Švietimo lytiškumo klausimais trūksta žinių ir tėvams, ir kitai visuomenės daliai. Paaugliai ne visada žino, kaip turėtų atrodyti sveiki santykiai, jie remiasi filmuose matytais pavyzdžiais, kur neretai teisinama iš pavydo kylanti agresija. LGBT paaugliai taip pat susiduria su daugybe iššūkių ir būna atstumiami ne tik vaikų, bet ir mokytojų ar dvasininkų, išvadinami velnio nešėjais, satanistais.
„Įvairovės ir edukacijos namų“ direktorė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Vilma Gabrieliūtė konferencijoje „Lytiškumo ugdymo vizija“ pabrėžė, kad labai svarbu, jog vaikai žinotų anatominius lytinių organų pavadinimus.
„Žodynas reikalingas tam, kad jie galėtų apibūdinti, jei atsitinka situacija, kai yra peržengiamos ribos, kad jie žinotų žodžius, kuriais pasakytų, kas atsitiko, taip pat, jei yra sveikatos iššūkių.
Taip pat tam, kad savo kūną suprastų kaip nuoseklų visuminį. Jei pasiraustume po mano atmintį, kiek esu girdėjusi pavyzdžių, kaip suaugę žmonės vadina vaikų lytinius organus, pradedant pelėdomis, urveliais, peliukais, suprastume, kad tam tikra kūno zona yra vis dar mistifikuota“, – svarstė V. Gabrieliūtė.
Anot jos, būtina mokyti vaikus nubrėžti ribas ir mokyti privatumo – paaiškinti, kad privačių kūno dalių kitiems nerodome, neleidžiame liesti ir patys kitų žmonių privačių kūno dalių neliečiame, nebent tai yra tam tikros situacijos, turinčios paaiškinimus, pavyzdžiui, ėjimas pas gydytoją, prausimasis.
„Aišku, vaikams labai svarbu gebėti atpažinti tinkamus ir netinkamus prisilietimus“, – akcentavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė.
Žalingos žinutės iš viešosios erdvės
V. Gabrieliūtės teigimu, lytiškumo ugdymas labai siejasi su lyčių stereotipais, kurie ateina iš reklamų, žiniasklaidos, taip pat iš filmų. Lūkesčiai, keliami tam tikros lyties žmonėms, paauglių gyvenime taip pat atsispindi. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad ypač vaikinai mano, kad merginos turi atrodyti seksualiai.
„Paaugliai, vaikai turi gebėti skirti sveikus nuo žalingų santykių“, – tvirtino V. Gabrieliūtė.
Pasak jos, žinučių, kokie turėtų būti santykiai, gauname labai nedaug, o filmuose paaugliai mato, kad santykiuose galime meluoti, naudoti psichologinės manipuliacijos priemones, kad normalu pavydėti ir dėl to naudoti agresiją ar smurtą.
Tam tikros žinutės atkeliauja ir iš vaikystės, pavyzdžiui, „jei tave skaudina, reiškia, kad myli“, pridūrė „Įvairovės ir edukacijos namų“ direktorė.
Lytiškumo ugdymas atlieka seksualinio smurto prevenciją
V. Gabrieliūtė pabrėžė, kad labai svarbu suprasti, jog lytis figūruoja smurto kontekste: „Tai lemia lyčių stereotipai, nuostatos, susijusios su lytimi, tai veikia tiek vyrų, tiek moterų gyvenimą. 75 proc. žmonių, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, yra moterys.
Tie, kurie kaltinami smurtine veikla, 87 proc. yra vyrų. Kas antra moteris, skaičiuojama, patiria seksualinį priekabiavimą, kas 20-ta – seksualinį smurtą, išprievartavimą. 72 proc. vyrų, patiriančių smurtą, jį patiria nuo kitų vyrų.“
Pasak ekspertės, toks elgesys dėl lyties pasireiškia ir mokyklos aplinkoje – pradedant nuo tam tikrų komentarų, kad atrodai nevyriškai ar nemoteriškai, baigiant fiziniu smurtu ar kitomis formomis, kurios keliasi į internetinę erdvę.
„Vaikus auginame skirtingomis sąlygomis ir siunčiame skirtingas žinutes. (...) Reikėtų nustoti sakyti tokias frazes, jei vaikai susimušė, kad „čia juk berniukai“, laikas nustoti žmones vadinti dailiąja arba stipriąja lytimi, sakyti, kad kibina, jei užgavo“, – teigė V. Gabrieliūtė.
Taip pat skaitykite
Jos vertinimu, lytiškumo ugdymas atlieka seksualinio smurto ir seksualinio priekabiavimo prevenciją, leidžia jauniems asmenims priimti informuotus ir atsakingus sprendimus.
