„Dabar esu Chersono centre, aiškiai girdėti sprogimai, apšaudymai“, – antradienio popietę LRT.lt sakė verslininkas Pavelas Keba. Chersonietis pasakojo besididžiuojantis savo miesto gyventojais, kurie kasdien renkasi į taikius mitingus. Padėtis mieste keičiasi kasdien: vos prieš kelias dienas buvo sudėtinga išsigryninti pinigų, dabar jau yra daugiau tokių vietų, tačiau su žiburiu tenka ieškoti kai kurių maisto produktų, stovėti prie jų kelias valandas.
Rusijos ginkluotosios pajėgos ir šios šalies gynybos ministerija šią savaitę paskelbė „visiškai perėmusios visos Chersono srities teritorijos kontrolę“.
P. Keba tikras, kad dauguma chersoniečių nesutinka su atėjūnų valdžia.
„Mūsų teisėti deputatai susirinko ir pasakė, kad nebus jokios CHNR („Chersono liaudies respublikos“), mes prieš. Tai gana drąsus žingsnis ir, mano manymu, vertas pagarbos.
Esu tikras, kad dauguma chersoniečių, tarp jų – ir aš, esame aiškiai nusiteikę: Chersonas yra Ukraina. Iš to, ką matome, nenorėtume gyventi kaip DNR ir LNR. Ir kaip Rusijoje nenorėtume gyventi. Domiuosi situacija ir ten.
Chersonas okupuotas, tenka tai pripažinti šiandien, nes esame apsupti, pas mus neįleidžia humanitarinės pagalbos, o ir Rusijos kariuomenė čia jau jaučiasi kaip namie. Yra atvejų, kai taikūs gyventojai iškeliami iš savo namų, o ten apgyvendinami kareiviai arba atsivežtos marionetės. Apie tai irgi kalbama“, – pasakojo P. Keba.
Žmonės eina prieš į juos nutaikytus automatus
Kaip sakė chersonietis, taikūs mitingai šiame Ukrainos mieste vyksta nuo kovo 5-osios. Patys didžiausi dalyvių skaičiumi įvyko kovo 5-ąją, ir kovo 13-ąją.
„Kuo skiriasi Rusija ir Ukraina? Mūsų drąsūs chersoniečiai, net ir suprasdami, kad į juos nutaikyti automatai ir kulkosvaidžiai, drąsiai ėjo Perekopskos gatve, praeidami karinę techniką ir kareivius.
Chersoniečiai viską puikiai supranta. Jau toli gražu nebe 2014 metai, kai čia taip pat buvo bandymų paskelbti liaudies respubliką, bet separatistų mitingas buvo išvaikytas. Šiandien chersoniečiai vėl rodo savo poziciją. Aš labai didžiuojasi savo miestu“, – kalbėjo Pavelas.
Pavelas: jaučiame pirmos būtinybės produktų stygių
Pasak Pavelo, gyvenimas vasario pabaigoje susikilo į „anksčiau“ ir „dabar“.
„Nuo pirmų kovo dienų pas mus viskas labai smarkiai pasikeitė. Pirmomis dienomis aktyviai buvo apšaudomi priemiesčiai, dabar Rusijos kariuomenė apsupusi Chersoną, yra karių ir pačiame Chersone. Jų aš pats nemačiau, bet pasakojo žmonės, kuriais tikiu. O karinę techniką, kuri važinėja pačiame mieste, mačiau pats“, – pasakojo P. Keba.
Pirmomis kovo dienomis buvo išjungtas telefono ir mobilusis ryšys. Sutrikimų buvo ir kovo 6, ir kovo 7 dieną. O šiuo metu, anot Pavelo, sutrikimų nebėra.
„Bet Chersone didelė problema dėl grynųjų pinigų. Sudėtinga išsigrynininti pinigų tiems, kurie tai galėtų padaryti, labai ilgos eilės prie bankomato. Tačiau jau veikia bankomatai prie bankų. Dar neseniai pinigų buvo galima išsigryninti tik pačiuose banko skyriuose. Bet ne visame mieste. Valiutos keityklos vakar dar nedirbo, bent jau tos, kurios man žinomos“, – pasakojo Pavelas.
Pasak jo, jau pakilo ir kainos, palyginti su padėtimi iki karo. Ypač tai justi perkant maistą. Vyras pasidžiaugė, kad prieš kelias dienas pavyko įsigyti 600 gramų cukraus.
„Galbūt tai skamba juokingai, bet išties tai graudu. Jaučiu pirmos būtinybės produktų stygių. Manau, kad ypač skausmingai ši situacija kirto pensininkams“, – kalbėjo chersonietis.
Pasak jo, galima nusipirkti bulvių, duonos, kruopų.
„Tenka pastovėti eilę, kartais net po kelias valandas, bet gauti galima. Svarbiausia, kad turėtum grynųjų“, – pasakojo ukrainietis.
Jis pasakojo antradienį buvęs turguje ir ten išvydęs, kad kai kurių produktų yra, o kai kurių nerastum nė su žiburiu.
„Laisvai buvo galima nusipirkti prieskonių, mačiau aliejaus. Tiesa, sudėtinga nuspirkti kiaušinių, miltų. Mielių įsigyti nerealu“, – pasakojo P. Keba.
Pirmomis Rusijos karinės invazijos dienomis, pasak chersoniečio, žmonės išvis bijojo išeiti į gatves, dabar miestas jau atgijo, važinėja miesto transportas, tiesa, jo reikia ilgokai palaukti.
Lygino su piktu šunimi
P. Keba nepaliko Chersono, nors ir buvo pasirengęs evakuacijai. Išvykti, kol dar buvo galima, nepanoro jo žmona, o dabar jau per vėlu.
„Žinoma, nujaučiau, kad gali būti karinių veiksmų, tik mažai kas manė, kad tai bus taip masiška. Jeigu atvirai, automobilį paruošiau evakuacijai. Vasario 24 dieną, kai buvo pirmieji smūgiai, Chersoną ištiko transporto krizė – visos degalinės buvo perpildytos, keliuose buvo daug eismo įvykių, žmonės supanikavo, buvo sunku išvažiuoti. O dar man būtų reikėję evakuoti tris šeimas – savo šeimą ir artimiausius giminaičius. Mano žmona pasakė nenorinti išvykti.
O paskui Chersonas buvo apsuptas, tad išvykti nebėra galimybių. O ir kur važiuoti? Vakar mačiau per žinias, kaip Rusija sprogdino 20 kilometrų nuo Lenkijos sienos ir 40 kilometrų nuo Lvivo“, – paaiškino ukrainietis.
Tiesa, sakė jis, galima nuvažiuoti į sodybvietes už miesto, bet reikėtų įveikti du ar tris kontrolės postus.
„Tai padaroma, bet malonumas menkas. Nors ir pažadėjo civilių neliesti, pasakysiu tiesiai: visa tai lyginu su tokia situacija – eini per mišką ir matai besiilsintį piktą šunį. Nieko neliečia, bet, atėjus momentui, ima tave pulti.
Tad aš nerizikuočiau bandydamas išvažiuoti. Juolab aplink Chersoną girdėti nesuprantami šūviai“, – kalbėjo P. Keba.
Jis sakė, kad pasitikėti žodžiais, neva į civilius nešaudys, nebegalima – Ukrainoje jau žuvo daug taikių gyventojų.
„Reikia suprasti, kad tie žmonės atėjo žudyti ir taikių gyventojų. Jų pirminis planas žlugo, o dabar, kaip suprantu, prasidėjo ukrainiečių tautos naikinimas“, – mano chersonietis.
P. Keba pasakojo, kad Chersone Rusijos kariai uoliai dalija humanitarinę pagalbą, mainais už tai reikalaudami asmens duomenų.
„Galbūt tai noras sukurti paveiksliuką Rusijos žiniasklaidai. Tą pagalbą ima nedaug kas, bet kai kurie rizikuoja ją imti. Pasakoja, kad paprašo telefono numerio ir adreso, paso duomenų. Aš, žinoma, įspėjau savo artimuosius, kad savanoriai niekada nereikalauja paso duomenų. Galbūt vėliau pas tuos žmones užvažiuos, kai reikės susikurti gyvą skydą“, – svarstė P. Keba.
Jis įspėjo ir savo močiutę griežtai patardamas nežiūrėti Rusijos televizijos žinių.
„Arba pažiūrėti ir viską apversti aukštyn kojomis. Tuomet būtų daugmaž tiesa“, – sakė Pavelas.
Taikos palinkėjo ir Lietuvai
P. Keba net nusišypso išgirdęs klausimą, ko jis laukiantis, apie ką svajojantis.
„Norėčiau, kad ši netvarka baigtųsi kuo greičiau, kad mūsų šalies praradimai būtų minimalūs. Labai norėčiau, kad Ukraina susigrąžintų savo teisėtas žemes, turiu galvoje ir Krymą, ir Luhansko, ir Donecko sritis.
Labiausiai man norėtųsi taikaus dangaus, kurio visi vienas kitam jau seniai linkime. Jau aštuonerius metus kariaujame, o dabar tai pasiekė aukščiausią tašką. Labai noriu karo pabaigos, Ukrainos pergalės. Ukraina turi būti visiškai tokia pati, kokia buvo iki karo. Ir, be abejonės, turime gauti kompensaciją už patirtą žalą. Nors žmonių aukų niekaip neįvertinsi. Juk žuvo labai daug taikių žmonių“, – kalbėjo P. Keba.
Jis taikos palinkėjo ir Lietuvai.
