Lietuvoje

2021.07.29 19:25

Vytautė suglumo darbo sutartyje pamačiusi vyriškąja gimine nurodytas pareigas: tai 21 amžius?

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.07.29 19:25

Vyriškoji pareigų forma vartojama ne tik darbo skelbimuose, bet neretai ir darbo sutartyse. Lyčių lygybės klausimais besidominti tyrėja atkreipia dėmesį, kad, girdėdamos vyriškąją giminę, taikomą joms, mergaitės išmoksta save per ją identifikuoti, jaučiasi nereprezentuojamos ir diskriminuojamos. Tokia situacija gali sustabdyti dalį moterų kandidatuoti į darbo vietą, tačiau kalbos specialistai pabrėžia, kad pareigos siejamos ne su kuria nors lytimi, o su asmeniu.

Į LRT.lt portalą kreipėsi skaitytoja Vytautė, kuri stebėjosi, kad darbo sutartyje jos pareigos nurodomos vyriškąja gimine. Vytautė apgailestavo, kad tokia praktika suprantama kaip norma ir kėlė klausimus, kodėl vyriškoji giminė gali būti vartojama kaip neutrali ar bendrinė forma.

„Darbo sutartyje kažkodėl esu ne pavaduotoja, o pavaduotojas. 21 amžius...“, – piktinosi skaitytoja.

Pareigos nesiejamos su lytimi

„Diversity Development Group“ tyrėja Ugnė Litvinaitė pastebi, kad, norėdami neutraliai įvardinti pareigas, vartojame vyriškąją žodžio giminę: „vyriškąją giminę vartojame neva kaip neutralią, universalią.“

Tai nurodo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimas, kad „pareigų, profesijų, teisinio statuso, rangų, titulų, mokslo laipsnių, pedagoginių mokslo vardų, kvalifikacinių laipsnių ir panašūs pavadinimai apibendrintai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais“. Kaip nurodo VLKK, moterims apibūdinti vartojami moteriškosios giminės daiktavardžiai.

VLKK konsultantai LRT.lt aiškina, kad pareigos nesiejamos su kuria nors lytimi – jos siejamos su asmeniu apskritai.

„Atkreipiame dėmesį, kad asmuo, žmogus yra vyriškosios giminės daiktavardžiai. Esant reikalui, šalia vyriškosios giminės pareigų pavadinimo skliaustuose gali būti nurodoma moteriškosios giminės galūnė, pavyzdžiui, vedėjas (-a)“, – teigia VLKK konsultantai.

Pažymima ir tai, kad kai kuriais atvejais pareigoms gali būti vartojamas moteriškosios giminės daiktavardis, pavyzdžiui, žodis auklė gali būti vartojamas apibendrintai abiejų lyčių asmenims pavadinti.

Trūksta reprezentacijos, kelia klausimus dėl etiškumo

Pasak U. Litvinaitės, ir Lietuvos, ir kai kuriose kitose visuomenėse paplitusi praktika, kai vyriškoji žodžių giminė vartojama reprezentuojant ne tik vyrus, bet ir moteris. Dėl tokios praktikos, išskiria tyrėja, ne vieną dešimtmetį įvairiose šalyse keliamas klausimas.

„Lietuvių kalba yra neapsakomai „įlytinta kalba“ – tiek mūsų būdvardžiai, tiek daiktavardžiai turi giminę“, – portalui LRT.lt tvirtina U. Litvinaitė, pridurdama, kad įvairios institucijos diskutuoja, ką gali padaryti, kad kalba būtų įtrauki, o žmonės joje save atpažintų.

„Diversity Development Group“ tyrėja pažymi, kad, girdėdamos vyriškąją giminę, taikomą joms, mergaitės nuo mažens išmoksta save identifikuoti per neva neutralią vyriškąją giminę. Tačiau, teigia pašnekovė, kitoms moterims kyla klausimų, kodėl jos nėra reprezentuojamos.

