Lietuvoje

2021.10.12 14:54

Komunikacijos specialistas: pasibaigus pandemijai, galėsime skaičiuoti viščiukus ir kapoti galvas ministrams

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2021.10.12 14:54

Politologai Lauras Bielinis ir Rima Urbonaitė mano, kad kai kurie dabartinės Vyriausybės nariai yra padarę klaidų, tačiau ministrų keitimas šiuo metu didžiausių šalies problemų neišspręstų. Tuo metu ryšių su visuomene ekspertas Mykolas Katkus pabrėžia, jog, jei ir būtų nuspręsta keisti Vyriausybės sudėtį, tai labiausiai tikėtina, kad galvų kapojimas prasidėtų tik suvaldžius koronaviruso pandemiją.

Apie tai politologai, įvairių sričių specialistai diskutavo pirmadienį LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“.

Komunikacijos agentūros „Fabula“ vadovas, ryšių su visuomene konsultantas M. Katkus laidoje kalbėjo, kad ministrų kabineto pokyčių veikiausiai būtų imamasi, jei Vyriausybėje ar pagrindinėje valdančiojoje partijoje tvyrotų įtampa. Bet tokių signalų jis teigė nematantis.

„Tai (konservatoriai – LRT.lt) nėra ta partija, kuri labai lengvai atiduotų valdžią ir pradėtų klausyti kažkokios kritikos, juo labiau, kad ta kritika labai dažnai, išskyrus porą paskutinių epizodų, yra savitikslė.

Aš manyčiau, kad rinkimai yra pakankamai toli, politine prasme priimti greitus sprendimus, kurie magiškai pakeistų, pakeltų reitingą, gerokai per anksti, nėra prasmės juos daryti. Mes turime didelę pandemiją, kuri pateisina ir paaškina daugelį Vyriausybės klupčiojimų, nepastebėjimų“, – aiškino komunikacijos specialistas.

Anot M. Katkaus, jei ir būtų galima tikėtis ministrų pakeitimų, tai nebent tada, kada būtų suvaldyta koronaviruso pandemija.

LRT forumas. Šimonytės Vyriausybei – netrukus vieneri: kas sustiprintų valdančiųjų pozicijas?

„Jeigu Vyriausybė bus nuosekli, tvirta ir kieta, ji per šitą situaciją turėtų pravažiuoti farvateriu ir turbūt, kada jau pasibaigs pandemija, tarkime, kitų metų birželio mėnesį – jau dabar ir vaistų visokių registruoja – manau, kad tada ateis laikas skaičiuoti viščiukus ir kapoti ministrams galvas“, – dėstė komunikacijos specialistas.

Biudžetas netaps išsigelbėjimu

Laidoje kalbinta ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad pirmadienį Vyriausybės pristatytas kitų metų biudžeto projektas nenustebino. Jos teigimu, biudžeto planas rodo, kad valdantieji siekia laikytis savo pažadų, tai yra didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas. Tai, anot jos, leistų tikėtis, kad kartu papilnėtų ir daugiau uždirbančiųjų piniginės.

„Stumtelėjus grindis, natūralu, kad tas impulsas nuvilnys per visą pajamų vertikalę ir atlyginimai turėtų didėti ir kituose pajamų segmentuose“, – tvirtino ekonomistė.

Jos teigimu, tikėtina, kad dėl infliacijos kitąmet į biudžetą surinkti lėšų pavyks daugiau.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Mindaugas Jurkynas, paklaustas apie biudžeto įtaką valdančiųjų populiarumui, priminė, kad tik po diskusijų Seime taps iki galo aišku, koks bus kitų metų biudežetas.

„Seime mes matysime didžiąsias kovas, didįjį biudžeto projekto, kurį pateikė Vyriausybė, peržiūrėjimą ir tada mes matysime, koks rezultatas, tada mes galėsime kalbėti, kurie sluoksniai – vidurinioji klasė, skurstantys, siekiantys socialinio teisingumo – gaus daugiausiai naudos“, – pažymėjo jis.

Kitas VDU politologas Lauras Bielinis tikino, jog panašu, kad valdantieji, pateikdami biudžetą, kuriuo ketinama padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, siekia tam tikra prasme stabilizuoti šiuo metu jiems nepalankią situaciją ir kartu tikisi, kad jei ateityje bus kritikuojami, tai ne dėl biudžeto.

