Pasiteisino „Korona STOP“ programėlė ar ne? Prieš pusmetį pradėjusia veikti programėle naudojasi vos dešimtadalis šalies gyventojų. Ministerijos specialistai sako nematantis pagrindo teigti, kad tokia priemonė nepasiteisino. Visgi tiek dabartinis sveikatos apsaugos ministras, tiek buvęs šios ministerijos vadovas mano, kad programėlė nepasiteisino. Tiesa, jie taip mano dėl skirtingų priežasčių.
Šiuo metu „Korona STOP“ programėlę yra parsisiuntę šešis kartus mažiau lietuvių, nei reikia sėkmingam jos veikimui.
Tiesa, ministerijos atstovai sako, kad net ir toks skaičius programėlės naudotojų leidžia teigti, jog priemonė pasiteisino. Visgi kitokios nuomonės laikosi tiek dabartinis, tiek buvęs sveikatos apsaugos ministrai.
Per 6 mėnesius – mažiau nei 300 tūkst. parsisiuntimų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad iki balandžio 15 dienos programėlę „Korona STOP“ buvo parsisuntę 289 tūkst. arba 10,3 proc. Lietuvos gyventojų. Nors per šešis programėlės gyvavimo mėnesius šis skaičius paaugo maždaug penkis kartus, vis tiek nesiekia tokio skaičiaus, kokį reikalingu įvardijo ekspertai.
Palyginimui, lapkričio 9 dieną programėlę buvo parsisiuntę 57,5 tūkst. arba 2 proc. šalies gyventojų. Tačiau dar tik pradedant programėlės veiklą ekspertai įvardijo, kad sėkmingam jos veikimui reikia, kad ją į savo mobiliuosius įrenginius būtų parsisiuntę bent 60 proc. šalies gyventojų.
Vertinant tai, kad su kiekvienu identifikuotu COVID-19 atveju yra susijęs ne tik vienas užsikrėtęs asmuo, bet ir jo turėti kontaktai, galime teigti programėlę nešant naudą.
Visgi SAM atstovai portalui LRT.lt tvirtino, kad programėlė tikrai veikia – kasdien gaunama pranešimų apie užsikrėtusius asmenis, o tai, jų teigimu, yra labai svarbu, valdant pandemijos grėsmes. Skaičiuojama, kad programėlėje apie susirgimą COVID-19 jau pranešė 3787 gyventojai, paskutiniu metu, kaip teigė SAM, tokių yra apie 30 per dieną.
Skaičiuojama, kad programėlės adaptavimo ir papildomų darbų kaina siekė beveik 29,5 tūkst. eurų su PVM.
Specialistai ir ministras nesutaria
Paklausti, ar galima teigti, kad „Korona STOP“ programėlė, kaip priemonė, skirta valdyti pandemiją, nepasiteisino, SAM specialistai teigė neturintys pagrindo taip teigti. Pasak jų, kiekviena priemonė, kuri daugiau ar mažiau prisideda suvaldant pandemiją yra veiksminga.
„Vertinant tai, kad su kiekvienu identifikuotu COVID-19 atveju yra susijęs ne tik vienas užsikrėtęs asmuo, bet ir jo turėti kontaktai, galime teigti programėlę nešant naudą.
Programėlė labiau pasitarnautų, jei atsisiuntimų skaičius būtų gerokai didesnis, tačiau ir šiuo metu padeda, nes yra aktyvių naudotojų, kurie susirgę nusprendžia anonimiškai pranešti programėlėje apie užsikrėtimą, tuo pačiu yra programėlės naudotojų, kurie gauna įspėjimus apie galimai padidėjusią riziką, t. y. kontaktus su nepažįstamais asmenimis, kurie vėliau sužinojo apie užsikrėtimą COVID-19. Pagrindo manyti, kad programėlė nepasiteisino, neturime“, – nurodė ministerijos specialistai.
Visgi ministerijai vadovaujantis ministras Arūnas Dulkys laikosi visiškai kitokios nuomonės. Praėjusią savaitę paklaustas, ar programėlė pasiteisino, ministras teigė, kad tai nebuvo geriausias sprendinys.
„Aš toks jau esu, kad sąžiningai viską sakau. Jei kalbant atvirai – ne. Aš manau su ta programėle nebuvo geriausias mūsų sprendinys. Manau, kad po šitos pandemijos, po šito etapo, kai žiūrėsime į ateitį, galime padaryti daug pamokų.
Matyt, reikia pasimokyti ir ją, jos funkcionalumus, tai, kaip ji reklamuojama, kokia jos nauda, naudojimo principai, matyt, reikėtų pergalvoti“, – trečiadienį sakė ministras.
Anot A. Dulkio, lyginant Lietuvą su Skandinavijos šalimis, programėlės naudojimas skiriasi dešimtis kartų.
A. Veryga: apie programėlę nėra komunikuojama
„Korona STOP“ programėlė veikti pradėjo dar dirbant buvusiai Vyriausybei ir sveikatos apsaugos ministro pareigas einant Aurelijui Verygai. Apie programėlės pasiteisinimą paklaustas buvęs ministras A. Veryga portalui LRT.lt komentavo, kad pasikeitus valdžiai buvo nustota komunikuoti apie tai, kad tokia programėlė apskritai yra.
„Kaip ji galėjo pasiteisinti, jeigu pasikeitus Vyriausybei apie ją, turbūt, nė žodžio nebegirdėjome? Aš bent jau neatsimenu, kad kas nors būtų raginęs ją naudoti, parsisiųsti ar būtų buvusi kokia nors komunikacija.
Ji pati savaime neveikia. Mes stengėmės priminti, kad tokia programėlė yra, pasakyti, kad žmonės ja naudotųsi, ji tam ir kurta buvo. Bet jeigu apie ją žmonės nežino, tai nesisiunčia, nesinaudoja, tai kaip ji gali pasiteisinti? Čia kaip nusipirkti brangų aparatą ir juo nesinaudoti“, – teigė buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Tiesa, A. Veryga sakė nenorintis manyti, jog apie programėlę nebuvo komunikuota tyčia. Jis svarstė, kad tai galėjo lemti nesupratimas ar užmiršimas. Jis taip pat teigė, kad spartėjant vakcinavimo procesui, programėlė turi vis mažiau prasmės.
