Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį susitiko su eurokomisaru Thierry Bretonu, su kuriuo sakė aptarusi, be kita ko, situaciją Ukrainoje. Premjerė akcentavo, kad Rusijos grėsmė yra ilgalaikė, todėl priimami sprendimai, kurie leistų Europos Sąjungai maksimaliai atsiriboti nuo Vladimiro Putino režimo.
Rusijos kariai anksti penktadienį vietos laiku užpuolė didžiausią Europoje Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę. Premjerė I. Šimonytė teigė, kad Lietuva ir toliau pasisako dėl griežčiausių sankcijų Rusijai taikymo, o į tokį išpuolį taip pat bus atsižvelgta.
„Tai, kad skirtingai nuo civilizuotų kraštų kariuomenių, kurios nešaudo į objektus, tokius kaip ligoninės ar atominės elektrinės, Putino kariaunai nėra jokių apribojimų, yra labai svarbi aplinkybė, į kurią bus atsižvelgta. Penktadienį vyksta Užsienio reikalų ministrų taryba Briuselyje ir neabejotinai tais klausimais bus diskutuojama, šitą klausimą ministras Landsbergis kels“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė taip pat ramina Lietuvos žmones ir teigia, kad institucijos nestebi jokių radiacinio fono pakitimų.
„Situacija yra akylai stebima“, – sakė ministrė pirmininkė.
Eurokomisaras T. Bretonas teigė, kad Europos Komisija atidžiai stebi šį įvykį ir mato, jog padėtis Ukrainoje prastėja: „Mes tame rengiamės ir, kaip sakė I. Šimonytė, deja, ši situacija tęsis, mes turime rengtis kitiems galimiems įvykiams. Turime veikti greitai ir tvirtai.
Mes jau dabar galvojame, kokie galėtų būti tolesni veiksniai, tai bus aptariama penktadienį po pietų su užsienio reikalų ministrais.“
Šimonytė: turime išlikti vieningi
Premjerė prisiminė, kad paskutinį kartą su eurokomisaru T. Bretonu ji susitiko po to, kad neteisėto Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas priverstinai nutupdė avialinijų „Ryanair“ lėktuvą, kuriuo iš Atėnų į Vilnių skrido beveik 100 Lietuvos piliečių.
„Tuomet su komisaru kalbėjome apie tai, kokie gali būti diktatoriai ir kokių sprendimų jie gali imtis prieš nekaltus žmones. Dabar susitinkame daug dramatiškesnėmis aplinkybėmis, kai Ukrainoje vyksta Putino pradėtas karas ir laikotarpis yra labai įtemptas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji dar kartą pabrėžė, kad Ukrainoje šiuo metu vyksta kova dėl to, kaip atrodys ateities pasaulis, todėl jau pavyko įrodyti, kad Europos Sąjunga (ES) gali būti labai vieninga, gali priimti sprendimus greitai priimti ir greitai juos įgyvendinti.
„Ir gali būti labai vieninga ne tik pačioje ES, bet ir gali būti vieninga su savo strateginiais partneriais, tokiais, kaip JAV, Jungtinė Karalystė ir kitos pasaulio demokratijos, kurios susivienijo įgyvendindamos sprendimus, keliančius Putinui karo kainą. Labai svarbu, kad tas vieningumas išliktų ir kad mes ateities iššūkiams būtume pasirengę“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė komentavo, kad su eurokomisaru aptarė tiek ES, tiek atskirų jos valstybių pastangas gynybos srityje. Ji kalbėjo, kad ES narės viena po kitos skelbia didinančios išlaidas gynybai ir krašto apsaugai.
„Yra daug sprendimų, kurie gali būti padaryti pačių valstybių, yra daug sprendimų, kuriuos gali padaryti ES saugumo srityje. Ypač jei kalbame apie tokias saugumo sritis, kaip kibersaugumas. Todėl tikrai esame nusiteikę ir pasiryžę bendradarbiauti, bendrauti, o kur galime, pasiūlyti savo kompetenciją ir savo pajėgumus, kad šitas ES saugumo stiprėjimas būtų kuo greitesnis ir kuo didesnis“, – sakė I. Šimonytė.
Ji akcentavo, kad Rusijos grėsmę mato kaip ilgalaikę, todėl sprendimai, apie kuriuos kalbama, nėra trumpalaikiai ar orientuoti tik į dabartinį momentą, bet tai yra ir ilgalaikiai sprendimai, leidžiantis ES judėti maksimalaus atsiribojimo nuo Vladimiro Putino režimo kryptimi.
„Situacija yra akylai stebima, kaip minėjau, yra pasirengusi priimti skubius sprendimus, jeigu jų reikėtų Lietuvoje, jeigu būtų labai aiškūs sprendimai, kurie reikalingi tam, kad sumažintumėm Rusijos karo poveikį Lietuvos ekonomikai.
Tačiau kalbėjome ir su komisaru, kad Europos Komisija situaciją akylai stebi ir nė kiek neabejoju, kad bus pasirengusi reaguoti europiniu mastu, kai tinkamiausi sprendimai būtų priimami visos ES mastu“, – komentavo premjerė.
Ministrė pirmininkė kalbėjo, kad kol kas yra sunku įvertinti jau priimtų sankcijų poveikį ekonomikai.
„Sutarėme, kad ir toliau bendradarbiausime griežtindami sankcijas Baltarusijos režimui, kuris yra sudėtinė šito karo dalis, ką ne kartą esame minėję. Sprendimai dėl sankcijų ir šio režimo atžvilgiu yra priimti“, – sakė I. Šimonytė.
