Lietuva patiria beprecedentį Kinijos spaudimą, kokio nesitikėjo, sutikdama įsileisti Taivaniečių atstovybę. Drąsiam žingsniui pasiryžusi Lietuva peržengė Pekino nubrėžtas raudonas linijas ir dabar gali tapti puikiu pavyzdžiu, rodančiu, kas laukia kitų, išdrįsiančių priimti tokį ar panašų sprendimą.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovų, prognozuotas dvišalių santykių pablogėjimas ir nedideli Lietuvos verslo praradimai. Niekas nesitikėjo, kad Pekinas neoficialiai spaus Lietuvos verslo partnerius Vakaruose, o tai gali pabloginti investicinį klimatą Lietuvoje.
Dabar aiškėja, kad sprendimų priėmėjai nesivargino išsiaiškinti, kokią žalą valstybės ekonomikai ir verslui gali padaryti supykę kinai. Ekonomistai, kitų sričių ekspertai tik spėlioja apie neigiamas pasekmes, nėra parengtų receptų, kaip jų išvengti. Beje, Vyriausybė nusprendė steigti Lietuvos prekybos atstovybę Taipėjuje, nors anksčiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija anonsavo atstovybę Taivane. Vyriausybės sprendimas įsigaliojo sausio 1-ąją ir netrukus bus skelbiamas konkursas atstovybės vadovo pareigoms eiti.
Kreipėmės į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, klausdami ar yra atlikta analizė, kokią žalą Lietuvos ekonomikai, verslui gali padaryti konfrontacija su Kinija. Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsakė, kad nedalyvavo steigiant Taivaniečių atstovybę Lietuvoje. Šį procesą koordinavo Užsienio reikalų ministerija, kuri ir vertino galimas pasekmes. Užsienio reikalų ministerija pripažįsta, kad viena aplinkybė nebuvo numatyta.
„Rizikų įvertinimas atsirėmė į mūsų dvišalių ekonomikos santykių lubas, t.y. eksportą ir importą iš Kinijos, kurie nėra dideli ir negalėtų sukelti didelių ekonominių nuostolių. Kinija atsaką formuoja ne tik dvišalėje plotmėje, bet ėmėsi sankcijų prieš ES bendrąją rinką. Būtent yra tas naujas nenumatytas elementas, kurį, žiūrint į istorinę raidą, nebuvo įmanoma numatyti“, – sakė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
Lietuvos užsienio politikos strategų pasitelkti Lietuvos banko ir Finansų ministerijos ekspertai aritmetiškai dėliojo statistinius skaičius, bet nenuspėjo tikrojo Kinijos atsako: sustabdyti krovininiai traukiniai į Lietuvą, neišduodami leidimai lietuviško maisto eksportui, Lietuvos įmonėms sumažinti paskolų limitai, užkeltos kainos, stringa kiniškos prekės, už kurias lietuviai jau sumokėjo.
Lietuvos importas iš Kinijos maždaug keturis kartus didesnis nei eksportas – įšaldyti šimtai milijonų. Lietuvos Vyriausybė derasi su EK, kad galėtų sunkumų patiriančioms įmonėms teikti metų trukmės lengvatines paskolas, tam valstybė numatė skirti 130 mln. eurų. Tačiau verslo atstovai tikina, kad tai perpus mažiau, nei dabar reikėtų.
„Tai būtų apie 300 mln. eurų. Kaip mes skaičiuojame, tai yra labai paprasta: nuo bendros apyvartos, bendros apyvartos eksporto į Kiniją ir importo iš Kinijos susidaro apie 1,5 mlrd. eurų. Konteineriai plaukia apie 3 mėnesius, tai mes daliname tą sumą ir gaunam, kad apyvartai reikėtų apie 300 mln. eurų, kadangi tiek apsisuka per metus, keturis kartus apsisuka pinigai“, – sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Lietuvos eksportas į Kiniją 2020 m. siekė 315,8 mln. eurų. Tuo metu eksportas į Taivaną - 19 mln. eurų. Lietuvos importas iš Kinijos - 1,2 mlrd. eurų. Importas iš Taivano į Lietuvą - maždaug 66,1 mln.eurų. Dabar Taivanas žada pagalbą Lietuvai.