Migracijos procesuose pasiekta pergalė, bet ja nepasinaudota

Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, laidoje vertindama Vyriausybės pastangas suvaldyti neteisėtą migraciją, pabrėžė, kad nepaisant suvaldytų migrantų srautų, į juos tebežiūrima kaip į masę, o ne kaip į individus.

„Mes į tuos žmones žiūrime kaip į masę, o ne kaip į individus, kurie turi savo istorijas ir savo konkrečias situacijas“, – dėstė J. Juškaitė.

Anot jos, Vyriausybė iki šiol sulaukia pastabų dėl prastų neteisėtų migrantų gyvenimo sąlygų.

„Vyriausybė bando pasakyti, kad tai nėra sulaikymo vietos ir kad tose vietose žmonės gali socializuotis ir leisti laiką. Bet tai yra sulaikymo vietos ir apie tai kalba tiek mūsų nacionaliniai žmogaus teisių ombudsmenai, tiek ir tarptautinės organizacijos“, – komentavo Žmogaus teisių centro vadovė.

Laidoje dalyvavusi Mykolo Romerio universiteto politologė R. Urbonaitė, vertindama vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės veiklą, pabrėžė, kad viena didžiausių ministrės bėdų – vengimas pripažinti klaidas.

„Buvo vengiama pripažinti bet kokias klaidas, o tų klaidų buvo ir tos klaidos buvo pačios ministerijos. Jeigu A. Dulkio situacijoje tu gali suprasti, kad jo sėkmė labai priklauso nuo visuomenės atliepimo į tai, ko yra prašoma, tai A. Bilotaitės situacija buvo kita. [...] Pareigūnai kalbėjo ir apie migrantų sąlygas, ir apie savo pačių darbo sąlygas – patys pareigūnai buvo barbės devyndarbės ir darė viską. Jų klausimų paletėje buvo ir tualetinio popieriaus, ir saugumo klausimai“, – komentavo R. Urbonaitė.

Anot jos, siekiant suvaldyti neteisėtos migracijos krizę, akivaizdu, kad trūko tarpinstitucinio bendradarbiavimo. A. Bilotaitei, kaip svarstė R. Urbonaitė, išbristi iš keblios situacijos padėjo komandos performavimas.

M. Katkus savo ruožtu tikino, kad vidaus reikalų ministrė pergalę ir politine, ir komunikacine prasme pasiekė tada, kai priėmė sprendimą, kurio pagrindu Lietuvos pasieniečiai galėjo neįleisti migrantų iš Baltarusijos pusės, jei jie bando kirsti sieną nelegaliai. Vis dėlto, komunikacijos eksperto manymu, konservatorė šia savo pergale nepasinaudojo, nepavertė jos į politinius dividendus.

R. Urbonaitė teigė nesanti tikra, ar A. Bilotaitė iš viso sugebėjo įtikinti visuomenę savo patikimumu.

„Pergalė būtų tada, jeigu šita ministrė būtų ta, į kurią žiūrėdama, aš galvočiau, kad, jei ateina kita krizė, aš ja galėčiau pasitikėti“, – sakė ji.

Seime mes matysime didžiąsias kovas, didįjį biudžeto projekto, kurį pateikė Vyriausybė, peržiūrėjimą ir tada mes matysime, koks rezultatas, tada mes galėsime kalbėti, kurie sluoksniai – vidurinioji klasė, skurstantys, siekiantys socialinio teisingumo – gaus daugiausiai naudos.

M. Jurkynas

Politologas M. Jurkynas, vertindamas A. Bilotaitę, taip pat ragino neužbėgti įvykiams už akių. Anot jo, ministrės sėkmė priklausys ir nuo to, kaip Lietuvai pavyks vykdyti neteisėtų migrantų deportaciją.

„Pavyzdžiui, Irakas, kiek suprantu, atsisako priimti savo piliečius. Kaip asmenys, kurių prieglobsčio prašymai netenkinami, bus išsiunčiami? Prieš jų valią? Pamatę, kaip bus, tada mes galėsime sakyti, ar problema yra išspręsta, ar ne“, – svarstė M. Jurkynas.

Pasigedo konkretaus problemų sprendimo plano

Laidoje „LRT Forumas“ aptariant švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės veiklą, Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas neslėpė, kad iš šios ministrės tikėtasi labai daug, tačiau kol kas, jo teigimu, pokyčių nesulaukta.

