Anksčiau nei planuota pasaulį išvydusių vaikų šeimos kelia klausimą dėl vaiko priežiūros atostogų trukmės. Pastebima, kad anaiptol ne visi neišnešioti kūdikiai, sulaukę dvejų metų, jau yra pasiruošę pradėti lankyti darželį ar ilgiau atsiskirti nuo artimojo, tačiau kol kas tėvai šią problemą palikti spręsti savarankiškai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, ilgesnės vaiko priežiūros atostogos ankstukų šeimoms galėtų pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą.
Pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms – iššūkiai
Ankstukų šeimos be visų iššūkių, užgriūvančių šeimą anksčiau nei planuota susilaukus mažylio, šiam ūgtelėjus susiduria ir su dar vienu – pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms ir vienam iš vaiką prižiūrėjusių tėvų atsiradus būtinybei grįžti į darbą, tenka spręsti klausimą, kas prižiūrės dar ne visuomet darželį lankyti pasiruošusį vaiką.
Šiuo metu vaiko priežiūros atostogos, kai mokamos išmokos, trunka dvejus metus nepriklausomai nuo, ar vaikas gimė išnešiotas, ar ne.
Į šią problemą dėmesį atkreipė viena LRT GIRDI parašiusi skaitytoja. Moteris pastebėjo, kad pavyzdžiui, jeigu vaikas gimė 25 nėštumo savaitę, tikėtina, kad 2 metų amžiaus vaiko raidos lygį jis pasieks kai sueis 2 metai ir 3 mėnesiai, tačiau vaiko priežiūros atostogos, kai gaunamos išmokos, baigiasi sulig antruoju vaiko gimtadieniu.
Tam, jog tam tikrų nepatogumų ir įtampos dėl dabartinės vaiko priežiūros atostogų tvarkos yra, pritaria ir Neišnešiotų naujagimių asociacijos prezidentė Asta Speičytė Radzevičienė, pati auginanti 26 sav. gimusią dukrą.
„Lietuvoje sąlygos auginti vaikus, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra vienos geriausių, kalbant apie motinystės atostogas. Tačiau, žinia, tų vaikučių, kurie gimsta labai anksti, maždaug 22–26 savaičių, pradžia būna labai sunki, jiems reikia kur kas daugiau laiko“, – pastebėjo A. Speičytė Radzevičienė.
Bendraamžius iki antrojo gimtadienio pasiveja ne visi ankstukai
Įprastai teigiama, kad iki antrojo gimtadienio ankstukai pasiveja savo bendraamžius, tačiau, pasak pašnekovės, ne visi ankstukai spėja pasivyti kitus dvimečius.
„Tiems vaikučiams, kurie tikrai yra labai ankstukai, reikia ne tiek reabilitacijų ar smegenų mankštinimo. Jiems tiesiog reikia laiko. Ir mes susiduriame su dideliu iššūkiu pastaraisiais metais, kai atėjus laikui išeiti į darželį mamos sako, kas vaikas dar nėra pasiruošęs. Visų pirma mamai yra baugu, kitas dalykas – pačiam vaikui dar reikia pusės metų ar metų, kad būtų pasiruošęs eiti į darželį“, – dėstė A. Speičytė Radzevičienė, pati auginanti 26 sav. gimusią dukrą.
Dažnai itin anksti gimę vaikai iki antrojo gimtadienio dar neįgyja bendraamžiams būdingo savarankiškumo. Vadinamieji „coliukai“, gimę 600–700 g. netgi fiziškai skiriasi nuo kitų tokio paties amžiaus vaikų – yra liesesni, mažesnio ūgio.
„Pasižiūrėjus vizualiai ir motoriškai – jų raida atsilieka. Bendruomenėje turime nemažai mamyčių, kurios šiuo metu, kai yra galimas darbas iš namų, lieka namie ir bando derinti darbą su motinyste. Nesakyčiau, kad visiems ankstukams taip yra, bet taip taip yra tiems, kurie yra gimę labai anksti“, – aiškino pašnekovė.
Su panašia dilema neišnešiotų vaikų tėvai susiduria ir atėjus laikui atžalai peržengti mokyklos slenkstį.
„Tai – lygiai toks pats iššūkis, nes vaikams vėl lygiai taip pat tiesiog reikia dar papildomai metų, kad jie išaugtų, raida pasivytų bendraamžius. Aišku, tai yra nedidelis ankstukų procentas, bet šis iššūkis tikrai yra labai didelis, nes sukelia labai daug streso. Ir tėvams, ir mokytojams“, – pastebėjo A. Speičytė Radzevičienė.
Neretai itin anksti gimę naujagimiai taip pat turi ir tam tikrą negalią, tad jiems reikia daugiau dėmesio, laiko siekiant tobulėti.
Pastebima, kad iki šiol informacijos apie neišnešiotų vaikų poreikius, bendravimą su jais, ugdymą bei pagalbą šeimoms vis dar stinga tiek patiems tokio vaiko susilaukusiems tėvams, tiek ugdymo įstaigoms ir pan. Todėl Neišnešiotų naujagimių asociacija pradėjo projektą „Auginu Lietuvą“, kurio metu siekiama sisteminti ir patogiai vienoje platformoje pateikti tokią informaciją.
Ankstukus auginančių šeimų poreikius supranta ne visi darbdaviai
Anot pašnekovės, natūralu, kad smarkiai anksčiau nei planuota gimusių vaikų šeimos kelia vaiko priežiūros atostogų pratęsimo klausimą, nes joms tenka daugybė iššūkių.
„Tai vėlgi yra socialiniai klausimai – turėtų būti atsižvelgiama į vaikučio gebėjimus, amžių, pasiruošimą. Manau, kad turi būti tokia galimybė spręsti tam tikroms institucijoms, kad galima būtų pratęsti tas atostogas pusei metų“, – dėstė asociacijos prezidentė.
Šiuo metu ankstukų tėvai per trumpų vaiko priežiūros atostogų problemą sprendžia įvairiais būdais – ieško auklių, dirba nuotoliniu būdu, tačiau pastebima, kad ne visi darbdaviai geranoriškai leidžia derinti darbą ir vaiko priežiūrą.
„Yra labai didelis skirtumas tarp didmiesčių ir regionų. Lietuvoje yra miestai, miesteliai, kaimai ir kaimeliai. Tikai situacijos skiriasi: vieni labiau stengiasi ir supranta, kiti – mažiau. Tai yra požiūrio klausimas. Kai žiūri į žmogų kaip į darbo jėgą ir tau yra svarbu tik, kad būtų padarytas darbas, o šeimai reikia uždirbti pinigus ir pavalgyti… Didesnėse kompanijose, didmiesčiuose tikrai yra tolerantiškų kompanijų, kurios bando derinti, atsižvelgti. Pareigas bando pasidalyti ir vyras su žmona tarpusavyje“, – dėstė A. Speičytė Radzevičienė.
Tiesa, pastebima, kad ne visi darbuotojai nori atskleisti darbdaviams faktą, jog augina neišnešiotą vaiką, baiminamasi stereotipų, stigmatizavimo.
Tvarkos pokyčiai gali prieštarauti asmenų lygiateisiškumo principui
Nors ankstukus auginančios šeimos vardija sunkumus, su kuriais tenka susidurti, nepanašu, kad valdžia planuotų keisti šiuo metu galiojančias tvarkas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas LRT.lt teigė, kad ankstukų tėvų kreipimasis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra pasiekęs, tačiau pastebima, kad vienos socialinės grupės išskyrimas galimai prieštarautų asmenų lygiateisiškumo principui.
„Tuo metu dabar galiojantys vaiko priežiūros tvarkos pokyčiai numatyti kitų metų pradžioje, kai bus priimti įstatymų pakeitimai, susiję su ES direktyvoje numatytais šeimos ir darbo derinimo klausimais“, – pastebėjo T. Kavaliauskas.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas numato, kad vaiko priežiūros išmokos mokamos pagal tėvų pasirinkimą iki vaikui sukaks vieneri arba dveji metai. Šis vaiko priežiūros išmokos mokėjimo terminas nustatytas visiems vienodas, nepriklausomai nuo to, kada gimsta kūdikis. Trečiuosius vaiko auginimo metus tėvai gali ir toliau būti vaiko priežiūros atostogose. Jei šeimos finansinė situacija yra sudėtinga, nes nebemokama vaiko priežiūros išmoka, šeima turi teisę kreiptis dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams į vietos savivaldybę.
„Jei mama arba tėtis lieka vaiko priežiūros atostogose ir trečiais vaiko auginimo metais arba toks asmuo augina vaiką ir neturi samdomo darbo, ar nedirba savarankiškai, toks asmuo draudžiamas valstybės lėšomis“, – pastebėjo T. Kavaliauskas.
