Lietuvoje

2021.10.14 19:25

Dėl pirmų algų – mokytojų skundai: kiekvieną rudenį tenka narplioti pinigų detektyvus

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.10.14 19:25

„Atlyginimas sumažėjo 55 eurais, kontaktinių valandų tiek pat, kiek buvo pernai.“ „Viena pamoka šiemet turiu daugiau nei pernai, 80 eurų mažiau gavau.“ Tokiais nuogąstavimais dalijasi pedagogai. Jų skundų sulaukia ir profesinės sąjungos. Spėjama, kad atlygio pokyčius lėmė švietime gajus siekis taupyti, mat lėšų tiesiog stinga. 

Kaip sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas, profesinė sąjunga sulaukia daug mokytojų skundų dėl pirmųjų šiais mokslo metais algų.

Skundų dėl galimai susitraukusio atlyginimo gavo ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos vadovas Egidijus Milešinas sakė, kad profesinė sąjunga nagrinės padėtį keliose mokyklose – pedagogai to paprašė oficialiai.

„Juokaujame, kad kiekvieną rudenį tenka narplioti detektyvus. Kažkas kažko nepriskaičiuoja, pasikeičia krūvis, o jei ir nepasikeičia, algos sumažėja“, – pridūrė pedagogė Jurgita Kiškienė.

Domisi profesinių sąjungų teisininkai

„Netgi lietuvių, anglų kalbų, matematikos mokytojai, turėdami 25 kontaktines valandas, neturi etato. Tai rodo, kad kai kalbama apie mokytojų atlygio didinimą, jis yra mažinamas. Mes tai traktuojame kaip manipuliavimą, kai atlyginimas mažinamas per etato sandarą“, – kalbėjo A. Navickas.

Jis sakė, kad spalio pradžioje gautomis algomis jau domisi profesinės sąjungos teisininkai.

„Mūsų teisininkams yra ką veikti. Bet su mokytojais kalbamės, kad greičiausiai sumažintos bendruomeninės veiklos valandos, antraip negalėtų būti, kad dirbi tiek pat, o gauni mažiau“, – aiškino A. Navickas.

Koks krūvis, etatas skiriamas konkrečiam mokytojui, sprendžia ugdymo įstaigų vadovai.

„Greičiausiai taip yra dėl neskaidrios darbo apmokėjimo sistemos. Būtent dėl etatinio apmokėjimo. Yra didelė terpė manipuliuoti darbo užmokesčiu ir laisvai jį sumažinti praktiškai negaunant sutikimo. Mažėjant bendruomeninių valandų, šokiravo, kad dabartinės ministerijos vadovybės pakeitimais tai dar labiau užslaptinama“, – aiškino A. Navickas.

Jis sakė, kad šiuo metu suteikiama galimybė neviešinti dalį mokytojo uždarbio sudarančio atlygio už bendruomenei naudingos veiklos valandas.

„Duomenų apie bendruomenines valandas vėl leidžiama visiškai neviešinti. Ankstesnio ministro buvo šiek tiek pakeista tvarka, tai leido viešinti tuos dalykus. O dabartinės politinės valdžios pataisos grąžino į dar neskaidresnę sistemą ta prasme, kad leidžiama neviešinti tų duomenų, leidžiama neskaidriai naudoti lėšas ir dažnai netgi manipuliuoti, mokytojus priešinti“, – kalbėjo A. Navickas.

Taupo, kad pakaktų algoms

Pasak E. Milešino, algos mokytojams galėjo susitraukti dėl finansavimo struktūros pokyčių.

„Sumažėjimas nutiko dėl to, kad rugpjūtį Vyriausybė pakeisdama mokyklų finansavimo tvarką, sakykime, šiek tiek pagudravo – pridėjo daugiau kontaktinių valandų, bet be pinigų, o tai reiškia, kad sumažino bendruomeninių valandų skaičių. Bet realiai finansavimas nesumažėjo, tad reikia preciziškai pasižiūrėti, kaip pasikeitė padėtis kiekvienoje mokykloje, nes jeigu klasių komplektų skaičius nesumažėjo, tai ir finansavimas nesumažėjo“, – aiškino E. Milešinas.

Jis pabrėžė, kad neretas ugdymo įstaigos vadovas linkęs taupyti etatus, o drauge – ir pinigus, mat nori, kad visų algoms pakaktų lėšų.

„Tokia situacija švietime, ką kartojame ne vienus metus, kad nemažą dalį mokytojų etatų direktoriai sutaupo. Tad jei neduoda etato, automatiškai pinigų sumažėja. Bet įstatymiškai niekas neturėjo pasikeisti“, – kalbėjo LŠMPS vadovas.

