozicija antradienį planuoja tęsti boikotą. Jie toliau dirbs istorinėje Kovo 11-osios salėje ir svarstys savo darbotvarkę, kol valdančioji dauguma atsižvelgs į reikalavimus. Tuo tarpu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen buria dialogo grupę, kuri padėtų rasti susitarimą tarp valdančiųjų ir opozicijos. Ar įmanoma sutaikyti konfliktuojančias pusės – apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo su Seimo pirmininke.
– Savaitės pradžia – be paliaubų?
– Šiandien jau yra žengti pirmi žingsniai paliaubų link, taip sakyčiau. Kreipiausi į Seimo frakcijas, prašydama deleguoti atstovus į dialogo grupę, kuri, tikiuosi, galės susirinkti jau nedelsiant, tai yra antradienį prieš vakarinį Seimo posėdį. Manau, kad tai galėtų tapti gera platforma aptarti tuos reikalavimus, prašymus, kuriuos išsakė opozicija, ir pradėti ieškoti kompromiso.
– Kas nors jau deleguotas į dialogo grupę?
– Turėčiau patikrinti savo elektroninį paštą, bet, kiek suprantu, dauguma frakcijų planuoja pasitarusios antradienį ryte deleguoti savo atstovą.
– Kaip manote, ar poziciją įmanoma sugrąžinti į posėdžių salę iki Seimo sesijos pabaigos?
– Akivaizdu, kad tai įvyktų, reikia ne tik vienos pusės pasiryžimo, bet ir kitos geranoriškumo. Manau, dialogo grupė galėtų tapti pagrindu geresniam susitarimui pasiekti, bet taip pat kolegas kviesiu atsižvelgti ir į tai, kad, vertinant plačiau mūsų bendrą darbą per pastaruosius pusantrų metų, darbų padaryta tikrai nemažai: ir įstatymų projektų, kuriuos inicijavo opozicija, ir priimti opozicijos inicijuoti įstatymai, ir, kas dar svarbiau, yra labai daug darbų, kuriuos esame pradėję ir reikia iki pavasario sesijos baigti. Kalbu apie rinkimų kodeksą, apie vietos savivaldos įstatymą ir apie daugelį kitų, čia tikrai reikėtų bendro darbo ir tikiuosi, kad opozicijoje yra ne vienas Seimo narys, ne vienas kolega, kuris situaciją mato panašiai.
Kalbu apie rinkimų kodeksą, apie vietos savivaldos įstatymą ir apie daugelį kitų, čia tikrai reikėtų bendro darbo ir tikiuosi, kad opozicijoje yra ne vienas Seimo narys, ne vienas kolega, kuris situaciją mato panašiai.
– Kiek teko girdėti, opozicijos į darbotvarkę reikalaujami įtraukti klausimai valstybei kainuotų daugiau kaip milijardą eurų. Ar tiek pinigų gali atsirasti, kad susitarimas būtų pasiektas?
– Tuos pareiškime opozicijos išvardintus klausimus reikėtų vertinti jau susirinkus dialogo grupei, nes, kaip suprantu, pačioje opozicijoje taip pat nėra visiškai sutariama dėl visų tų punktų: vienoms frakcijoms vieni labiau priimtini, kitos, tarkim, dėl žmogaus teisių klausimų, nesijaučia taip radikaliai ir nereikalauja, kad nebūtų svarstoma. Nenorėdama užbėgti įvykiams už akių, manau, reikia palaukti pirmojo susitikimo ir vėlesnių pokalbių.
Žinoma, ieškosime sąlyčio taškų, bet apeliuoju į kolegų bendrą situacijos, kurioje dabar yra Lietuva, ir išorinės situacijos, kuri aplink mus, suvokimą. Karo Ukrainoje kontekste natūralu, kad parlamentas turi funkcionuoti maksimaliai sklandžiai, nes ne tik priimame svarbius klausimus parlamento salėje, bet taip pat parlamentinės partijos kaip tik šiuo metu tariasi ir dėl užsienio politikos susitarimo, ir dėl saugumo susitarimo – šie nacionaliniai susitarimai brėžtų tam tikrą liniją ilgiems metams į priekį – čia mūsų bendras darbas taip pat labai svarbus.
– Ar nacionalinių susitarimų dėl gynybos ir užsienio reikalų klausimai gali būti išspręsti šitoje sesijoje, jeigu opozicija nesugrįš į posėdžių salę?
– Kadangi jie nebūtų pasirašomi po kažkokio balsavimo parlamente, jų nebūtina sieti su pavasario sesija, bet, žinoma, labai norėčiau, kad birželio mėnesį, kaip ir buvo planuota, jie būtų pasirašyti. Gali būti, kad šiek tiek tas procesas užsitęs, galbūt rugsėjo mėnesį bus pasirašyti, bet tikrai tikiu, kad bendrą sprendimą rasime, juo labiau kad didelė dalis darbo yra padaryta ir iš esmės dėl teksto, dėl pagrindinių nuostatų jau buvo sutarta.
– Pozicija nesiginčija, kad į dalį jos siūlomų įstatymų atsižvelgta, po to, kai jūs paskelbėte statistiką tam tikrą, tačiau sako, kad dabar laikas spręsti opiausias pajamų, infliacijos problemas, taip pat atsisakyti projektų, kurie, jų manymu, skaldo visuomenę: narkotikų dekriminalizavimo, partnerystės ir taip pat Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu klausimų. Kaip bus reaguojama į šituos reikalavimus?
