Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį visuomenei pristatys Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją ir surengs diskusiją dėl visuotinio šaukimo reikalingumo. Tiesa, ministras Arvydas Anušauskas patikslino, kad viešojoje erdvėje pasirodę nuogąstavimai – dar ankstyvi. Kol kas nėra priimti jokie teisės aktai ar įstatymai, todėl kalbėti apie visiškai naują tvarką dar nereikėtų.
Ministras gesina aistras: dėl visuotinio šaukimo jokių sprendimų dar nėra
„Tyrimas arba studija – tai nėra dar politinis sprendimas dėl visuotinės karo prievolės, nėra konkretus projektas ar įstatymas. Tai tyrimas, jame vertinamos pačios įvairiausios aplinkybės“, – sako A. Anušauskas.
Jo teigimu, KAM apklausa rodo, kad šiuo metu vos 14 proc. žmonių pritaria, kad karo prievolę atliktų ir moterys.
Vyriausybė savo programoje buvo numačiusi, kad tokia studija ir tyrimas turi būti atliktas, tas, pasak A. Anušausko, ir buvo padaryta.
„Manyčiau, kad mes vienaip ar kitaip judame prie visuotinės karo prievolės modelio, kai jaunuoliai yra kviečiami praktiškai visi, kurie gali atlikti tarnybą ir įstatyme nenumatytos sąlygos atidėti. <...> Ši studija atsako į klausimus, kiek reikėtų resursų ir kiek tai užtruktų, mažiausiai – 6–8 metus, o ir pinigai nemaži“, – sako ministras.
A. Anušausko teigimu, įvedus visuotinio šaukimo modelį, padidėjimas nuo dabartinio skaičiaus būtų apie 15 proc.
„Gal sakysite, jog nėra reikšmingas skaičius, bet ta aprėptis visų jaunuolių, žinoma, duoda pliusų, jie išdėstyti ir studijoje, didėja aktyvusis rezervas <...>. Jei kalbame apie šalies gynybą, ir dabartinis modelis yra veikiantis, mes dabar kalbame apie reikšmingą kariuomenės potencialo sustiprinimą karine technika, strateginėmis atsargomis“, – sako ministras.
Svarstoma, kad kasmet būtų galima pašaukti iki 6,1 tūkst. vaikinų, su merginomis – beveik 12 tūkst. jaunuolių.
Dėl merginų tarnybos palaikymo nėra
Studijoje skaičiuojama, kad vien pradinės investicijos tik visuotinio vaikinų šaukimo atveju kainuotų per 0,4 mlrd. eurų, jei būtų šaukiamos ir merginos – 1,5 mlrd. eurų, priklausomai nuo modelio, kasmet tai atsieitų dar 80-220 mln. eurų.
„Visada turime pasverti, ar tuos procentus sunaudoti karinei technikai modernizuoti, ar šaukimui. <...> Reikia skaičiuoti, žiūrėti ir, žinoma, diskutuoti“, – pabrėžė ministras.
Jis dar kartą patikslino, kad kol kas, bent jau visuomenėje, visuotinio šaukimo idėja palaikymo neturi.
„50 proc. visuotinį šaukimą, kaip procesą, palaiko, tai yra daug, savo artimo žmogaus tarnybą palaiko net 66 proc., tai didelis palaikymas. Tačiau dėl merginų tarnybos sutarimo visuomenėje nėra. Žinoma, galima pasakyti politinį sprendimą ir eiti toliau, bet vėl atsiremiame į kaštus, tai irgi kainuoja, tik lėšos dvigubėja“, – sako ministras ir priduria, kad kompromisinis sprendimas egzistuoja jau dabar, kai šaukiami jaunuoliai, o merginos gali eiti į karo tarnybą kaip savanorės.
Anot A. Anušausko, kol kas sunku pasakyti, ar nuomonės dėl merginų šaukimo pasikeis, ir jis nėra tikras, kad tos pozicijos po kelerių metų bus kitokios.
LRT.lt primena, kad KAM atliktoje Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studijoje numatyta, kad visuotinis šaukimas į kariuomenę jaunuoliams vos baigus mokyklą galėtų būti įvestas per šešerius arba aštuonerius metus, jis atsieitų šimtus milijonų eurų.
Skaičiuojama, kad vien pradinės investicijos tik visuotinio vaikinų šaukimo atveju kainuotų per 0,4 mlrd. eurų, jei būtų šaukiamos ir merginos – 1,5 mlrd. eurų, priklausomai nuo modelio, kasmet tai kainuotų dar 80–220 mln. eurų.
Svarstoma, kad kasmet būtų galima pašaukti iki 6,1 tūkst. vaikinų, su merginomis – beveik 12 tūkst. jaunuolių.
Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama po kiek daugiau nei 3,8 tūkst.18–23 metų vaikinų ir tarnybą dėl studijų atidėjusių jaunuolių iki 26 metų.
