Besikeičiančios galimybių paso gavimo sąlygos tampa galvosopiu gyventojams. Jie nesupranta, kodėl negavusiems nė vieno skiepo, bet persirgusiems COVID-19, taikomos kitokios sąlygos nei tiems, kurie gavo dvi vakcinos dozes.
Vilnietė Margarita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui LRT.lt teigė, kad dviem dozėmis pasiskiepiję žmonės yra tarsi baudžiami, mat net jei jie ir turi pakankamai antikūnų, galimybių pasas jiems negalios negavus sustiprinančios vakcinos dozės.
Visgi kitokios sąlygos, kaip sakė Margarita, galioja tiems, kas apskritai nėra pasiskiepiję, bet imunitetą įgijo persirgę koronavirusu.
„Nuo pat tada, kai atsirado vakcinos, buvo apeliuojama į žmonių pilietiškumą ir skatinama pasiskiepyti, didžioji dalis žmonių taip ir padarė.
Dabar gi tie sąmoningi žmonės, atrodo, yra baudžiami, mat jei negaus trečios vakcinos dozės, neturės galimybių paso, net jei antikūnų tyrimas ir rodo, kad jų yra daug. O štai tas žmogus, kuris pasirinko nesiskiepyti, sirgo, analogiškoje situacijoje galimybių pasą gaus 60-čiai dienų. Manau, kad tai nėra sąžininga ir neatitinka teisėtų pasiskiepijusių žmonių lūkesčių“, – portalui LRT.lt piktinosi Margarita.
Vyriausybė prieš kelias savaites numatė, kad nuo gruodžio 28-osios galimybių pasas turės galiojimo laiką – 7 mėnesius. Ministrų kabinetas buvo numatęs, kad tie, kurie gavo dvi vakcinos nuo COVID-19 dozes, galimybių pasą galės prasitęsti atlikę antikūnų testą, jei antikūnų kiekis organizme būtų pakankamas. Jeigu nepakankamas – tuomet reikėtų sustiprinančios vakcinos dozės.
Visgi ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, kuriame nurodė, jog pasiskiepijusiems antikūnų tyrimas galimybių paso nebesuteiks, o norėdami jį gauti, nepriklausomai nuo jau turimo imuniteto, turi pasiskiepyti vadinamąja trečia vakcinos doze.
Taip pat skaitykite
Idėjai pritaria, bet komunikaciją kritikuoja
Nors yra ir nepatenkintų tokiais pokyčiais dėl galimybių paso, idėjai netaikyti antikūnų testo, kaip galimybės gauti galimybių pasą, pasiskiepijusiems dviem dozėmis pritaria net ir opozicijos atstovai. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Seime Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad nors tokiai idėjai pritaria, nemažai problemų mato su tuo, kaip apie ją komunikuojama.
„Paskutiniai priimami sprendimai, man atrodo, nėra pakankamai išdiskutuoti. <...> Antikūnų testai kainuoja pinigus. Kiekvienam pasidaryti, jei toks poreikis būtų, nėra pigu. O medikai ir šiandien negali atsakyti, kodėl pas žmogų, pasiskiepijusį dviem skiepais, antikūnų būna labai nedaug“, – sakė parlamentarė.
Ji teigė besitikinti, kad priimant sprendimą dėl dviem dozėmis pasiskiepijusių gyventojų galimybių paso pratęsimo, buvo vadovaujamasi duomenimis apie tai, kiek antikūnų testų yra atliekama, kokie rezultatai gaunami ir pan.
„Nes situacija yra visiškai nevienoda tarp žmonių. Matyt, kad labiau būtų SAM ir Vyriausybė užtikrintos vykdant vakcinaciją, dėl to buvo atsisakyta antikūnų tyrimo.
Tai liečia ne tik dvi vakcinas turinčius, bet ir persirgusius. Iš pradžių buvo vienaip reglamentuojama, kad gavus du skiepus ir persirgus trečio skiepo nereikia, dabar jau kalbama, kad gal ir reikia“, – kalbėjo Seimo narė.
R. Šalaševičiūtė teigė pritarianti tam, kad po du skiepus gavusiems žmonėms antikūnų testas nebūtų prielaida gauti galimybių pasą.
„Iš principo pritariu. Mano dvi dukros dirba sveikatos sistemoje ir ne kartą buvo susidūrusios su tuo, kad žmogus sako, jog turi antikūnų, bet paskui pasirodo, kad ir turintys du skiepus ar turintys du skiepus ir dar persirgę tų antikūnų turi nepakankamai.
Aš manau, kad reikia vakcinuotis, trečią skiepą priimti kaip būtinybę. Sprendimas nėra blogas, tik reikėjo kitaip komunikuoti, nes lieka neaiškumų“, – portalui LRT.lt komentavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė.
J. Sejonienė: efektyviausiai saugo sustiprinanti dozė
Taip pat Sveikatos reikalų komitete dirbanti Jurgita Sejonienė portalui LRT.lt komentavo, kad nepasiskiepiję, bet antikūnų dėl persirgimo turintys žmonės taip pat turi vakcinuotis, nes jų galimybių pasas anksčiau ar vėliau taip pat nustos galioti.
„Jiems reikia vakcinuotis, praėjus 7 mėnesiams po persirgimo, kaip ir po paskutinės vakcinacijos, revakcinuotis reikia. <...> Neribotam laikui galimybių pasą prasitęs tik tie, kurie yra arba šviežiai persirgę, arba pasiskiepiję susitprinančia doze“, – teigė politikė.
Anot J. Sejonienės, tyrimai rodo, jog nėra žinoma, kiek antikūnų reikia, kad žmogus būtų apsisaugojęs nuo plintančios omikron atmainos.
„Duomenys rodo, kad serga ir tie, kurie dviem dozėmis vakcinuoti, ir tie, kurie persirgę kitomis atmainomis. Efektyviausiai nuo sunkios ligos saugo sustiprinanti dozė. Remiantis tokiais duomenimis ir priimtas sprendimas“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovė J. Sejonienė.
