Seimas ketvirtadienį, susirinkęs į pirmąjį pavasario sesijos posėdį, pritarė Vyriausybės siūlymui nepaprastąją padėtį Lietuvoje pratęsti iki balandžio 21-osios. Už pratęsimą balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo trys, o 43 susilaikė.
Portalas LRT.lt primena, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvesta tuomet, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Prezidentas G. Nausėda vasario 24 dieną pasirašė dekretą, kuriuo nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvesta iki kovo 10 dienos.
Ketvirtadienį nepaprastosios padėties pratęsimui pritarė visi posėdyje dalyvavę valdančiųjų atstovai. Dauguma opozicijai priklausančių politikų susilaikė, tačiau trys iš jų – Saulius Skvernelis, Dainius Kepenis ir Stasys Tumėnas – balsavo prieš siūlymą.
Pateikė papildomų siūlymų
Siūlymą pratęsti nepaprastosios padėties režimą visoje šalies teritorijoje pateikė Vyriausybė. Trečiadienį posėdžiavęs ministrų kabinetas ne tik pritarė, kad nepaprastoji padėtis turėtų būti pratęsta iki balandžio 21-osios, bet ir pateikė papildomus siūlymus.
Kaip aiškino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, atsižvelgiant į aktualų grėsmių paveikslą, siūlomos papildomos priemonės. Pirmiausia, sustiprinti Europos Sąjungos išorės sienos apsauga. Taip pat siūloma numatyti galimybę užsieniečių, besitraukiančių nuo Rusijos agresijos, humanitariniam įleidimui į šalį.
Siūloma riboti teisę rinkti informaciją apie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones ir kitus svarbius objektus, juos fotografuoti ir pan.
„Kadangi matomos tendencijos, manome, kad tai yra labai svarbu“, – trečiadienį sakė A. Bilotaitė.
Vyriausybė taip pat pasiūlė riboti susirinkimus, kuriuose kurstoma nesantaika ir karas. Siūloma riboti Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų ir kontroliuojamų programų transliavimą bei informacijos, kuria skleidžiama dezinformacija ar kurstomas karas, sklaidą.
„Atsižvelgiant į įvykius Rusijoje ir Baltarusijoje bei jų galimą įtaką šių šalių gyventojų tranzitui per Lietuvos teritoriją ir pasitraukimą į Lietuvą, siūloma nustatyti įrankius, reaguoti pagal poreikį“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo ministrė.
Ministrų kabinetas siūlo sugriežtinti vizų išdavimą, o Rusijos ir Baltarusijos piliečiams vizų išdavimą visiškai sustabdyti.
A. Bilotaitė pabrėžė, kad siūlymai nukreipti į grėsmes ir gyventojams nesklandumų nesukels.
Opozicija pažėrė kritikos
Visgi keturios Seimo opozicijos frakcijos pareiškė nepritariančios naujoms nepaprastosios padėties sąlygoms, todėl ketina balsuoti prieš jos įvedimą.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis siūlomas nepaprastosios padėties sąlygas prilygino policinės valstybės nuostatoms.
„Norima uždrausti fotografuoti karinės kolonos judėjimą ir įsidėti į feisbuką, pasidžiaugti, tokiu atveju žmogus iš karto tampa įstatymo pažeidėju ir pasiunčiama žinia, kad praktiškai Lietuvoje tiek pilna šnipų, kad policija ir kitos tarnybos turėtų galimybę kiekvieną žmogų paimti, išimti jo mobilius įrenginius, vaizdo registratorius ir tokiu būdu apkaltinti, kad jis filmuoja, fotografuoja energetinius ar karinius objektus“, – sakė S. Skvernelis.
Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius teigė nesuprantąs, kodėl reikia pratęsti nepaprastąją padėtį, jei Lietuvai šiuo metu jokia karo grėsmė nekyla.
„Suprantu jūsų norą riboti Lietuvos piliečių konstitucines teises. Tačiau mano klausimas būtų toks: ar Lenkijai, Latvijai ir Estijai yra mažesnė karo grėsmė? Kariuomenės vadas kartoja, kad karo nebus, Lietuvai grėsmės nėra. Tai kokių tikslų politinių jūs siekiate šiuo įstatymo projektu?“, – posėdžio metu kėlė klausimą A. Skardžius.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas Jonas Jarutis taip pat akcentavo, kad jo frakcija nepaprastosios padėties pratęsimo nepalaikys dėl to, kad projektas yra papildytas pertekliniais ribojimais.
„Aš manau, kad mes gyvename teisinėje valstybėje ir dabar tikrai ne ta situacija, kada reikėtų riboti visiškai žmonėms prieigą prie viešųjų informavimo priemonių. Aš manau, kad jeigu (projektas – ELTA) būtų įprasta apimtimi, kaip iki šiol buvo, LVŽS balsuotų už, bet dabar mes negalime palaikyti šio sprendimo“, – sakė J. Jarutis.
Nuostatas tikslino
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad atsižvelgus į opozicijos kritiką, dėl karo Ukrainoje Seimui teikiamos nepaprastosios padėties pratęsimo sąlygos yra patikslintos.
„Vyko diskusijos, kiek žinau, keli punktai yra patikslinti: dėl to fotografavimo ir filmavimo, kur kažkam kilo klausimas, ar galima googlinti, man atrodo, tie dalykai yra daugiau ar mažiau išspręsti“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, taip pat pakoreguota sąlyga, susijusi su galimu žiniasklaidos veiklos ribojimu, jei fiksuojama karo propaganda ar dezinformacija.
„Tos nuorodos į neapykantos kalbą, kaip sudėtingiau įgyvendinamos, yra atsisakyta. (...) Punktai pakoreguoti pagal tuos nuogąstavimus, kuriuos išdėstė opozicija“, – teigė ji.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė kad nepaprastoji padėties su papildomais ribojimais yra reikalinga dėl to, kad būtų apribotas „putiniškos dezinformacijos skelidimas“.
„Demokratiją reikia ginti ir nuo putiniško karo propagandos ir nuo dezinformacijos. Ir dabar daug padarė ne tik valstybė, bet ir verslas pats uždarydamas tokias nišas, per kurias buvo skleidžiama propaganda ir dezinformacija“, – sakė A. Anušauskas.
„Kad ir kaip kai kas verktų dėl to, tai yra nesusiję su piliečių teisių ribojimų. Tai yra pirmiausiai susiję su putiniškos propagandos ir dezinformacijos ribojimu“, – akcentavo ministras.
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat teigė manas, kad nepaprastosios padėties pratęsimas su papildomais ribojimais yra reikalingas. Politikas akcentavo, kad šie ribojimai nėra nukreipti prieš piliečių teises.
„Tai nėra nukreipta prieš piliečių teises, tai yra nukreipta prieš piktavalių piliečių galimus kėslus ir ketinimus. O žmonės, kaip ir žiniasklaida, kaip ir pareigūnai turi suprasti ir tikiuosi, kad supras padėties rimtumą ir elgsis atsakingai“, – sakė E. Gentvilas.
