Lietuvos šeimų sąjūdis ir Laisvos visuomenės institutas kreipėsi į Seimo narius, ragindami balsuoti prieš įstatymo pataisas, kuriomis siekiama apsaugoti smurto aukas, – užkliuvo apsaugos nuo smurto orderis ir smurto lyties pagrindu sąvoka. Šią sąvoką trečiadienį užregistruotomis pataisomis siūlo išbraukti ir keli Seimo nariai. Baiminamasi, kad, nors anksčiau įstatymas turėjo platų palaikymą, dabar gali kilti iššūkių jį priimant.
Portalas LRT.lt primena, kad lapkritį Seime buvo pateikta naujoji Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija. Tada pagalbą smurto aukoms teikiantys ir šioje srityje dirbantys specialistai džiaugėsi, kad įtrauktas apsaugos nuo smurto orderis, kuris padėtų apsaugoti nukentėjusiuosius nuo smurto.
Tačiau trečiadienį Seimo nariai sulaukė Lietuvos šeimų sąjūdžio laiško, kuriame raginama balsuoti prieš įstatymo pakeitimus.
„Valdančiajai koalicijai suvokus, kad Stambulo konvencijos priimti nepavyks, siekiama apgaulingai, slapta nuo visuomenės kitais įstatymais priimti pagrindines Stambulo konvencijos normas. Vienas iš šios manipuliacijos etapų – naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio priėmimas numatomas artimiausiu metu“, – rašoma Lietuvos šeimų sąjūdžio pirmininko Raimondo Grinevičiaus laiške Seimo nariams.
Anot jo, šiuo įstatymu „įvedama „smurto prieš lytį“ sąvoka leidžia smurtu dėl lyties įvardyti ir tuos atvejus, kai nepriimama asmens homoseksuali ar biseksuali orientacija, savęs priskyrimas kitai biologinei lyčiai ar individo įsivaizduotai „lytinei tapatybei“.
„Tėvų nesutikimas su paauglio įsivaizdavimu, kad jis yra kitos, neprigimtinės lyties, remiantis šiuo įstatymu, būtų pripažįstamas „smurtu dėl lyties“ ir vaikas būtų „ginamas“, pasitelkiant vaiko teisių specialistus ir daugybę iš užsienio finansuojamų NVO draugovininkų“, – rašo R. Grinevičius.
Lietuvos šeimų sąjūdžio pirmininko teigimu, įstatyme būtų „įtvirtintas skubaus draudžiamojo nurodymo teisinis institutas“, kas, mano R. Grinevičius, pažeistų nekaltumo prezumpcijos principą ir įteisintų „šeimos problemų sprendimo būdą, šantažuojant kitą asmenį ir rašant skundus, kurių pagrįstumo net nebūtina tikrinti ikiteisminiu tyrimu“.
Kiek anksčiau parlamentarai yra gavę ir Laisvos visuomenės instituto kreipimąsi.
Registravo kitas įstatymo pataisas
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius akcentuoja, kad tokia skleidžiama informacija – netiksli. Vis dėlto Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Vilija Aleknaitė Abramikienė registravo pakeitimus, kuriais siūloma iš įstatymo išbraukti smurto lyties pagrindu sąvoką.
Diskusijų kilo dėl šio apibūdinimo: įstatyme smurtą lyties pagrindu siūloma apibrėžti, kad tai yra „dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir kuris yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma“.
„Smurto lyties pagrindu sąvoka taip, kaip ji apibrėžta, yra akivaizdžiai politizuota, grįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, pagal kurią vyrų smurtas prieš moterį yra istoriškai susiklostęs reiškinys, nulemtas aukštesnės vyrų padėties ir dominavimo visuomenėje. Įstatymas yra teisinis, o ne politinis dokumentas, todėl jame vengtina įtvirtinti ideologines sąvokas“, – rašoma A. Ažubalio ir V. Aleknaitės Abramikienės pasiūlyme.
Anot jų, siūloma „smurto lyties pagrindu“ sąvoka yra neutrali lyčiai, taigi „sukuria prielaidas smurtu dėl lyties įvardinti ir tuos atvejus, kai asmuo save priskiria kitai biologinei lyčiai ar įsivaizduojamai lytinei tapatybei“.