„Iš ministrės buvo noras kažką keisti, tačiau ministrė tiesiog patogiai naudojasi tomis pačiomis priemonėmis, sukuria tokias pat darbo grupes, kurios iš esmės nieko nesprendė, o pačios ministrės sprendimai dabartinę sistemą kai kuriais atvejais netgi padarė dar labiau neskaidrią – buvo apribota ir nėra įpareigojimų viešinti bendruomeninių veiklų, tai reiškia, kad terpė piktnaudžiauti didėja. O pasitikėjimas mokytojų turbūt galutinai žlugo, gavus pirmus atlyginimus“, – komentavo A. Navickas.

Anot jo, ministrės pažadai didinti mokytojų algas vertinami kaip pavėluota reakcija į švietimo bendruomenės pastabas.

Politologas L. Bielinis pabrėžė, kad problemos Lietuvos švietimo sistemoje yra įsisenėjusios, jos tęsiasi ne vieną dešimtmetį, tad nereikėtų tikėtis, jog vienas žmogus visas jas išspręs.

„Dėl tos priežasties aš manau, kad kiekvienas naujas ministras ir dabartinė ministrė, užėmę šį postą, puikiai suvokia, kad jiems ant galvos užgriuvo labai daug problemų, labai įvairių problemų, jas reikia spręsti čia ir dabar, bet pinigų yra nedaug, juos reikia kažkaip optimaliai paskirstyti. Ir natūralu, kad ta pusė, kuri labiau reikalauja, neišvengiamai gaus daugiau“, – sakė jis.

Tiesa, anot L. Bielinio, nacionalinis susitarimas dėl švietimo rodo J. Šiugždinienės pastangas surasti konsensusą, sprendžiant švietimo problemas.

R. Urbonaitė kritikavo J. Šiugždinienę, pažymėdama, kad, jos manymu, ministrė su komanda dažnai kalba apie švietimo problemas, bet ne apie jų sprendimo kelius.

„Ministerija ir toliau geba identifikuoti problemas, apie jas kalbėti kaip apie veiklos kryptis arba veiklos barus, bet kol kas mes nematome sprendimo planų, o tie planai jau turėtų būti gimę, jau turėtų būti atsiradę“, – aiškino politologė.

Negailėjo kritikos dėl prastos komunikacijos

Laidoje dalyvavęs Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis tikino, kad Lietuva, vertinant Europos kontekstą, su koronaviruso pandemija dorojasi vidutiniškai.

„Didelės spragos viruso kelių užkardyme ir viruso kelių suvaldyme ne tik vakcinacijos procese, bet ir pritaikyme tų metodų ir saugos priemonių, apie kurias Pasaulio sveikatos organizacija pastoviai kalba“, – kritikos negailėjo V. Andriukaitis.

Anot jo, Vyriausybė, komunikuodama apie pandemijos valdymą, turėtų vengti pareiškimų, kuriais būtų priešinamos įvairios žmonių grupės.

„Įvesti per dideli, per ilgi lockdaunai, kuriuos liaudiškai vadinate karantinais arba suvaržymais. Jie, deja, dabar matosi, kad rezultato neduoda“, – kitas koronaviruso pandemijos valdymo klaidas įvardijo V. Andriukaitis.

Politologas M. Jurkynas teigė manantis, kad sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui darbą apsunkina ne tik pati pandemija, bet ir šiuo metu visuomenėje tvyrantis emocinis fonas, tai yra nuovargis ir pasipiktinimas dėl Vyriausybės taikytų ar taikomų suvaržymų.

„Tas kamuolys, tas susipynęs Gordijos mazgas tenka sveikatos ministrui, kad ir iš kokios partijos jis būtų. Natūralu, kad sveikatos apsaugos ministras tampa jeigu ne lakmuso popierėliu, tai bokso kriauše, į kurį ar kurią kritika, visų pirma, yra nukreipiama“, – dėstė M. Jurkynas.

Ministerija ir toliau geba identifikuoti problemas, apie jas kalbėti kaip apie veiklos kryptis arba veiklos barus, bet kol kas mes nematome sprendimo planų, o tie planai jau turėtų būti gimę, jau turėtų būti atsiradę.