Pasak E. Milešino, tos mokyklos, kur daugiau jaunesnių, žemesnės kategorijos mokytojų, šiuo atveju išlošia, nes gauna daugiau pinigų, nei mokytojo etatas realiai kainuoja.

„Bet tos mokyklos, kur daug mokytojų su stažu, didesniu nei 15 metų, apsigynusių metodininko, eksperto kategorijas, automatiškai negauna tiek pinigų, kiek priklauso, kiek reikia. Todėl direktoriai ir taupo bendruomenės valandas, kad galėtų mokytojams sumokėti atlyginimą“, – aiškino E. Milešinas.

Narplioti detektyvus tenka kasmet

LŠDPS Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė Jurgita Kiškienė sakė, kad atlyginimų ir pamatuotų lūkesčių neatitikimų justi kiekvienų mokslo metų pradžioje, kai mokamos pirmosios algos.

„Juokaujame, kad kiekvieną rudenį tenka narplioti detektyvus. Kažkas kažko nepriskaičiuoja, pasikeičia krūvis, o jei ir nepasikeičia, algos sumažėja. Tad kasmet tenka aiškintis. Kol kas negavome algalapių, tad nežinome tiksliai, ko kam neprimokėjo. Mokytojai suirzę, nes kažkas sumažėjo, o kas, kol kas neaišku“, – pasakojo J. Kiškienė.

Ji pati gavo mažesnį, nei buvo apsiskaičiavusi, atlygį. J. Kiškienė spėja, kad nepriskaičiuoti pinigai už darbą su specialiųjų poreikių vaikais, tad išsiaiškinus administracija išspręs šį klausimą.

Profesinės sąjungos atstovė sakė dažnai girdinti kolegų nuogąstavimų, kad, galiojant etatinio apmokėjimo sistemai vis dažniau mokyklų vadovai linkę taupyti vadinamosios antros kišenės lėšas.

„Kaip Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė, girdžiu, kad mokyklų direktoriai nori duoti tik plikas kontaktines valandas-pamokas, auklėjamąją klasę, bet bendruomeninių valandų, kuriomis galėtum papildyti piniginę, labai sudėtinga gauti papildomų“, – kalbėjo J. Kiškienė.

Nurodė dvi priežastis

Kaip paaiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, lėšos mokytojų darbo užmokesčiui, kaip ir kasmet, buvo perskirstytos pagal mokinių skaičių rugsėjo 1 dieną.

„Tačiau jos tikrai nebuvo mažinamos“, – rašoma ministerijos atsakyme.

ŠMSM paaiškino, kad mokytojo darbo užmokestis gali mažėti (didėti) dėl kelių priežasčių.

Pirma, darbo užmokestis gali mažėti, kai su darbuotoju sulygstama mažesnė darbo laiko norma (pavyzdžiui, anksčiau dirbo 1 etatu, o dabar 0,75 etato), tačiau tokie darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimai atliekami tik su darbuotojo sutikimu, keičiant darbo sutartį. Darbo krūvis paprastai mažinamas, mažėjant mokinių ir klasių komplektų skaičiui.

Antra, gali būti, kad darbuotojui už veiklos sudėtingumą buvo didinamas pareiginės algos koeficientas, o išnykus veiklos sudėtingumui pagal nustatytus kriterijus koeficientai nėra didinami. Darbuotojas anksčiau galėjo gauti priemoką (pavyzdžiui, už padidintą darbų mastą), o išnykus specifinėms aplinkybėms ji nebemokama.

„Taigi būtina nagrinėti kiekvieną atvejį individualiai“, – pridūrė ministerija.

LRT.lt primena, kad vos pradėjusi veikti etatinio apmokėjimo sistema buvo sudaryta iš trijų vadinamųjų kišenių, kuriose buvo pamokos, rengimasis pamokoms, vadovavimas klasei, įvairi mokyklos bendruomenei naudinga veikla. Tačiau sulaukus didelės kritikos, taip pat ir prezidentės Dalios Grybauskaitės, kad ypač trečioji kišenė sudaro galimybę mokyklų vadovams atlygį skirstyti neskaidriai, ši sistema susitraukė iki dviejų kišenių.

Etatinio apmokėjimo sistema prieš kelerius metus domėjosi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tarnyba tuomet, 2019-aisiais, nutarė, kad nustatant ugdymo įstaigų vadovų ir mokytojų algos koeficientus nėra bendros detalios tvarkos, dėl to kyla korupcijos rizika.

„Svarstytina, ar Darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu įstaigos vadovui nėra suteikiama per plati diskrecija spręsti, kiek procentų padidinti koeficientą mokytojui, atitinkančiam vieną iš kriterijų, arba nedidinti koeficiento mokytojui, atitinkančiam du ir daugiau kriterijų“, – teigiama vertinimo ataskaitoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Ruduo Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI