Nuo gegužės 10-osios į mokyklas galės sugrįžti penktų-vienuoliktų klasių mokiniai. Mokiniams ir ugdymo įstaigų darbuotojams teks testuotis, kai ugdymas vyktų klasėse, bus privalomos kaukės. Jei pamokos būtų rengiamos lauke, testuotis nebūtų privalu. Savivaldybės galės rinktis – kaupinių ar greitaisiais antigenų testais tirti vaikus ir mokyklų darbuotojus. LRT.lt primena, kad nuo gegužės 3 dienos kontaktiniu būdu galės mokytis abiturientai, iki šiol buvo leidžiama jiems rengti gyvas konsultacijas, laikantis dešimties mokinių klasėje taisyklės.
„Situacija nėra paprasta, ypač Vilniaus rajone pandeminė situacija sudėtinga“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ji pabrėžė, kad liko vos penkiolika savivaldybių, kur užsikrėtimo atvejų skaičius mažesnis nei 200.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad mokantis per nuotolį blogėja vaikų emocinė sveikata. Ji sakė, kad reikia tinkamai pasirengti naujiems mokslo metams.
„Suprantame kad mokslo metai artėja į pabaigą, liko tik pora mėnesių, bet tie pora mėnesių yra gyvybiškai svarbūs, mokytojams yra būtina įsivertinti, kaip sekėsi šie tikrai nelengvi metai, kokie ugdymo pasiekimai, rezultatai, kad galėtumėme pradėti kitus metus jau žinodami, kokia yra situacija“, – aiškino ministrė.
ŠMSM vadovė pabrėžė, kad, kalbant apie penktokus-vienuoliktokus, visose savivaldybėse bus taikomas saugaus sugrįžimo metodas, t.y. testuojant mokinius ir mokyklų darbuotojus, nepriklausomai, kokia epideminė padėtis toje vietovėje. Visiems ugdymo proceso dalyviams bus privalomos kaukės.
Testavimas bus vykdomas vienu iš savivaldybės pasirinktų būdų - arba kaupiniais, arba greitaisiais antigenų tetsais. J. Šiugždinienė sakė, kad dėl greitųjų antigenų naudojimo mokyklose, testavimo jais dukart per savaitę tarėsi su sveikatos ekspertais.
Taikant testavimą greitaisiais antigenų testais procesą prižiūrės mokyklos administracija, tad palengvės našta sveikatos specialistams. Duomenų nereikės vesti į e-sveikatos sistemą.
Tiesa, J. Šiugždinienė sakė, kad yra savivaldybių, norinčių savo vaikus toliau mokyti nuotoliniu būdu. Ji pabrėžė, kad savivaldybės pačios galės spręsti ir toliau taikyti nuotolinį mokymą, kaip kad apsisprendė Vilniaus savivaldybė.
Anot ministrės, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės taip pat išsakė norą negrąžinti penktokų-vienuoliktokų į klases, mat dvejoja dėl pajėgumų testuoti.
Toms, kurios susigrąžins penktokus-vienuoliktokus, reikės periodiškai testuoti mokinius ir mokyklų darbuotojus, jei ugdymas pagal pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programą bus vykdomas uždarose erdvėse. Tačiau išimtis būtų taikoma imantis projektinių veiklų lauke, tuomet testavimo nereikės.
Keičiasi švelnesnio karantino savivaldybių sąrašas
Vyriausybė pakoregavo ir sąrašą savivaldybių, kur galėtų būti taikomos švelnesnės nei kitoje šalies dalyje karantino sąlygos, sąrašą. Tai savivaldybės, kuriose 14 dienų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų yra mažesnis nei 200 atvejų. Jose pradinukams neprivalomas testavimas.
Šios gretos pasipildė trimis savivaldybėmis, bet ir sąrašo išbrauktos šešios savivaldybės.
Iš šio sąrašo išbrauktos Joniškio rajono, Kelmės rajono, Kretingos rajono, Mažeikių rajono, Šakių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybės, o įrašytos Jurbarko rajono, Šilalės rajono ir Telšių rajono savivaldybės.
Tad „gerųjų“ savivaldybių sąraše bus Birštono, Biržų rajono, Jurbarko rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Pagėgių, Pakruojo rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono savivaldybės.
Kitų savivaldybių teritorijose esančiose ugdymo įstaigose ugdymas pagal pradinio ugdymo programą vykdomas nuotoliniu būdu arba šių savivaldybių administracijų pasirinktose ugdymo įstaigose vykdomas mišriu būdu, periodiškai jose atliekant mokinių ir mokyklų darbuotojų testavimą.
Ministrė tikisi, kad nenorintys savo vaikų leisti į klases tėvai, pamatę, kaip paprastai atliekamas testavimas, apsigalvos ir leis savo atžalas į kontaktines pamokas.
Vyriausybė patvirtino ir atrankose į bendrojo ugdymo mokyklas dalyvaujantiems vaikams svarbią nuostatą. Stojamiesiems egzaminams ir kitoms atrankoms bus taikoma dešimties mokinių taisyklė.
Egzaminai mokiniams, kurie baigia ugdymo programą pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, ir stojamieji egzaminai (ar kiti atrankos būdai) į bendrojo ugdymo programas vykdančias mokyklas vykdomi patalpose ne daugiau kaip 10 mokinių ir užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos taisykles.
Abiturientams testuotis nereikės
Jau anksčiau nuspręsta, kad mokytis mišriu būdu nuo gegužės 3 dienos grįžta abiturientai. Tikimasi, kad kontaktinės pamokos padės jiems geriau pasirengti egzaminams. Pirmasis egzaminas – jau birželio 7 dieną.
Vyriausybė neplanuoja keisti tvarkos dėl dvyliktokų grįžimo į kontaktinį mokymą ir iš jų nereikalaus testavimosi, tačiau ministerija ragina darytis testus. Apie 55 proc. dvyliktokų yra paskiepyta ir, anot ministrės, tai jau suteikia garantijų dėl saugumo.
Svarsto plėsti hibridinės klasės metodą
Pasak J. Šiugždinienės, rengiamasi ir kitiems mokslo metams – Finansų ministerijai teikiamas priemonių planas. Ministrė sakė, kad svarstoma ir masiškiau šalies mokyklose diegti hibridinės klasės principą.
„Hibridinė klasė yra tokia klasė, kai naudojami specialūs robotukai, išmaniosios kameros, kurie reaguoja į garsą, galima transliuoti vaizdą. Tokiu atveju per nuotolį besimokančių mokinių dalyvavimas pamokoje yra visavertis. Tokiu būdu gali vesti pamoką kokybiškai tiek klasėje, tiek namie esantiems vaikams“, – aiškino ministrė,
Vienos tokios klasės įrengimas kainuoja apie 2000 eurų.
„Neturime tikslo ir negalėtume visų klasių aprūpinti tokia įranga, bet yra mokyklų Vilniuje, Klaipėdoje, kurios ją jau jau turi. Prašome prie to prisidėti ir savivaldybių“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
