9 iš 10 LGBT bendruomenei priklausančių vaikų svajoja apie emigraciją, jie bijo apie save papasakoti ne tik bendraamžiams, bet ir savo šeimai, o nuo jų nusisuka mokytojai. Emocinės pagalbos platformos savanoriai pripažįsta, kad pagalbos šauksmo iš šių vaikų sulaukia ir naktį, o mokyklos aplinka jiems nesaugi.
Apie LGBT bendruomenei priklausančių vaikų situaciją buvo pasakojama Lietuvos gėjų lygos (LGL) surengtame seminare.
Įvairūs tyrimai bei apklausos rodo, kad 79 proc. LGBT moksleivių patyrė savo bendraamžių patyčias dėl seksualinės orientacijos, tačiau šią problemą yra priversti spręsti patys. Anot nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL komunikacijos vadovės Eglės Kuktoraitės, nepalaikomi mokytojų ir tėvų, mokiniai yra linkę slėpti savo seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę.
„Moksleiviai homofobinę neapykantos kalbą ir patyčias girdi ne tik iš bendraamžių, bet ir iš mokytojų. Dauguma moksleivių nurodo, kad patyrę patyčias, į mokyklos darbuotojus net nesikreipia, nes nesitiki sulaukti jokios pagalbos iš mokytojų.
Labiausiai nerimą keliantis faktas yra tai, kad vos 10 proc. LGBT moksleivių baigę mokyklą planuoja likti Lietuvoje, visi kiti svarsto emigruoti. Manau, tai vaizdžiai parodo, kad LGBT jaunuoliai nemato savo ateities Lietuvoje dėl vyraujančių nepakančių tendencijų visuomenėje“, – apgailestavo E. Kuktoraitė.
2019 metais atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 35 proc. suaugusiųjų nesutinka, jog pamokų metu ir mokyklinėje medžiagoje turėtų būti pateikiama medžiaga apie seksualinės orientacijos įvairovę. Tais pačiais metais atliktas LGL tyrimas parodė, kad mokytojai yra linkę sumenkinti homofobinių patyčių problemos mastą.
„Mokytojai nepripažįsta, kad aptarti LGBT seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės mokykloje yra jų pareiga“, – pasakojo LGL komunikacijos vadovė.
Dauguma LGBT vaikų planuoja palikti Lietuvą
Kalbėdama apie LGBT vaikus, E. Kuktoraitė sakė, kad 53 proc. jų jaučiasi nesaugiai dėl savo seksualinės orientacijos, vos 5 proc. moksleivių nėra patyrę homofobinių patyčių, o 90 proc. moksleivių, baigę mokyklą, planuoja palikti Lietuvą.
„Patiriantis patyčias vaikas jaučiasi nesaugus, žino, kad skiriasi nuo daugumos vaikų, dažnai palaiko geresnius santykius su suaugusiais nei su savo bendraamžiais, paprastai yra jautrus, tylus, nedrąsus, lengvai pravirksta, jam trūksta pasitikėjimo savimi“, – pasakojo LGL komunikacijos vadovė.
Ji pažymėjo ir tai, kad patiriamos patyčios turi ilgalaikių neigiamų pasekmių – vaikas gali jausti nuovargį, pilvo skausmus, gali pasireikšti alergija ar dusulys, dirglumas, apatija. Vaikas taip pat gali tapti agresyvus, jausti depresiją, patirti košmarus ar miego sutrikimus.
„LGBT žmonės pasižymi prastesne psichikos sveikata. Palyginti su bendraamžiais, LGBT jaunuoliai yra keturis kartus labiau linkę nusižudyti, jie turi minčių apie savižudybę ir savęs žalojimą.
39 proc. LGBT jaunuolių rimtai svarstė apie bandymą nusižudyti per pastaruosius 12 mėnesių, o 54 proc. translyčių jaunuolių rimtai apie tai galvojo. LGBT jaunuoliai tris kartus dažniau patiria depresijos simptomus“, – tvirtino E. Kuktoraitė.
Įvairūs tyrimai taip pat parodė, kad tėvų ir bendraamžių palaikymas yra susijęs su geresne psichikos sveikata ir savęs priėmimu.
Bijo atsiskleisti ne tik bendraamžiams, bet ir šeimai
2020 metais startavo LGL emocinės paramos platforma LGBT vaikams ir paaugliams, kurioje teikiama emocinė parama vaikams, tėvams ir mokytojams, teikiamos konsultacijos ir emocinė parama, moksleiviams pagalbą teikia apmokyti savanoriai.
