„Dienos temoje“ – interpeliaciją Seime atlaikęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
– Pone ministre, pirmiausia apie omikron: Lietuvoje jau turime du atvejus. Kada, prognozuojate, ši atmaina dėl lakumo ir spartaus plitimo gali tapti vyraujanti Lietuvoje?
– Delta atmaina per kelis mėnesius išstūmė ankstesnę viruso atmainą, tad manoma, kad per artimiausias vieną ar dvi savaites ši atmaina tikrai gali būti dominuojanti.
– Ir Lietuvoje?
– Ir Lietuvoje.
– Mokslininkas Gytis Dudas ragina galvoti apie griežtesnes priemones, nes staiga pradėjus plisti omikron ims trūkti lovų ligoninėse.
– Vyriausybė yra apsisprendusi. Dar vasarą, kai buvo įvedamas galimybių pasas, buvo transliuojama, kad mums tam tikra riba yra 300 COVID-19 pacientų Lietuvoje. Vadinasi, jeigu jų yra daugiau ir tendencijos augančios, mes žiūrime į griežtinimo priemones, jeigu mažiau – būtų galima galvoti apie galimybių paso atsisakymą. Priešinga linija – raudonoji – yra apie 240 pacientų reanimacijoje. Šiuo metu mes turime perpus mažiau. Situacija tam tikra prasme stabilizuota, bet tai neturėtų nuraminti. Taip, apie priemones galvojama, kadangi žinome, kad pirmosios žinutės apie omikron rodo, jog asmenys, pasiskiepiję dviem dozėmis, turi maždaug 50 procentų apsaugą, pasiskiepijusieji stiprinamąja doze, tai yra trimis dozėmis, turi iki 75 procentų apsaugą. Vadinasi, planuojame sudaryti galimybę, kad kitą savaitę žmonės galėtų skiepytis ne tik po 6, ne tik po 4 mėnesių, bet ir po 3 mėnesių. Paankstiname skiepijimąsi, kad daugiau žmonių galėtų pasinaudoti tokia galimybe ir pasiskiepyti stiprinamąja doze.
Delta atmaina per kelis mėnesius išstūmė ankstesnę viruso atmainą, tad manoma, kad per artimiausias vieną ar dvi savaites ši atmaina tikrai gali būti dominuojanti.
– Viskas dėl omikron?
– Taip, tai mūsų reagavimas į situaciją ir į tuos faktus, kuriuos žinome. Omikron atvejų, tarkime, Danijoje yra 3–4 tūkstančiai, bet ligoninių užimtumas dėl to – tik 1 procentas. Tačiau tai yra tik pirmosios žinios, mes nežinome, kaip bus toliau, todėl turime atidžiai sekti, kokia bus situacija gydymo įstaigose.
– Paminėjote trečią skiepą. Dalis visuomenės jau pasiskiepijo, kiti laukia eilėje. Šios dienos duomenimis, kiek realu, kad gali tekti turėti ir ketvirtą skiepą?
– Kaip ir visų skiepų atžvilgiu, kol nesibaigs pasaulinė pandemija, tol galutinė skiepijimo schema tikrai nebus aiški. Gali būti ir ketvirtas skiepas. Pajuokaudamas sakiau, kad aš ketvirtą jau gavau, juo mane paskiepijo Seime su interpeliacija. Jei kalbėtume rimtai, tai taip – visai tikėtina, kad gali būti ir ketvirtas skiepas. Neužmirškime: Naujuosius metus du trečdaliai pasaulio gyventojų pasitiks nematę skiepų. Mums tai yra bloga žinutė, tai yra gera žinutė viruso atmainoms.
– Ministre, šiandien labai daug dėmesio skiriama iš Pietų Afrikos Respublikos atskrendančiam lėktuvui. Tie žmonės pasitikti, jiems tikrinta temperatūra, buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Tačiau lėktuvai skrenda ir iš Londono, ir iš Danijos, kur plinta omikron atmaina. Jūsų akimis, ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nevėluoja, nes juk tikėtina, kad omikron į Lietuvą gali būti atvežtas ne iš Pietų Afrikos, bet iš Europos šalių?
– Na, taip, jau žinoma, kad pirmieji atvejai yra iš Europos. Dabar mūsų pagrindinis dėmesys turi būti nukreiptas ne tik į testavimą, bus atliktas papildomas testavimas šitiems žmonėms, bet apskritai į vakcinacijos schemų peržiūrą. Turime žiūrėti ir stiprinti testavimo schemas socialinės globos, sveikatos priežiūros įstaigose. Reaguodami į situaciją, kitą savaitę, matyt, tai paspartinsime ir planuoju, kad galėsime pateikti ministrų kabinetui ir privalomo skiepijimo teisės aktus.
Reaguodami į situaciją, kitą savaitę, matyt, tai paspartinsime ir planuoju, kad galėsime pateikti ministrų kabinetui ir privalomo skiepijimo teisės aktus.
– Ką tai reikštų? Privalomas skiepijimas visiems, tik suaugusiesiems ar ir vaikams?
– Mes visų pirma norime išdiskutuoti ir jau su konkrečiu teisės aktu aptarti būtent pagrindinių profesinių sričių, tai yra sveikatos sistemos, švietimo, socialinės globos, [asmenų skiepijimą]. Yra pasiūlymų kalbėti apie valstybės tarnybą, apie kariuomenę... Aš manau, kad jau kitą savaitę turėsime galimybę tai aptarti konkrečiau.
– Kol kas aptarsite Vyriausybėje?
– Šiuo metu derinama tarp institucijų, bet tikrai matome, kad reikia paspartinti procesą.