U. Litvinaitė akcentuoja, kad rinkoje jaučiama didelė profesinė segregacija – aukštesnes pareigas paprastai užima vyrai, menkiau apmokamus darbus dirba moterys. Tyrėja svarsto, kad tokią situaciją gali lemti ir vartojama kalba.

„Pasaulyje šiuo klausimu jaučiamas sujudimas, priimta, kad neetiška ir neįtrauku vartoti apibendrinamąsias vyriškąsias formas, reikėtų stengtis rinktis žodžius, kurie atspindėtų ir moterišką profesijos variantą“, – LRT.lt komentuoja U. Litvinaitė.

Žodžių pasirinkimas lemia kandidatų požiūrį

Anot tyrėjos, ir įvairūs tyrimai rodo, kad darbo skelbimai ir juose vartojama kalba lemia žmonių pasirinkimus. Pavyzdžiui, pareigybės apibūdinimai, kuriuose vartojami žodžiai, tradiciškai siejami su moteriškumu arba vyriškumu, sulaukia mažiau arba daugiau moterų ar vyrų aplikacijų.

„Pavyzdžiui, naudojant žodį managing, sulaukiama mažiau moterų aplikacijų nei vartojant žodį developing. Tokio tipo žodžiai atbaido moteris kandidatuoti, atrodo, net tokie švelnūs dalykai keičia, kas kandidatuoja į poziciją“, – kalba pašnekovė.

U. Litvinaitė atkreipia dėmesį, kad vienas dažniausių skundų, kurių sulaukia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, yra dėl diskriminacijos pagal lytį. Vis dėlto tokiais atvejais skundžiamasi, kai pareigybė nurodoma moteriškąja gimine.

„Taip išeina, kad diskriminacija pagal lytį galima tik tada, kai nurodo profesiją pagal moteriškąją giminę“, – sako tyrėja.

Ji pažymi, kad skelbimuose moteriškoji giminė dažniausiai nurodoma tais atvejais, kai ieškoma darbuotojo prastai apmokamam ar nuvertinamam darbui.

„Tai rodo, kad vyriškoji giminė nėra visiškai apie neutralumą“, – pabrėžia U. Litvinaitė.

Kas rekomenduojama?

Nors VLKK nutarimu pareigų ir profesijų pavadinimai apibendrintai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rekomenduoja pareigas darbo skelbimuose visada reikšti vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžiais ar prie vyriškosios giminės daiktavardžio pridedant moteriškosios giminės daiktavardžio galūnę.

Tai portalui LRT.lt patvirtina ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė.

„Pareigų ir profesijų pavadinimų rašymas vyriškąją gimine yra teisėtas, tačiau visada rekomenduojame ir darbo skelbimuose, ir kituose teisės aktuose nurodyti abiejų lyčių daiktavardžių galūnes“, – sako I. Švaraitė.

Tarnybos manymu, darbo skelbimuose profesijų pavadinimų rašymas vyriškąją gimine, ypač kai kalbama apie vadovų pareigas, gali turėti įtakos moterims sprendžiant, ar pretenduoti į šią poziciją.

Tiesa, I. Švaraitė pastebi, kad vyriškosios giminės panaudojimas skelbime nėra Lygių galimybių įstatymo arba Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimas. Pažeidimas gali būti nustatytas tada, jei išskirta, kad pozicijai ieškoma tik vyro.

„Jau ne vienerius metus vykdome kampaniją „Už kompetenciją“. Jos metu raginame būsimus darbuotojus vertinti ne pagal jų lytį, amžių, tautybę ar kitus asmens tapatybės požymius, bet pagal jų kvalifikaciją ir profesinius sugebėjimus.

Gyventojai, pastebėję galimai diskriminuojančius darbo skelbimus, kviečiami apie juos pranešti mums. Susisieksime su skelbimo autoriais ir informuosime apie pažeidimus, reikalui esant, bus pradėtas ir tyrimas dėl galimo lygių galimybių pažeidimo“, – akcentuoja I. Švaraitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.