R. Urbonaitė

M. Katkus savo ruožtu negailėjo kritikos Vyriausybės komunikacijai, siekiant įtikinti visuomenę skiepytis nuo koronaviruso.

„Yra laikas, kai visuomenė susidaro savo nuostatas apie vakcinas. Tas laikotarpis pas mus buvo nuo vasario iki birželio. Tuo metu komunikacija buvo mėgėjiška arba jos nebuvo apskritai. Dabar, kai ta komunikacija ateis, ji nepakeis žmonių minčių. Kai žmonės apsisprendžia, tu negali jų iš naujo įtikinti“, – komentavo komunikacijos specialistas.

Jo manymu, ministrų kabinetas iki šiol blaškosi, nežinodami, kaip tinkamai suvaldyti pandemiją.

„Mes pasakėme, kad turėsime galimybių pasą ir nepasiskiepijusių karantiną. Ir po to mes leidžiame vaikams grįžti į mokyklą, nebesitestuojant. Dabar tos priemonės uždaryti prekybos centrus ar dar kažką yra kvailystė, nes dauguma tų židinių yra iš mokyklų, kas buvo visiškai nuspėjama. Tada mes pakeičiame dainelę ir sakome, kad duosime po 100 eurų (už pasiskiepijimą – LRT.lt). Kitaip tariant, Vyriausybė blaškosi, neturi aiškios pozicijos“, – tvirtino M. Katkus.

R. Urbonaitė taip pat tikino, kad aukščiausi valstybės pareigūnai neturi vieningos pozicijos kovoje su koronaviruso plitimu. Dėl to, anot jos, labiausiai nukenčia A. Dulkys.

„Yra kiti politikai, kurie galėtų padėti ir šitai Vyriausybei, ir šitam ministrui. Ką daro prezidentas? Yra tyla, tada kritika A. Dulkiui, paskui liepos mėnesį yra paraginimas pasiskiepyti, bet toks, kokio niekas nepamato, tada kritika, kad bloga vakcinacijos kampanija, tada sakoma, kad perlenkta lazda, tada vėl viskas gerai, skiepykitės ir galiausiai restoranėlis, kuris yra prieš skiepus“, – kalbėjo politologė.

Netiki, kad ministrų keitimas išspręstų problemas

R. Urbonaitė, kalbėdama apie pastaruoju metu itin daug kritikos sulaukiantį A. Dulkį, teigė mananti, kad ir pats ministras padarė klaidų, bet vis dėlto, politologės manymu, jo keitimas kita personalija susikaupusių problemų šalyje neišspręstų.

„Ar pakeitus ministrą, situacija išsispręs, aš labai abejoju. Pirmas dalykas, eilutės prie šito posto tikrai nėra. Antras dalykas, jei įtampa ir bus nuimta, tai kokiam mėnesiui. Būtų blogai arba dar blogiau, bet geriau nuo ministro pakeitimo, bijau, kad nebūtų“, – svarstė ji.

L. Bielinis pritarė R. Urbonaitei. Anot jo, reikia suprasti, kad politiniame lygmenyje kritikos ministrai sulauks visada.

„Nesvarbu, kiek ministrų pakeisite, kiekvienam ministrui bus vėl primetama ne jo kažkokia aiški vadybinė problema, o politinė problema, politinis aiškinimasis“, – teigė politologas.

M. Jurkynas, kalbėdamas apie Seimo opozicijos raginimus trauktis ministrams iš pareigų, tikino manantis, kad ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė greičiausiai nesiryš inicijuoti pokyčių Vyriausybėje.

„Premjerė, ko gero, į tai žiūrės kaip į politinį triukšmą ir opozicijos norą, kad Vyriausybė nusileistų. Dėl to šiame kontekste, kadangi premjerė nėra partijos pirmininkė, jai nereikia stiprinti savo pozicijos partijoje, ji mano, kad esamų ministrų kompetencijos pandemijos sąlygomis yra pakankamos, ji pati sakė, kad asmeniškai atsako už ministrą A. Dulkį, tai jo aukojimas reikštų ir jos pozicijų susvyravimą, tai, ko gero, šioje situacijoje premjerės ir Vyriausybės apskaičiavimas bus tas, kad ministrai nebus keičiami“, – aiškino politologas.

Parengė Gytis Pankūnas

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt