LRT laidoje „Dienos tema“ – pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.
– Minime Sąjūdžio 33-iąsias metines ir Jūs sveikindamas šiandien sakėte, kad „Sąjūdis gali būti pamoka visiems tiems, kurie yra kažkaip pametę kriterijus, kas yra gera ir kas yra bloga“. Ko galime pasimokyti šiandien iš Sąjūdžio?
– Pirmiausia reikėtų prisiminti Sąjudį ir tada ne taip sunku atrinkti vertybes, kas tai buvo Lietuvos istorijoje, koks buvo įvykis ir galų gale palietė kiekvieną žmogų. Šiandien pasiunčiau sveikinimą, kuris yra toks: „Mieli sąjūdininkai, šiandien Didžiojo Lietuvos Sąjūdžio gimtadienis, sveikinu Jus iš visos širdies. Tą dieną prieš 33 metus nutarėme – darom. Ir padarėm. Kas daugeliui aplink pasaulyje tada atrodė neįmanoma – blogio imperija atsitraukė prieš gerąją valią. Stebuklų įvyksta, jei pasirodom jų verti.“ Štai ir viskas, ką verta prisiminti.
„Mieli sąjūdininkai, šiandien Didžiojo Lietuvos Sąjūdžio gimtadienis, sveikinu Jus iš visos širdies. Tą dieną prieš 33 metus nutarėme – darom. Ir padarėm. Kas daugeliui aplink pasaulyje tada atrodė neįmanoma – blogio imperija atsitraukė prieš gerąją valią. Stebuklų įvyksta, jei pasirodom jų verti.“
– Šiandien, naudojant Sąjūdžio vardą, rengiamas mitingas už tradicinę šeimą, už Konstituciją. Organizatoriai sako, kad dabartinės valdžios politika prieštarauja Sąjūdžio iškeltiems siekiams.
– Tai čia, žinot, kaip tie iš Baltarusijos siunčia kažkokius reikalavimus teisti Valdą Adamkų... Man čia panašiai skamba.
– Nevertinate rimtai?
– Ne, čia nėra ko atsakinėti.
– Ar tikite, kad šiam Seimui pavyks susitarti dėl Partnerystės įstatymo, dėl Stambulo konvencijos, kuri taip priešina visuomenę?
– Visuomenę priešina gandai ir interpretacijos. Galbūt reikia daugiau pasiaiškinti ir protingai pasiaiškinti, nerėkaujant ir negąsdinant nebūtais dalykais. O jeigu visuomenė pasiduoda tokiems drumstimams, gal pareikalaus Adamkų tyrinėti, čia irgi kažkas kaltina... Tai tokia ir visuomenė.
– Greitai įsiplieskiantys nesutarimai visuomenėje dėl tos pačios partnerystės ką sako apie mus pačius?
– Sako, kad mes – nesubrendusi visuomenė. Mes pasiduodam gandams, gąsdinimams, monams, baubams. Paskelbkite tą Stambulo konvenciją, pakomentuokite kažkokį vieną žodį, koks ten neaiškus žodis „tai labai baisu“? Socialinė lytis. Aš jau pasiūliau – vadinkime „socialinis būdas“.
Žmonių įvairaus būdo yra. Ar tai negerai? Gal tai pavojinga? Gal turi būti visi vienodai sutvarkyti? Kai kurie dalykai yra labai paprasti, bet jie paverčiami sudėtingais, kad būtų galima aktualizuoti. Save, žinoma, dažniausiai aktualizuoja buvę politikai, neradę sau vietos. Jie dabar puola valdžią ir šita valdžia yra tokia bloga, ji, pasirodo, jau visus 30 metų bloga. Vadinasi, prieš 30 metų buvo gera valdžia, tai labai netyčia ir pasisakė tie organizatoriai: jau 30 metų turim blogą valdžią, vadinasi, prie komunistų buvo gerai.
– Kita svarbi data bus penktadienį – sukanka 300 dienų, kaip Baltarusijoje po neteisėtų prezidento rinkimų prasidėjo protestai, besitęsiantys iki šiol. Jie, žinoma, nėra tokie masiniai, kaip buvo anksčiau. Kas atsitiko su mūsų kaimynais, su Baltarusija per tuos 300 dienų?
– Gal ir nieko labai esmingo neatsitiko. Tik tai, jog jie pajuto, kad vis dėlto šį tą reiškia, kad žmonės gali pasakyti tai, ko jie nori. Pradėjo sakyti ir staiga susivokė, kad nelabai žino, ko nori. Čia yra keistas reiškinys. Lietuvos Sąjūdis žinojo, ko nori: mes norim permainų, permainų, permainų, kurios veda į pagrindinį tikslą – į demokratiją, į laisvę, per kurią mes atgausim valstybę, ir turėsim vėl savo valstybę. Nieko panašaus iš Baltarusijos pusės negirdėti – kad jie norėtų turėti savo valstybę, kuriai negrėstų prarijimas į kažkokią sąjungą su Rusija. Kokia sąjunginė valstybė su Rusija? Ten jokios valstybės nebebus ir dabar jos beveik nėra, nes ji viską daro, kaip pasako šefas.
Kokia sąjunginė valstybė su Rusija? Ten jokios valstybės nebebus ir dabar jos beveik nėra, nes ji viską daro, kaip pasako šefas.
– Profesorius Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie dabartinį Baltarusijos valstybingumą, LRT RADIJUI sakė, kad „iš jo liko tik forma ir Lukašenkos maivymasis“. Kas liko iš Baltarusijos valstybės?
– Baltarusija bandė tapti demokratija ir valstybe, bet buvo sunaikinta, panaudojant tą patį Lukašenką, padarant iš jo tokį diktatorių, kuris iš karto atsiraitojo rankoves ir pradėjo tvarkyti visus opozicionierius. Keturi svarbiausi opozicionieriai dingo be žinios, iki šiol nesurandami daugiau nei 20 metų.
– Dabar režimas pereina apskritai į naują etapą: Baltarusija užsidaro, piliečiams neleidžiama išvykti. Sviatlana Cichanouskaja šią savaitę sakė, kad baltarusiai tapo režimo įkaitais savo šalyje, ir paragino Europos Sąjungos valstybes imtis priemonių, ieškoti būdų, kaip atverti sienas nuo režimo bėgantiems baltarusiams. Ką mes galime padaryti?
– Čia labai panašu į tai, kur mes buvome. Mes buvome tokioje struktūroje, kur buvo neleidžiama išvykti, jeigu neturi specialaus leidimo, dar dešimtkart patikrintas ir partine, ir KGB linija. Ypač į kapitalistinį užsienį, o kapitalistinis – tai tas labai blogas, ir dabar to mąstymo žmonėms Vakarai arba užsienis yra baubas. Jeigu iš užsienio, tai jau blogis, reikia smaugti ir trenkti per galvą – tai ta pati stalininė galvosena, pažiūra. Tas pats yra Rusijoje, tik Baltarusijos Lukašenka turi savo mušeikas omonininkus ir leidžia jiems daužyti žmones, kiek jie nori.
– Jūs pats tikite, kad Baltarusija išsivaduos iš Rusijos ar nori išsivaduoti iš Rusijos?
– Išsivaduos, jeigu norės, bet ar nori? Čia yra Baltarusijos ateities problema, ar ji iš viso išliks, ar ji kaip tauta nori laisvės. Mes tikrai žinojome, kad norime laisvės, teisingumo ir nepriklausomybės. Per laisvę, per pasirinkimo laisvę einame į nepriklausomybę ir tai yra teisinga, verta ir teisinga, kaip bažnyčiose sakoma. Pas juos nematau tokio tikėjimo, kad jie daro tai, kas verta ir teisinga, ir turi didelį tikslą. Didelis tikslas yra žmonių laisvė ir nusikratymas tirono.
Didelis tikslas yra žmonių laisvė ir nusikratymas tirono.
– Sakote, kad neaišku, ar išliks Baltarusija. Kas bus, jeigu nebus Baltarusijos? Kas bus su mumis?
– O kad su mumis beveik tas pats ir dabar. Ar yra labai didelis skirtumas? Kaip vadinamas koks nors pasienio ženklas užrašytas, juk vis tiek ten stovi Rusijos pasieniečiai. Niekas nebeprisimena, bet labai seniai buvo sudaryta sutartis, kur pasienio tarnybą perėmė Rusija, ir tada tie visi lėktuvai, kurie dabar užgrobė keleivinį lėktuvą, yra Rusijos lėktuvai. Niekas nekalba apie tai, lyg čia Lukašenka kažkoks išprotėjęs elgiasi nežmoniškai, nesuvokiamai. Jam leidžia taip elgtis.
– Vakarai imasi priemonių, artimiausiu metu matysime konkretesnes priemones, ką nuspręs Europos Sąjunga, kokios bus sankcijos, bet prieš tai dar daug vilčių dedama į Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimą. Ko jūs tikitės iš šio susitikimo?
– Labai daug ko nesitikiu, nes pirmiausia nelabai suprantu, kam reikalingas tas susitikimas. Putinui reikalingas – jis interpretuos, kad tai atsiprašymas už Bideno neatsargiai pasakytą žodį, o dabar Bidenas nori pasimatyti, pasikalbėti su žmogžudžiu, matyt, jau tas žodis atšaukiamas. Tai čia toks ir interesas, bet kartu tai interesas parodyti, kad Amerika skaitosi, ji priklausoma ir bijo. Čia pagrindinis Putino interesas ir kriterijus, kad jo bijotų, nes jų toks supratimas: jeigu bijo, tai gerbia.
– Mes mokame tvarkytis su šita baime?
– Iš dalies mokame, nebijodami pasakyti tiesą ir kaip ką matom, kaip vertinam. Mums nereikėjo skambinti kur nors, ar galima pasakyti. Pradėjom nuo to. Sąjūdis prasidėjo nuo to, ar reikia mums skambinti į Centro komitetą ir paklausti, ar galima susirinkti. Mes atmetėme tuos dalykus, o kiti dar negali atmesti. Minskas skambina į Maskvą, ar tą lėktuvą grobti, ar ne, nes mes norėtume jį pagrobti...
Nežinau, kokia buvo instrukcija. Jeigu pilotai nepaklustų ir pasakytų: jeigu bomba, reikia tūpti kuo arčiau, arčiausiai yra Vilnius ir mes leidžiamės į Vilnių, mes nekeisim kurso. Ką – juos numuštų? Kas ten gali žinoti su bepročiais.
