Antradienį Seime priimta nauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija. Už įstatymo projektą balsavo 99, prieš buvo du parlamentarai, 17 Seimo narių susilaikė.
Prieš naują Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakciją balsavo Zigmantas Balčytis ir Dainius Kepenis.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 dienos.
Seimo salėje pasiūlymui į įstatymą grąžinti smurto lyties pagrindu sąvoką nepritarta.
Portalas LRT.lt primena, kad daugiausiai diskusijų dėl įstatymo projekto sukėlė smurto lyties pagrindu sąvoka. Sausio mėnesį, Seimo salėje svarstant šį projektą, smurto lyties pagrindu sąvoka buvo išbraukta, tačiau praėjusią savaitę Žmogaus teisių komitetas nusprendė, kad į įstatymo redakciją ši sąvoka turėtų būti sugrąžinta, ir siūlė tai padaryti.
Taip pat skaitykite
Smurto lyties pagrindu sąvokos oponentai baiminosi, kad šia sąvoka siekiama įgyvendinti Stambulo konvencijos nuostatas, tvirtinama, kad ši sąvoka yra perteklinė ir ideologizuota. Sąvokos šalininkai pažymi, kad beveik visais atvejais smurtas yra lyties pagrindu – 80 proc. aukų yra moterys, 90 proc. smurtautojų – vyrai.
Taip pat skaitykite
Premjerė: maždaug tais pačiais argumentais Putinas įsiveržė į Ukrainą
Po balsavimo žurnalistams premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad kai kurių Seimo narių argumentai primena Vladimiro Putino argumentus.
„Man gaila, kad Semas nepritarė [smurto lyties pagrindu sąvokai], dar labiau man gaila dėl tų argumentų, kuriuos kai kurie kolegos vartojo, nes maždaug tais pačiais argumentais Putinas įsiveržė į Ukrainą, teigdamas, kad Ukraina yra pati kalta, kad jis ją užpuolė“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak ministrės pirmininkės, nors kai kurie parlamentarai argumentavo, kad smurto lyties pagrindu sąvoka yra vertybinis klausimas, tačiau, pažymėjo I. Šimonytė, prisidengiant vertybėmis, ignoruojama aiški statistika, kad dažniausiai smurto aukomis tampa moterys.
„Negalima ir netinkama mosuoti Baudžiamuoju kodeksu ir teiginiu, kad visas smurtas yra uždraustas, dėl to jokių įstatymų nereikia“, – pridūrė premjerė.
Seimo salėje Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas argumentavo, kad „bandymas ideologizuoti šį projektą sukėlė grėsmę pačiam įstatymui“.
„Smurto priežastys yra ne tik lytis, bet ir narkotikai, alkoholis, bedarbystė“, – vardijo V. Bakas.
Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė pažymėjo, kad didžioji dalis smurto artimoje aukų – moterys: „Liūdna šiandien kalbėti – tai, kad Lietuvoje turime didžiulę toleranciją smurto kultūrai, parodė ir šiandienos plojimai, kai buvo eilinį kartą praignoruota, kad taip, smurtas lyties pagrindu Lietuvoje yra didžiulė problema, kad didžioji dalis aukų Lietuvoje yra moterys“.
Nuomonės dėl lyties smurto pagrindu sąvokos išsiskyrė
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas pasisakė už smurto lyties pagrindu sąvoką: „Nesuprantu, ko bijo vyrai – jei jūs nesmurtaujate, niekas jūsų smurtautoju ir nevadina. (...) Jei statistika akivaizdžiai parodo, kad virš 80 proc. kreipimųsi dėl smurto artimoje aplinkoje yra būtent prieš moteris, tai nesuprantu – aišku, galima vaidinti paukštį, kuris kiša galvą į smėlį ir sako, kad problemų nėra.
Klausimas visiems – kaip mes ginsime moteris karo metu, jei negalime jų apginti taikos metu? Mano klausimas tiems, kurie ieško tūkstančio priežasčių nebalsuoti už šią pataisą“.
Pasak konservatorės Vilijos Aleknaitės Abramikienės, smurto lyties pagrindu sąvoka yra nurašyta nuo Stambulo konvencijos.
„Ji yra politizuota, labai ideologiškai angažuota, netgi drįstu sakyti, pagrįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, kuri pakeitė klasių kovos teoriją. (...) Dabar matome, kad smurtas ir prieš moterį gali būti dėl pačių įvairiausių priežasčių – ir dėl rasės, ir dėl lyties, žinoma, gali būti dėl tautybės, dėl daugybės dalykų“, – tvirtino V. Aleknaitė Abramikienė.
Smurto lyties pagrindu sąvoka skambėjo taip: „Smurtas lyties pagrindu – dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrolė grindžiama moterų diskriminacijos forma.“
Galės būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis
Naujoji įstatymo redakcija taip pat numato galimybę smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirti apsaugos nuo smurto orderį. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
- laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
- nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
- nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
- nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.
Projekte taip pat nustatytas specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo mechanizmas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įpareigota užtikrinti privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių
Bus organizuojamos smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos kompetencijų ugdymo veiklos pedagogams, sveikatos priežiūros specialistams, policijos pareigūnams, teisėjams, prokurorams, visuomenės sveikatos biurų, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų darbuotojams.
Numatoma šviesti visuomenę apie nusikalstamas veikas, turinčias smurto artimoje aplinkoje požymių, atsakomybės už jų padarymą neišvengiamumą.