„Taivanas ruošia investicinį fondą, kurio pradinis kapitalas turėtų siekti 200 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Lėšas planuojama investuoti į strategines Lietuvos pramonės šakas“, – teigė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad nuostoliai dėl prarasto eksporto gali materializuotis jau kitą mėnesį, o taivaniečių siūlomas investicinis projektas – ilgalaikis.
„Tie 200 mln. eurų, jeigu ateis į Lietuvą, jie visų pirma neateis iš karto. Visų antra, tai yra procesas, nes reikia steigti įmonę, reikia kurti darbo vietas, reikia ieškoti įvairių biurų, galvoti ką čia daryti su tais 200 mln. Tai yra labai ilgalaikis dalykas“, – sakė „Brandnomikos“ partneris A. Izgorodinas.
Jis tikina, kad tiesioginė Lietuvos priklausomybė nuo eksporto į Kiniją nėra labai didelė – Kinija 20 didžiausių Lietuvos eksporto rinkų sąraše. Tačiau, kaip pripažįsta Taivaniečių atstovybės steigimą Lietuvoje kuravusi Užsienio reikalų ministerija, nebuvo numatyta, kad Pekinas ne tik blokuos mūsų eksportą, trukdys išvežti prekes iš Kinijos, bet ir neoficialiai spaus savo partnerius Vakaruose nutraukti verslo ryšius su Lietuva. O tai jau rimta.
„Jei Kinija tęs spaudimą Vakarų Europos ir Skandinavijos kompanijoms, kad jie nepirktų iš Lietuvos tam tikrų paslaugų ar tam tikrų komponentų, tada poveikis bus didelis, nes Lietuvos eksportas apie 80–90 proc. stovi būtent ant kontraktinės gamybos eksporto į kitas ES šalis. Čia rizika būtų jau pakankamai didelė“, – svarstė A. Izgorodinas.
Anot profesoriaus Rimanto Rudzkio, dėl šio konflikto blogės investicinis klimatas Lietuvoje.
„Žinant kaip tos didžiosios pasaulio kompanijos nori patekti į Kinijos rinką, kuri šiuo metu pati didžiausia, tai iš karto padaro Lietuvą padidintos rizikos šalimi. Apdirbamajai gamybai ir mūsų investicinis klimatas, kuris pastaruoju metu buvo labai geras, mes turėjome labai gerą reputaciją, vat jis susigadino“ – sakė Mokslo tarybos valdybos narys prof. R. Rudzkis.
Užsienio reikalų viceministras M. Adomėnas sako, kad Lietuva renka įrodymus ir teisybės ieškos tarptautinėse organizacijose.
„URM nedelsdama kreipėsi į EK, kuri atsakinga už ES prekybos politikos įgyvendinimą ir kalbamės su visų ES narių vyriausybėmis, kad būtų panaudoti turimi ES instrumentai šiam klausimui išspręsti, taip pat ir įskaitant bylos kėlimą PPO“, – nurodė M. Adomėnas.
Tačiau susipykę su kinais, lietuviai gali atbaidyti ir taivaniečių investicijas. Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad sprendimas leisti Vilniuje atidarytai įstaigai pasivadinti Taivaniečių atstovybe – klaida. Tą klaidą ištaisyti valdžią ragina kai kurie opozicijos atstovai, o valstiečiai žalieji – siunčia Pekinui žinią: atėję į valdžią keis Taivaniečių atstovybės pavadinimą.
„Tai kinai laikytų didžiuliu laimėjimu, (...) pats faktas dėl svarstymų keisti pavadinimą, tai manau, tokie svarstymai yra labai neigiami Lietuvai tiek kalbant apie Lietuvos tarptautinį prestižą, tiek ir apie santykius su sąjungininkais. Šiuo metu tokie svarstymai yra labai žalingi. Žvelgiant iš taivaniečių perspektyvos, jei aš būčiau Taivano investuotojas, turbūt gerai pagalvočiau ar šiuo metu verta investuoti į šalį, kurioje politinė situacija yra tokia nestabili“, – teigė Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas Raigirdas Boruta.
Tuo metu valdantieji konservatoriai ir toliau tvirtina nepažeidžiantys „vienos Kinijos“ politikos. Taivaniečių atstovybė Vilniuje tam neprieštarauja.