„Praktikoje tai gali pasireikšti tuo, kad tėvų nesutikimas su jų paauglės mergaitės įsivaizdavimu, jog ji yra berniukas, remiantis šia norma, gali būti lengvai pripažintas kaip smurtas dėl lyties, ir toks asmuo gali būti ginamas nuo artimųjų „smurto dėl lyties“ pasitelkiant valstybės institucijas“, – rašoma Seimo narių siūlomose pataisose.
Subalansuotas ir kompromisinis variantas
Kaip LRT.lt komentuoja T. V. Raskevičius, statistika rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra lyčiai neutralus reiškinys, kadangi absoliuti dauguma – 88 proc. nukentėjusių – yra moterys. Dėl šios priežasties komitete prie dabartinio projekto buvo nuspręsta pridėti smurto lyties pagrindu sąvoką.
„Kita vertus, norėjome akcentuoti, kad smurtas artimoje aplinkoje yra ne visa apimtimi smurtas lyties pagrindu. Nuo smurto artimoje aplinkoje gali nukentėti ir vyrai, ir vaikai. Bet vis tiek didžioji dalis yra moterys, todėl tarp sąvokų įrašėme „smurtas lyties pagrindu“.
Ypač kur kalbama apie prevencinę ir švietėjišką veiklą, apie mokymus, parašėme, kad turi vykti smurto artimoje aplinkoje mokymai, įskaitant smurto lyties pagrindu temas. Svarbu susipažinti, kad nuo šio reiškinio dažniau nukenčia moterys, ir taikyti atitinkamas priemones teikiant kompleksinę pagalbą“, – sako Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Parlamentaras taip pat atsako į baimes dėl apsaugos nuo smurto orderio. Pasak T. V. Raskevičiaus, toks orderis pareigūno sprendimu gali būti skiriamas 15 parų. Jei žmogus, kuriam skirtas orderis, su tuo nesutinka, gali jį apskųsti, o policija privalo priimtą sprendimą patikrinti teisme.
„Padaryta taip, kad besiskundžiančiam žmogui nereikėtų surašinėti ieškinio, jis tiesiog policijai pasako, kad su tuo nesutinka. Tuomet policija surenka visą medžiagą apie įvykį, suruošia bylą ir paduoda teismui. Teismas per 96 valandas priima sprendimą, ar orderis skirtas teisėtai, ar neteisėtai.
Įstatyme numatyta, kad, jei skirta neteisėtai, tam žmogui, kuris dėl to patyrė kokią nors turtinę žalą, valstybė kompensuoja išlaidas. Labai subalansuotas, kompromisinis ir pusiausvyrą turintis geras variantas“, – priduria T. V. Raskevičius.
„Smurto gynimo sąjūdis“
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad antradienį, kai bus svarstomas įstatymo projektas, Seime „bus karšta“. Jis sako, kad, kai pradedama kalbėti apie smurtą, susivienija įstatymo kritikai: „Toks vaizdas, kad tai yra smurto gynimo sąjūdis.“
„To negaliu suprasti ir man labai gaila, kad mano du kolegos iš frakcijos dažnai įsiklauso ir į maršistus, ir į kritikų argumentus“, – kalbėdamas su LRT.lt, apgailestauja A. Navickas.
Pasak parlamentaro, svarstant įstatymo pakeitimus, jiems gali būti oponuojama pasitelkiant tokius argumentus, kaip kad „ir prieš vyrus smurtaujama“, kad įstatymu „pažeidžiamos vyrų teisės“. Seimo narys primena, kad gruodžio mėnesį ir popiežius susitiko su moterimis, nukentėjusiomis nuo smurto.
„Popiežius sakė, kad smurtas artimoje aplinkoje yra praktiškai šėtoniškas dalykas ir turime su juo kovoti. Bet Lietuvoje kažkaip ir tie, kurie apeliuoja į krikščionybę, dažniausiai popiežiaus negirdi arba nenori girdėti“, – teigia A. Navickas.
Kaip pažymi parlamentaras, smurtas artimoje aplinkoje – viena skaudžiausių žaizdų, ją būtina gydyti: „Smurtas artimoje aplinkoje yra labai didelė problema. (...) Jei kalbame apie šeimą, šeimos stiprinimą, turime daryti taip, kad šeimose nebūtų tokių baisių dalykų. Įstatymas buvo rengiamas ilgai, bendradarbiavo ministerijos, organizacijos... Kai norima protestuoti, protestuojama prieš viską.“
Iškreipti įvaizdžiai ir nerimas dėl balsavimo
A. Navicko teigimu, dalis Seimo narių buvo įsitraukę į įstatymo rengimo procesą ir yra įsigilinę į projektą, tad, balsuojant Seime, nepaliks kolegų, tačiau nerimaujama dėl tų, kurie nėra įsigilinę į šią tematiką.
„Kai jiems pranešama, kad pažeidžiamos kažkokios vertybės, teisės, kad griaunamos šeimos, tada dažnai sujaukiama, kad žmonės per informacijos gausą nelabai gilinasi.
Kai Šeimų sąjūdis pradeda rėkti „Stambulo konvencija“, kas yra kaip maginis žodis (niekas tikriausiai iš kritikų ir nežino, bet jiems patinka tas maginis žodis), šaukia, kad pavojus, kitas surinka, kad pavojus, ir mes jau girdime triukšmą ir net nelabai kas paaiškintų, kas tas pavojus“, – tvirtina parlamentaras.
Anot A. Navicko, smurto priežastys nėra vien alkoholis ar socialiniai aspektai, svarbi to priežastis – iškreipti vyriškumo ir moteriškumo įvaizdžiai.
„Kodėl Lietuvoje nebuvo ratifikuota Stambulo konvencija? Jos kritikai sakė, kad pripažįsta smurtą, bet mums nereikia konvencijų, kad ir be jų galime spręsti problemą, be to, neva konvencijoje yra neaiškumų dėl socialinės lyties.
Dabar mes kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje – orderis yra viena veiksmingesnių priemonių kovoti su smurtu, bet šalia kalbame apie lytis – vyriškąją ir moteriškąją lytis, sakome, kad jos egzistuoja. Bet ir vėl atsiranda sakymų, kad kažką blogai darome, kažką bandome suklaidinti“, – stebisi Seimo narys.
Nerimauja dėl stumiamos ideologijos
V. Aleknaitė Abramikienė portalui LRT.lt sako, kad įstatymo pakeitimus registravo dėl to, kad smurto lyties pagrindu sąvokos nebuvo originaliame įstatymo projekte: „Mano siūlymas yra kaip Seimo narės ir kaip pilietės, kuri mato norą pro užpakalines duris įstumti ideologiją.“
„Niekas nesiūlė ideologizuoti šio projekto, suprasdami, kaip svarbu turėti Seime konsensusą tokiu jautriu klausimu. Iš esmės, mes galime jį turėti, nes niekas nei kairėje, nei dešinėje, nei per vidurį salės nenori smurto. (...) Ši sąvoka [smurtas lyties pagrindu] yra gender ideologijos sudedamoji dalis, ji neturi teisinio turinio, tačiau turi labai ryškų ideologinį krūvį.
Aš iš karto sureagavau, o kad sureagavo kažkokios nevyriausybinės organizacijos, tai šaunu, reiškia, jos seka įvykius, tikiu, kad ir Seimo komitetai seks. (...) Savo radikalizmu Laisvės partija sužlugdė ne vieną savo iniciatyvą – būtent dėl radikalizmo, dėl nenoro suprasti visuomenę, visuomenės daugumos požiūrį. Mes buvome labai arti sutarimo“, – LRT.lt teigia konservatorė.
Pasak jos, ši sąvoka yra Stambulo konvencijos nuostata ir ideologija, „grindžiama neomarksizmu, kai manoma, kad smurtas vyksta todėl, kad vyksta lyčių tarpusavio kova“.
„Niekaip su tuo nesutinku“, – sako V. Aleknaitė Abramikienė.
Parlamentarės teigimu, žmonės smurtauja dėl alkoholizmo, žemo išsilavinimo, menko kultūros lygio, nors, sutinka ji, smurtaujama ir išsilavinusiose šeimose.
„Tačiau sakyti, kad moteris patiria smurtą už tai, kad ji yra moteris... Tai yra klasių kovos pervedimas į kitą lygį – į lyčių kovą. Dauguma Seimo narių tam tikrai nepritars. Todėl pateikiau tuos siūlymus“, – argumentuoja V. Aleknaitė Abramikienė.