Pasak E. Kuktoraitės, dažniausiai sutinkama patyčių forma – patyčios internete. Ši patyčių forma išsiskiria tuo, kad ji pažeidžia asmens asmeninę erdvę, o technologijos yra lengvai pasiekiamos visiems, galimas neribotas keitimasis žinutėmis, tad patyčias internete sunku suvaldyti, tvirtino ji.
Platformos savanorė Lina Linkaitė pažymėjo, kad karantino metu LGBT jaunuoliai patiria dar didesnį emocinį išsekimą ir patyčias. Vis dėlto savanorei didžiausią nuostabą kėlė tai, kad jaunuoliai bijo atsiskleisti ne tik bendraamžiams, bet ir savo tėvams, šeimai.
„Jaunuoliai dažnai lieka vieni. Į mus kreipiasi tie, kurie nori supratimo, palaikymo. Būtent antrojo karantino metu, kai vaikai turi mokytis iš namų, kreipimaisi suaktyvėjo“, – pasakojo L. Linkaitė, pridurdama, kad pagalbos šauksmo savanoriai sulaukia ir pirmą valandą nakties, o emocinė parama reikalinga čia ir dabar.
Pasak jos, patyčių skaičius suintensyvėjo ypač pastaruoju metu.
„Labai keista, kad homofobiškai (...) kalba ir Seimo nariai, kurie turėtų paremti ir kalbėti apie lygybę, vienybė ir pagalbą kiekvienam žmogui, nepaisant jo orientacijos, rasės, tikėjimo. Tai dar labiau skaudina ne tik LGBT jaunuolį, bet ir mane, kaip visuomenės atstovę“, – sakė L. Linkaitė.
Mokykla nėra saugi aplinka
Savanorė pabrėžė ir tai, kad neretai nuo mokinių nusisuka ir mokytojai. Pavyzdžiui, L. Linkaitė prisiminė istoriją, kai patyręs patyčias vaikas bandė apie tai papasakoti klasės vadovui, tačiau mokytojas pasakė nesielgti kaip mergaitei ir elgtis kaip vyrui – neva tada ir patyčių nebus.
Kiti vaikai pasakoja laukiantys, kol sulauks pilnametystės ir galės išvykti gyventi į užsienį bei nebesislėpti, atvirai kalbėti apie tai, kaip jaučiasi.
Kita platformos savanorė Alina Bechterevė taip pat antrino, kad mokykla vaikams yra labai nesaugi aplinka atsiskleisti. Vaikai baiminasi mokytojų reakcijos, kadangi jų pozicija neretai būna ne palaikanti, o homofobiška.
„Vaikų laiškuose labai daug baimės, daug noro ir prašymo palaikyti, suprasti ir galimybės pasikalbėti. Jie neturi su kuo saugiai pasikalbėti ir būti priimti, suprasti. Jie nori tik tiek“, – pasakojo A. Bechterevė.
Ji taip pat pripažino, kad darosi labai baisu viešoje erdvėje stebėti neapykantos komentarus, ir svarstė, kad tokie komentarai tikriausiai kyla iš žmonių nevilties.
„Komentuojantys žmonės suplaka viską, kas jų gyvenime šiuo metu susidėję, – ir pyktis dėl karantino, negalėjimas susitikti su savo aplinka, išgyvenami jausmai. Kur visa tai padėti? Žmonės atranda lyg saugią vietą išlieti savo pamazgų kibirą per komentarus. (...) Dėl karantino, galimybių suvaržymų vyksta visuomenės kraujavimas, kai žmonės ieško galimybių, kaip išsilieti“, – svarstė A. Bechterevė.
Teisinė situacija Lietuvoje
Kalbėdama apie teisinę situaciją Lietuvoje, LGL komunikacijos vadovė E. Kuktoraitė pažymėjo, kad Lygių galimybių įstatymu nėra įtvirtinta apsauga nuo diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas nurodo, kad draudžiama skleisti informaciją, kuri skatina kitokią negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtintą santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą.
Lytinė tapatybė Lietuvoje teisiškai nepripažįstama, lyties pripažinimą šiuo metu galima įgyti tik kreipiantis į nacionalinius teismus, medicininės paslaugos nėra teikiamos, apie situaciją kalbėjo E. Kuktoraitė.