– Dėl ekonominių sunkumų, susijusių su Rusijos agresija, mes Lietuvos parlamente jau esame per Seimo sesiją ir su opozicijos balsais priėmę biudžeto patikslinimus, kuriuose yra labai taikli pagalba jautriausioms visuomenės grupėms. Pastarasis toks balsavimas buvo vos prieš 3 savaites, jame opozicija dalyvavo ir ačiū opozicijos politikams už tai.
Mano supratimu, tarp opozicijos frakcijų nėra visiškai vieningo požiūrio į žmogaus teisių klausimus, bet, neužbėgdama įvykiams už akių, palaukčiau mūsų susitikimo dialogo grupėje.
– Ar jums teko girdėti, kad opozicija bandys sudaryti naują koaliciją ir greičiausiai į partnerius kviestis ir žmones iš dabartinės daugumos?
– Natūralu, kad, jei burtų daugumą, tektų kažką prisitraukti. Bet kol kas girdėjau tik gandus, jokio konkretaus pagrindo ar pavardžių negirdėjau, tad labai sunku komentuoti.
– Jūsų partijoje yra keletas žmonių, kurie, pavyzdžiui, dėl žemės ūkio ministro K. Navicko interpeliacijos būtų balsavę kaip opozicija, kitais klausimais irgi ne visą laiką sutaria koalicija. Ar iš jūsų partijos galėtų būt tokių asmenų, kurie prisijungtų prie naujos koalicijos?
– Tokios informacijos neturiu, su partijos ir frakcijos kolegomis nuolat bendrauju ir tikrai jokio pagrindo tokioms prielaidoms nėra. O balsavimai? Taip, kartais frakcijos dėl kai kurių klausimų balsuoja laisvai, to yra pasitaikę ir mūsų frakcijoje.
– Kaip pati vertinate ministrą K. Navicką? Pasitikite juo?
– Pasitikiu juo, manau, kad šis klausimas kuriam laikui atidėtas.
– Kodėl opozicija sako, kad rudenį, jeigu nepavyks susitarti, gali susiformuoti nauja koalicija, kiek tam prielaidų galėtų būti?
– Konkrečių prielaidų nematau. Matau tam tikrus pareiškimus, bet jie labai skiriasi priklausomai nuo to, kas juos sako, skaičiai skiriasi – tai kalbama apie porą Seimo narių, tai jau ir 10, tačiau jokių pavardžių nesu girdėjusi ir labai sunku tokias prielaidas komentuoti, neturint jokios konkrečios informacijos.
– Opozicija rado silpnąją daugumos vietą – kiekvienąkart, kai kas nors nepatiks, opozicija turi salę, į kurią gali išeiti.
– Manau, kad toks veiksmas, jei juo piktnaudžiaujama, blogiau apibūdina protestuojantįjį. Šis Seimas pusantrų metų dirbo išskirtinėmis sąlygomis: pirmiausia pandemijos sąlygomis, vėliau buvo hibridinė ataka iš Baltarusijos, palaikoma Rusijos režimo, dabar karas Ukrainoje – šiame kontekste, man rodos, ir opozicijos didžioji dalis labai rimtai jį vertina ir supranta, kad parlamento įprastas, normalus, atsakingas darbas yra tai, ko iš mūsų visiškai pagrįstai tikisi Lietuvos žmonės. Todėl man labai norisi tikėti, kad tokių drastiškų priemonių, nesant tam priežasties, nebus naudojama.
Todėl man labai norisi tikėti, kad tokių drastiškų priemonių, nesant tam priežasties, nebus naudojama.
– Prezidentas, kurio metinis pranešimas bus ketvirtadienį, taip pat palaikė opoziciją. Kaip vertinate tai, kad prezidentas vadina daugumą buldozeriu ir palaiko opoziciją?
– Šios daugumos tikrai nevadinčiau buldozeriu. Galiu labai atvirai pasakyti, jog daugeliu klausimų reikia daug darbo įdėti ir dirbant su opozicija iš dalies todėl, kad mūsų valdančioji dauguma nėra didelė, kad galėtume sau leisti kažkokius klausimus stumti, neatsižvelgdami į kitokią nuomonę. Per tuos pusantrų metų labai daug dirbome su opozicija ir bent jau aš ketinu dirbti ir toliau.
Šios daugumos tikrai nevadinčiau buldozeriu.
– Opozicija siūlė pasitikrinti jums pasitikėjimą, ar kreipsite dėmesį į tokius siūlymus?
– Toks siūlymas buvo, bet atkreipčiau dėmesį, kad Seimo pirmininkui nėra numatyta procedūra proaktyviai pasitikrinti pasitikėjimą.
– Jūsų nuomone, kaip turėtų jaustis visuomenė, matydama tokias rietenas Seime?
– Manau, atrodo blogai. Parlamentas atrodo negerai vykstant tokiems demaršams ar tokiems veiksmams. Natūralu, kad mano kaip Seimo pirmininkės noras būtų, jog darbas vyktų kuo konstruktyviau, ir manau, kad Lietuvos žmonės turi pagrindo to tikėtis iš savo rinktų atstovų.