– Jūs pats apie kurių grupių privalomą skiepijimą galvojate? Minėjote ir valstybės tarnybą, kariuomenę, kurios nebuvo minimos ankstesniuose siūlymuose.
– Visos šios grupės, kurias išvardijau, manau, realiai gali būti aptariamos. Žinoma, svarbiausia yra sveikatos apsaugos sistema, švietimas, globa ir socialinė sritis, nes čia yra daugiausia žmonių, priklausančių didesnės rizikos grupei.
– Kaip manote, ar Seime sulauksite palaikymo šiai idėjai?
– Kol kas, man atrodo, sutarėme pandemijos klausimais. Girgžda, braška, bet pandemijos valdymas juda...
– Interpeliaciją atlaikėte, balsų užteko...
– Ir patys matote, kad galima kritikuoti, galima oponuoti, bet jeigu pasižiūrėsime už tvoros, kiekvienas Lietuvos gyventojas gali įsitikinti, kad Lietuvoje šiuo metu gyvenimo yra tikrai daugiau negu pandemijos. Ir jeigu mes elgsimės taip, kaip Skandinavijoje žmonės elgiasi, jeigu laikysimės rekomendacijų, jeigu skiepysimės, jeigu tėveliai pasirūpins vaikais, kokia dabar yra galimybė sudaryta Lietuvoje skiepytis, mes tikrai galime turėti gerą rezultatą.
– Dėl vaikų – ar pirmieji skaičiai, kiek tėvelių užregistravo skiepyti vaikus, nėra džiuginantys?
– Jie nėra džiuginantys, nes nepersirgusių vaikų šioje grupėje yra apie 130 tūkstančių. Užsiregistravo apie 3,5 tūkstančio. Kiek šiandien bus paskiepyta, ar 300, ar 400, nežinau, bet tai tikrai nedideli skaičiai. Jei žiūrime į vaikus nuo 12-os metų ir vyresniuosius, pasiskiepiję apie 34 procentai, dar apie 15–20 procentų yra persirgę. Vadinasi, vis dar turime daugiau negu 40 procentų neimunizuotų vaikų.
– Specialistai sako, kad vaikų skiepams skatinti reikalinga dar viena atskira vakcinacijos kampanija, įtikinėjimo kampanija.
– Aš manau, mitas, kad mums gali padėti speciali kampanija.
– Aš cituoju profesorių Usonį, tarptautiniu mastu pripažintą specialistą.
– Man atrodo, kad svarbesnė yra žinutė... Mes bendradarbiaujame su pediatrais ir būtent jų bendruomenė skleidžia žinutę, rekomenduoja tėvams skiepyti vaikus. Man atrodo, šito dalyko užtenka.
– Bet skaičiai, pripažinote, nėra džiuginantys.
– Viskas tėvelių rankose. Kaip ir sakiau, yra dalykų, kurie yra tėvelių rankose, tai yra jų atsakomybė, yra dalykų, kurie yra kiekvieno gyventojo rankose, tai reiškia, ką mes galime daryti pagal rekomendacijas, ir yra dalykų, kuriuos galime organizacine, institucine prasme užtikrinti. Žinutė Lietuvoje yra – mes turime visų skiepų, visoms amžiaus grupėms ir turime skiepų pakankamai, netgi skiriame kitoms šalims. Reikėtų pasinaudoti galimybe.
– Ministre, ir Seime sakėte, ir šiandien pakartojote, kad dabar gyvenimas Lietuvoje beveik toks pat kaip prieš pandemiją: neturime griežtų suvaržymų, dažnu atveju tereikia parodyti galimybių pasą, tačiau suvaržymų yra. Kai kurie jų žmonėms kelia klausimų, tarkim, kodėl galima stebėti sausakimšoje arenoje „Žalgirio“ rungtynes, tačiau tėveliai, net tie, kurie pasiskiepiję, turintys galimybių pasą ar nuolat besitestuojantys, negali darželyje ar mokykloje stebėti vaikų Kalėdų šventės. Šeimoms tai yra brangūs prisiminimai, jų maži vaikai...
– Yra rekomendacijos, yra labai skirtingos situacijos, yra veikla didelėse erdvėse, yra veikla uždarose erdvėse, yra veikla atviroje erdvėje... Visur yra rekomendacijos ir, jeigu mes visur jų laikytumės – atstumų, kaukių, respiratorių ir visų kitų dalykų, – aš manau, tai kur kas labiau padėtų. Beje, per Vėlines Lietuvos gyventojai, mano nuomone, labai gerai laikėsi ir mūsų rezultatas yra labai neblogas. Būtų labai neblogai ir šias didžiąsias šventes praleisti sąmoningai ir nepaleisti iš rankų to, ką dabar turime. Nors, be abejo, naujos viruso atmainos ir pandemija bando reguliuoti mūsų darbotvarkę.
– Kiek suprantu, judėjimo neplanuojate uždaryti, tiesiog raginate mažiau būriuotis ir darbo vakarėlius rengi nuotoliniu būdu arba lauke?
– Mūsų institucija vakarėlį darys rytoj nuotoliniu būdu. Gaila, tačiau jeigu mes norime pasiekti rezultatą, jeigu norime turėti atviras veiklas, atviras mokyklas, kontaktinį mokymąsi, neturėti jokių judėjimo ribojimų, suvaržymų, tai tiesiog...
– Ar omikron atmaina nepavogs Kalėdų?
– Daug nežinomųjų, mes šito nežinome, bet esame apsibrėžę visi kartu. Žinome kriterijus, žinome ribas, žinome rekomendacijas, turime skiepų, turime galimybę skiepytis stiprinamąja doze... Viskas yra mūsų rankose. Vienintelio, ko mes negalime, – užtikrinti, kad per Kalėdas būtų sniego, visa kita – mūsų rankose.
