Lietuvoje

2021.11.11 12:31

Nepavyko – Seimas nepritarė mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimui

atnaujinta 12.57
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt, BNS2021.11.11 12:31

Seimas ketvirtadienį paskutiniame balsavime nepritarė mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimui. Už projektą balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 58, o 7 susilaikė. Toks balsavimas Seimo salėje palydėtas opozicijos plojimais.

„Balsavimas įvyko, nuaidėjo plojimai. Bet nežinau, kodėl tie plojimai nuaidėjo, nes problemos mes neišsprendėme“, – po balsavimo sakė Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas.

Jis pridūrė, kad vis tiek bus bandoma eiti „sprendimo keliu“. Politikas ragino Teisės ir teisėtvarkos komitetą, buvusį pagrindiniu šiame svarstyme, parengti naują projektą šia tema, kad būtų galima rasti sutarimą dekriminalizacijos srityje.

Seimas nubalsavo pavesti Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengti naują įstatymo projektą.

Prieš projektą daugiausia balsavo opozicijos atstovai, tačiau ir valdančiųjų gretose buvo tokių, kurie projekto nepalaikė. Balsavime susilaikė konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas, o prieš projektą balsavo Audronius Ažubalis.

„Jauni žmonės dėl padarytos klaidos netenka galimybės kurtis pilnavertę ateitį, o priklausomybės ligomis sergančius žmones baudžiamoji sistema įsuka į užburtą ratą, kuris juos likusiam gyvenimui pastato tarp narkotikų vartojimo ir kalėjimo be realios galimybės integruotis į visuomenę“, – išplatintame pranešime cituojama projekto rengėja, Laisvės partijos narė Morgana Danielė.

Susikirto dar prieš balsavimą

Laisvės partijos atstovės Morganos Danielės parengtos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir Baudžiamojo kodekso (BK) jau perkopė du – pateikimo ir svarstymo – laiptelius Seime. Ketvirtadienį parlamentas ėmėsi paskutinės – priėmimo – stadijos.

Dar nepradėjus svarstyti klausimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Robertas Šarknickas klausė Seimo vicepirmininko Jurgio Razmos, ar sąžininga daugumai Seimo narių nežinant į darbotvarkę įtraukti klausimą dėl dekriminalizavimo.

„Nėra išdiskutuota, kalbėta ir jūs staiga, seniūnų sueigoje, nutariate į darbotvarkę įtraukti šį klausimą“, – sakė R. Šarknickas.

J. Razma atsakė, kad šis projektas buvo svarstomas itin išsamiai, buvo rengtos diskusijos su ekspertais, o Seimas jau dvejose stadijose jam pritarė.

„Koks nors atidėjimas čia nieko neduoda“, – teigė jis.

Ragino naudoti kitas priemones

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė posėdyje kalbėjo, kad nors Lietuva daugeliu atvžilgiu yra pavyzdys kitoms valstybėms, kai kuriais klausimais rikiuojamės šalia tokių valstybių, kaip Baltarusija, Rusija ir pan.

„Tai yra vienas iš šitų klausimų – pagalbos žmonėms, kurie yra priklausomi psichoaktyvių medžiagų ir perteklinis tokių žmonių kriminalizavimas. Mes kviečiame tą geležinę uždangą nuleisti, ją sunaikinti ir ištiesti žmonėms ranką“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Pasak Laisvės partijos lyderės, teisininkai turėtų žinoti, kad ultima ratio principas byloja, jog baudžiamieji įstatymai turi būti taikomi tik tada, kai visos kitos priemonės yra išnaudotos.

„Kolegos, visos priemonės nėra išnaudotos. Mes esame pasiryžę jas išnaudoti ne tik panaikinant šį baudžiamąjį įstatymą ir nebausti žmonių, kurie turi priklausomybę, o jiems suteikti pagalbą. Vyriausybė yra numačiusi 11 mln. eurų per savivaldybes priklausomybių prevencijai. Tai yra rimtas žingsnis“, – sakė parlamentarė.

Konservatorius Arūnas Valinskas kalbėjo, kad nors kartais bandoma sudaryti įspūdį, jog diskutuojama, gerai ar blogai yra narkotikai, diskusija iš tikro yra ne apie tai. Pasak jo, kalbama apie efektyviausias narkotikų kontrolės priemones.

„Kriminalizacija ir baudžiamoji atsakomybė tokios tikrai nėra. Tą akivaizdžiai įrodė atsakingų Lietuvos institucijų pateikiama informacija, tą pabrėžė ir tarptautinės organizacijos, lyginamosios analizės. Tą mums visiems čia, Seime, aiškiai dėstė Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistai“, – aiškino A. Valinskas.

Jis taip pat teigė, kad nė už vieną kitą priklausomybę, pavyzdžiui, priklausomybę nuo lošimų ar alkoholio, nėra taip baudžiama.

Mato klaidingą žinutę

Darbo partijos atstovas Mindaugas Puidokas teigė, kad įsigaliojus tokiam projektui jauniems žmonėms bus pasiųsta žinutė, kad „vartoti narkotikus yra nieko blogo“. Pasak jo, Seimo nariai turi jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir už visą valstybę ir jaunosios kartos sveikatą.

„Apsilankymas narkomanijos reabilitacijos klinikose visam gyvenimui leidžia suprasti, kokio rimtumo problema yra priklausomybės. Ir kaip skaudžiai tai smogia ne tik pačiam suklupusiam žmogui, bet ir visai jo šeimai“, – aiškino M. Puidokas.

Jis kalbėjo, kad norima dekriminalizuoti visų rūšių narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų turėjimą. Anot Darbo partijos atstovo, prisidengiant „madingu Amsterdamo šūkiu“ dėl kanapių legalizavimo bandoma „prastumti“ teisinius sprendimus, kurie, jo teigimu, atvers kelią laisvam heroino, kokaino, LSD ir kitų narkotinių medžiagų vartojimui.

„Pirmas nusižengimas užtrauks tik įspėjimą arba baudą nuo 30 eurų, kuri, sumokėjus laiku, pavirs 15 eurų bauda. Kolegos, ar tai adekvačios priemonės, kurios atgrasys jaunus žmones nevartoti narkotikų? Akivaizdu, kad įvyks priešingai ir tai taps kvietimu nepergyventi dėl pasukimo į priklausomybes ir gyvenimo klystkelius“, – kalbėjo Seimo narys.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga kalbėjo, kad projektu norima judėti link narkotinių medžiagų normalizavimo: „Tai yra tiesiog dviveidystė. Mes kalbame apie visas narkotines medžiagas, o ne apie kanapes ar pan. <...> Niekaip nesuprantu, kam mes lygiuojamės į šalis, kur yra blogiau ir sakome, kad turime išeiti iš kažkokios komunistinės uždangos.“

Ką siūlė?

Pataisomis siekta iš Baudžiamojo kodekso išbraukti nuostatą, kad „tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu“.

Administracinį nusižengimų kodeksą norėta papildyti, kad nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo jas platinti užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 350 eurų. Pakartotinis nusižengimas turėjo būti baudžiamas 300–500 eurų bauda.

Taip pat siūlyta, kad be baudos kvaišalus vartojantis asmuo gali būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, o tas, kas savanoriškai būtų atidavęs neteisėtai pasigamintas ar įsigytas narkotines medžiagas, būtų atleistas nuo administracinės atsakomybės.

Koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis būtų laikomas nedideliu, turėjo nustatyti Sveikatos apsaugos ministerija.

Nedidelio kiekio narkotikų turėjimą be tikslo platinti dekriminalizavimą inicijavo valdančioji Laisvės partija. Siūlymą parėmė visų valdančiųjų frakcijų atstovai.

Šios partijos atstovė, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė anksčiau yra atkreipusi dėmesį, kad Lietuvoje iki 2017 metų už nedidelio kiekio narkotikų turėjimą taikyta tik administracinė atsakomybė.

Praėjusios kadencijos Seimas yra patvirtinęs Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, kurioje įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt