Krašto apsaugos ministerija (KAM) svarsto apie visuotinės karo prievolės įvedimą: pristatė galimybių studijos rezultatus. Svarstomi du modeliai: prievolė tik jauniems vyrams arba ir jauniems vyrams, ir jaunoms moterims. Apklausos rodo, kad privalomam moterų šaukimui pritartų vos 14 procentų visuomenės. Politikams ieškant sprendimo, tyrimo rezultatai rodo, kad pokyčiai kainuotų papildomus šimtus milijonų eurų.
Krašto apsaugos dilema: palikti šauktinių loteriją ar įvesti visuotinę prievolę. KAM tyrimas svarsto dvi prievolės galimybes – visuotinis šaukimas tik vyrams arba ir vyrams, ir moterims. Tokį modelį palaiko karė Julija Smilgaitė.
„Turim gerą pavyzdį Izraelį, kur priima visus – tiek moteris, tiek vyrus. Aš manau, kad mes irgi esam pajėgios kartais netgi geriau už vyrus atlikti mūsų tarnybą“, – tikina karė.
Bet pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, moterų šaukimui nepakanka visuomenės palaikymo.
„Mūsų apklausa rodo tik 14 procentų palaikymą“, – teigia ministras.
Tad pirmasis ministerijos tyrime svarstomas prievolės modelis – be moterų. Privalomas šaukimas būtų visiems 18–19 metų vyrams. Šauktinių dėl to padaugėtų daugiau nei 2 tūkstančiais. Lietuvos kariuomenėje šauktiniai sudaro nedidelę karių dalį, todėl pajėgos paaugtų nedaug.
„Tai 15 procentų. Jūs aišku sakysite, kad tai nėra reikšminga, sąmatos didelės, padidėjimas nėra reikšmingai didelis, o rezervas didėja“, – sako A. Anušauskas.
Antroji alternatyva: šaukti 18–19 metų ir vyrus, ir moteris. Dėl to kariuomenė padidėtų gerokai daugiau – 8 tūkst. šauktinių.
„Kodėl aš manau, kad ir merginos turėtų būti šaukiamos? Todėl, kad pasaulis keičiasi“, – LRT TELEVIZIJAI sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) licėjaus „Sokratus“ direktorius Mindaugas Nefas.
Bet dabartinio gynybos finansavimo neužtektų. Visuotinė prievolė vien vyrams kainuotų papildomus 110 milijonų eurų per metus, o vyrams ir moterims dar beveik trigubai tiek.
„Klausimas didysis yra, ko mes norim iš šitos visuotinės tarnybos, nes ji yra įrankis. Įrankis kam? Turėti daugiau aktyvių piliečių? Tada tai galima pasiekti ne vien tik per visuotinę tarnybą“, – karo sociologas Deividas Šlekys.
Psichiatrai kelia klausimą dėl vis vėlyvesnės jaunuolių brandos.
„Mūsų disciplinų moksliniai tyrimai rodo, kad merginų paauglystė baigiasi vidutiniškai 23–25 metų, o vaikinų – 25–27 metų“, – tikina psichiatras Eugenijus Laurinaitis.
Psichiatras paauglystės pabaiga vadina psichologinės brandos momentą, kai asmenys supranta, kad laisvė ir atsakomybė yra vienos monetos dvi pusės.
E. Laurinaitis taip pat išskiria, kad turi keistis karo vadų gebėjimai, nes juos reiktų mokyti dirbti su paaugliška asmenybe.
Bet ir dabartinis šauktinių kvietimas burtų keliu – dalies nuomone neteisingas.
„Mes dabar gaunam daugybę užklausų, kaip mes galime jiems padėti išsisukti nuo tos karinės tarnybos. Aišku, mes šiais klausimais nedirbam ir nepateikiam informacijos“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas.
Pagal tyrimo apklausą, kas antras 15–19 metų jaunuolis tarnauti norėtų, tačiau iš vyresnių jaunuolių – mažiau nei trečdalis. Tarp nenorinčių – ir vilnietis Lukas Keraitis.
„Gali mane vadinti nevyrišku, bet aš nesu kariuomenėje, manęs tai nežavi, bet tuo pačiu ir nežeidžia tokie argumentai, kai kažkas sako, kad prarandi progą išmokti vyriškumo kariuomenėje. Ačiū, yra kitų būdų“, – įsitikinęs L. Keraitis.
Nusprendus, pokyčiai įsigaliotų nebent po 6 metų. Nors tyrimas skaičiuoja, kad dėl mažėjančio gimstamumo kada nors vis tiek reikės šaukti visus jaunuolius.