LGBT paaugliai atstumiami maldos namuose, mokytojų
Psichologė, viena iš iniciatyvos „Sąmoninga šeima“ įkūrėjų, Lietuvos psichologų sąjungos narė ir lektorė Miglė Motiejūnė konferencijos metu pasakojo konsultuojanti paauglius, priskiriančius save LGBT asmenims.
„Džiugu, kad jie supranta savo lyties tapatumą, supranta, kad tai nėra liga ar kažkas, ką reikia keisti. Tačiau konsultacijų metu ryškėja, ilgainiui girdisi, kad paauglys pasakoja apie tai, jog, jei būčiau kitoks, gal nesusidurčiau su tomis problemomis, gal reikia labiau pasistengti, kad situacija pasitaisytų, gal reikia pasikeisti“, – pasakojo M. Motiejūnė.
Anot psichologės, atstūmimo LGBT paaugliai sulaukia ne tik iš bendraamžių – švietimo trūksta ir tėvams, mokytojams.
„Tą patį pasakoja ir mano klientai – kad patyrė patyčias iš mokytojų, iš tėvų, kad sulaukė atstūmimo maldos namuose, pavyzdžiui, buvo išvadinti velnio nešėjais, satanistais ir panašiais žodžiais, jie sulaukia atstūmimo prekybos centruose iš suaugusių žmonių, patyčių ar įžeidžiančių replikų.
Taip pat skaitykite
Paaugliai pasakoja, kad, net jei ir kreipiasi pagalbos, išgirsta, kad nereikia demonstruotis, nebus ir problemos, niekas tada nesišaipys“, – apgailestauja M. Motiejūnė.
LGBT paaugliai nesijaučia saugūs
M. Motiejūnė atkreipė dėmesį, kad tai, jog neturime visus su lytiškumu susijusius klausimus apimančios ugdymo programos, veikia paauglius. Pavyzdžiui, ES Pagrindinių teisių agentūros tyrimas, kurio metu tirtos 27 ES šalys ir Jungtinė Karalystė, Šiaurės Makedonija bei Serbija, parodė, kad 41 proc. Lietuvos paauglių, priklausančių LGBT, jaučia baimę būti užpulti arba įžeisti. ES šis skaičius yra gerokai mažesnis – 33 proc.
„Saugių vietų yra nedaug, nesaugumo jausmas yra platus, daugelis LGBT paauglių jį jaučia Lietuvoje“, – pastebėjo psichologė.
Tyrimai taip pat rodo, kad 16 proc. paauglių Lietuvoje yra dažnai arba nuolatos atviri su kitais apie savo homoseksualumą, biseksualumą, transeksualumą, interseksualumą. ES šalyse šis procentas yra 47 proc.
Lietuvoje 47 proc. paauglių teigia, kad mokykloje slepia, jog yra LGBT žmonės. ES šalyse šis skaičius mažesnis ir siekia 28 proc.
„Šiais aspektais atsiliekame, mūsų paaugliai nesijaučia saugiai“, – pabrėžė M. Motiejūnė.
Slepia savo tapatybę, dėl nesaugumo negali mokytis
Psichologė akcentavo, kad tokia situacija gali reikšti, jog paaugliai gali nuolatos slėpti savo tapatybę, jiems tenka turėti alternatyvų pasakojimą apie save.
„Tokios tendencijos rodo, kad paauglys jaučia įtampą mokykloje. Jei mano kūnas yra streso būsenos, pasiruošęs gintis, kautis ir kitaip kovoti už savo gyvybę, jis tikrai nėra pasiruošęs mokytis. Mūsų ugdymo sistema ne tik nešviečia mūsų vaikų lytiškumo tema, bet iš esmės nepadeda jiems mokytis, nes jie nebegali to daryti dėl to, kad nesijaučia saugūs“, – vardijo M. Motiejūnė.
Ji pabrėžė – tyrimai taip pat rodo, kad LGBT jaunuoliai pasižymi du kartus didesniu polinkiu į nuotaikos ir nerimo sutrikimus, lyginant su heteroseksualiais bendraamžiais. 49 proc. LGBT paauglių Lietuvoje per pastarąsias savaites daugiau nei pusę laiko jautė depresijos simptomus.
Taip pat skaitykite
Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 2,5 milijono paauglių, parodė, kad LGBT jaunuoliai buvo labiau linkę į suicidinį elgesį negu heteroseksualūs jų bendraamžiai, pastebėjo psichologė.
„Tai atspindi visuomenės reakcijas, kad mums sunku priimti tai, kas yra dalis buvimo žmogumi, mums trūksta švietimo lytiškumo klausimu – ne tik vaikams ir paaugliams“, – pabrėžė M. Motiejūnė.
Anot jos, pastebima, kad tuomet, kai mokiniai mokomi apie tapatumą, orientaciją ir kai tai nėra vien tik pasakojimas apie kūno dalis, mokykloje reikšmingai mažėja tiek patyčių, tiek homofobijos, o vaikai jaučiasi saugesni.
