Ruošiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo svarstymui ir jame keliems Seimo nariams įžvelgiant „neomarksistinę lyčių kovos teoriją“, pirmadienį Seime surengta spaudos konferencija. Politikai ir srities ekspertai pažymėjo, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra lyčiai neutralus, o smurto lyties pagrindu sąvokos atsisakymas reikštų Vakarų pasaulio dinozauro statusą.
Portalas LRT.lt primena, kad kiek anksčiau Lietuvos šeimų sąjūdis ir Laisvos visuomenės institutas kreipėsi į Seimo narius, ragindami balsuoti prieš įstatymo pataisas, kuriomis siekiama apsaugoti smurto aukas, – užkliuvo apsaugos nuo smurto orderis ir smurto lyties pagrindu sąvoka.
Šią sąvoką trečiadienį užregistruotomis pataisomis siūlė išbraukti ir keli Seimo nariai. Baiminamasi, kad, nors anksčiau įstatymas turėjo platų palaikymą, dabar gali kilti iššūkių jį priimant.
Taip pat skaitykite
Naujoji Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija Seimo salėje bus svarstoma antradienį.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Ar tikrai smurtas artimoje aplinkoje neturi lyties?“ Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pažymėjo, kad smurto disproporcija, paveikianti moteris ir vyrus, yra didžiulė.
„80 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje yra moterys. Kalbėti, kad smurtas artimoje aplinkoje yra lyčiai neutralus reiškinys, negalime. Dėl šios priežasties siūlome įstatymą papildyti smurto lyties pagrindu sąvoka, kuri visiškai nebūtų ideologizuota ar siekianti kokių nors kitų tikslų, bet iš esmės konstatuojanti faktą“, – argumentavo T. V. Raskevičius.
Smurto kaina – ne tik finansai, bet ir gyvybės
Europos lyčių lygybės instituto direktorė Carlien Scheele sakė „visa širdimi“ palaikanti tokį įstatymą, kuris sustiprins jau dabar Lietuvoje daromą darbą, kad smurto artimoje aplinkoje būtų mažiau.
„Priėmus naują įstatymą, jo naujas elementas sustiprins moterų apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Bus pripažinta, kad smurtas artimoje aplinkoje remiasi lytimi, kad tai yra seksizmo išraiška mūsų visuomenėje“, – tvirtino C. Scheele.
Ji atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, tuo atveju, jei vyras susiduria su problemomis darbe ir pradeda vartoti alkoholį, jis nepuola savo vadovo arba kolegų, o smurtą nukreipia į moterį.
„Kai kurie žmonės sakytų, kad [smurtauja] dėl to, jog vartoja alkoholį, turi problemų darbe. Bet kodėl jis nepuola savo vadovo arba kolegų? Pripažįstama, kad smurtas artimoje aplinkoje turi aspektą dėl lyties, mes pripažįstame, kad daugiausiai rizikos kyla moterims. (...)
Pasaulio žmogžudysčių statistika rodo, kad moterys ypač dažnai būna smurto artimoje aplinkoje aukos, kai jas nužudo artimas žmogus. Vyrus dažniau nužudo nepažįstamas žmogus, o 58 proc. moterų yra nužudomos artimo žmogaus arba vyro“, – teigė C. Scheele.
Pasak Europos lyčių lygybės instituto direktorės, smurtas artimoje aplinkoje visuomenei kainuoja – ES tai kainuoja 289 milijardus eurų per metus, Lietuvai – 2 milijardus eurų per metus.
„Prevencijos kaštai ne tokie dideli, dėl to geriau patirti juos nei smurto artimoje aplinkoje kaštus“, – akcentavo C. Scheele.
„Smurtas artimoje aplinkoje kainuoja – ne tik ekonomiškai, kainuoja žmonių gyvybes. Smurto lyties pagrindu įvedimas tikrai nėra vien tik intelektinis pratimas, tai yra ir efektyvi šio nepageidaujamo reiškinio prevencija“, – pridūrė T. V. Raskevičius.
Sąvokos atsisakymas reiškia Vakarų pasaulio dinozauro statusą
Šį rytą daugiau nei 100 nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Seimo narius, išreikšdamos palaikymą naujos redakcijos įstatymui.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė pabrėžė, kad smurto disproporcija lyties pagrindu matoma plika akimi.
„Nors apie smurtą prieš moteris ir kovą su juo kalbama ne vieną dešimtmetį, pastebėta, kad toks kalbėjimas neefektyvus, jei fundamentaliai nėra keičiamas požiūris į moteris – jei dalis vyrų galvos, kad moterys yra menkesnės, kvailesnės, nelygiavertės, tai smurtas prieš jas nesibaigs“, – sakė J. Juškaitė.
Anot jos, apie smurtą lyties pagrindu kalbama įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose, o kai kuriuos jų jau yra ratifikavusi ir Lietuva.
„Smurto lyties pagrindu sąvokos atsisakymas reikštų ne tik savotišką Vakarų pasaulio dinozauro statusą, bet ir tai, kad manome, jog Europos Taryba, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir JAV yra nepatikimos organizacijos ir partneriai. Taip visuomenės akyse diskredituojame visos Lietuvos saugumui ir demokratijai svarbias organizacijas ir partneres“, – pabrėžė J. Juškaitė.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės teigimu, dėl smurto artimoje aplinkoje kaltas ne smurtas – nors statistika rodo, kad alkoholio suvartojimas Lietuvoje sumažėjo, tačiau smurto mastai – ne. Ir Pasaulio sveikatos organizacija tvirtina, kad alkoholis sustiprina, ir gali padaryti smurtą artimoje aplinkoje žiauresnį, bet alkoholis nėra smurto priežastis, sakė J. Juškaitė.
Turime šalinti smurto virusą
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė, Seimo laikinosios Moterų grupės pirmininkės pavaduotoja Orinta Leiputė taip pat tvirtino, kad pokyčiai yra būtini.
„Atskiros Seimo narių iniciatyvos iššaukia tam tikras diskusijas, tačiau dabartinis projektas yra pažangus ir žymiai geresnis nei buvo anksčiau. (...) Kasmet užfiksuojama apie 60 tūkst. atvejų, kai prašoma pagalbos, tačiau ikiteisminių tyrimų pradedame ženkliai mažiau. (...)
Faktas toks, kad namai yra nesaugiausia vieta moterims, kurios patiria smurtą, šalia dažnai būna ir vaikai. (...) Visi sveikai mąstantys politikai pritars šiam įstatymo projektui, nes, matydami skaičius, matydami, kiek yra nelaimingų šeimų, turime priimti ir sprendimus“, – argumentavo O. Leiputė.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas taip pat kalbėjo, kad būtina pripažinti pačios problemos egzistavimą. Anot jo, policijos pareigūnai pasakoja, kad kas 10 minučių suskamba telefonas su pagalbos prašymu dėl smurto artimoje aplinkoje.
„Reikia permąstyti lyčių santykius, požiūrį į moters, vyro vaidmenį šeimoje arba artimoje aplinkoje. (...) Pavojų šeimoms kelia ne seksualinės mažumos, ne valdžios priimami sprendimai, bet šeimoms reikia pagalbos pačioms susitvarkyti ir pereiti prie pagarbaus oraus gyvenimo. Šis įstatymas yra didžiulė pagalba ir šeimoms“, – atkreipė dėmesį A. Navickas.
Parlamentaras pridūrė, kad, jei iš tikrųjų norime ginti šeimą, „turime šalinti smurto virusą“.
